Spengimas ausyse, medicininėje terminologijoje žinomas kaip tinitas, yra vienas iš tų varginančių ir dažnai sunkiai apibūdinamų sveikatos sutrikimų, galinčių iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę. Nors aplinkiniai negirdi jokio garso, pacientas nuolatos arba su pertraukomis patiria erzinantį cypimą, ūžimą, šnypštimą, zvimbimą ar net širdies ritmą atitinkantį pulsavimą vienoje arba abiejose ausyse. Svarbu suprasti, kad tinitas pats savaime nėra atskira liga. Tai yra simptomas, rodantis, kad klausos sistemoje, apimančioje ausį, klausos nervą ir smegenų klausos centrus, atsirado tam tikrų pakitimų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su šia problema bent kartą gyvenime susiduria didžiulė pasaulio populiacijos dalis, o lėtinis spengimas kamuoja maždaug vieną iš dešimties suaugusiųjų. Šis nematomas ir kitiems negirdimas sutrikimas dažnai sukelia miego problemų, koncentracijos stoką, didina nerimą ar net provokuoja depresiją. Nors stebuklingos piliulės, kuri per vieną dieną visiškai išgydytų tinitą, kol kas nėra, šiuolaikinė medicina ir tinkamai parinkti metodai siūlo daugybę būdų, kaip suvaldyti šį procesą, sumažinti simptomų intensyvumą ir sugrąžinti ramybę į kasdienį gyvenimą.
Gydytojų įvardijamos pagrindinės spengimo ausyse priežastys
Norint sėkmingai kovoti su šiuo nemaloniu pojūčiu, pirmiausia būtina atidžiai išnagrinėti jo atsiradimo priežastis. Gydytojai otorinolaringologai (LOR specialistai) pabrėžia, kad spengimas gali atsirasti dėl pačių įvairiausių, kartais net labai netikėtų veiksnių, pradedant paprastomis higienos klaidomis ir baigiant sudėtingomis neurologinėmis būklėmis.
- Klausos praradimas dėl amžiaus (presbiakuzija). Daugeliui žmonių klausa pradeda palaipsniui silpti perkopus šešiasdešimt metų. Vidinėje ausyje (sraigėje) esančios mikroskopinės plaukuotosios ląstelės, kurios fiksuoja garso bangas ir paverčia jas elektriniais signalais smegenims, su amžiumi susidėvi arba pažeidžiamos. Smegenys, nebegaudamos įprasto signalų kiekio, pradeda pačios generuoti garsą, siekdamos užpildyti atsiradusią tylą.
- Triukšmo sukelta akustinė trauma. Ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje (darbas gamykloje, statybose), nuolatinis garsios muzikos klausymasis per ausines ar net vienkartinis stiprus garsas, pavyzdžiui, šūvis ar petardos sprogimas, gali negrįžtamai pažeisti vidinės ausies struktūras.
- Sieros kamščiai. Ausų siera yra būtina natūrali apsauginė priemonė, sulaikanti dulkes ir nešvarumus. Tačiau kai jos susidaro per daug, ji gali sukietėti ir užkimšti ausies kanalą. Dėl šio blokavimo atsiranda spaudimo jausmas, prastėja klausa ir prasideda spengimas.
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Aterosklerozė (kraujagyslių susiaurėjimas dėl cholesterolio sankaupų), aukštas kraujospūdis ar kaklo kraujagyslių patologijos keičia kraujo tekėjimo greitį ir pobūdį. Dėl turbulencijos kraujagyslėse, esančiose arti ausies, žmogus gali pradėti girdėti pulsuojantį tinitą, kuris sinchronizuojasi su širdies dūžiais.
- Ototoksiniai medikamentai. Tam tikrų vaistų vartojimas gali turėti toksinį poveikį klausos sistemai. Prie tokių preparatų priskiriami kai kurie stiprūs antibiotikai, chemoterapijos vaistai, didelės aspirino dozės, taip pat stiprūs diuretikai. Dažniausiai, nutraukus šių vaistų vartojimą, simptomai palengvėja.
- Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai. Sąnarys, jungiantis apatinį žandikaulį su kaukole, yra labai arti vidinės ausies. Jei šis sąnarys yra pažeistas, nusidėvėjęs ar netaisyklingai juda, tai gali sukelti ne tik skausmą kramtant, bet ir perduoti dirginimą į ausies nervus, iššaukiant spengimą.
- Menjero liga. Tai vidinės ausies liga, kuriai būdingas skysčių spaudimo padidėjimas. Ligos priepuolius lydi ne tik spengimas, bet ir stiprus galvos svaigimas (vertigo) bei pulsuojantis klausos pablogėjimas.
Išsami diagnozė: nuo pirmosios konsultacijos iki modernių tyrimų
Jei spengimas ausyse tęsiasi ilgiau nei savaitę, nepraeina pakeitus aplinką ar sukelia diskomfortą, vizitas pas specialistą yra privalomas. LOR gydytojas pirmiausia atliks detalią apklausą: kada simptomas prasidėjo, koks garso pobūdis (ištisinis, besikeičiantis, pulsuojantis), ar garsas girdimas vienoje, ar abiejose ausyse. Svarbu paminėti visus vartojamus vaistus bei persirgtas ligas.
Gydytojas atliks otoskopiją – apžiūrės išorinę ausį ir būgnelį, siekdamas atmesti sieros kamščio, uždegimo ar svetimkūnio tikimybę. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozuojant tinitą yra audiograma. Specialioje garsui nepralaidžioje kabinoje matuojamas paciento gebėjimas girdėti skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Tai padeda nustatyti, ar spengimą lydi klausos praradimas, kuris gali būti nepastebimas kasdienėse situacijose.
Jei spengimas yra pulsuojantis arba pasireiškia tik vienoje ausyje, gydytojas gali paskirti papildomus vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Šie tyrimai leidžia įvertinti kraujagyslių būklę ir atmesti gerybinių navikų, pavyzdžiui, klausos nervo neuromos, riziką. Kai kuriais atvejais atliekami ir kraujo tyrimai, siekiant patikrinti skydliaukės funkciją, vitamino B12 ir cinko kiekį organizme, nes šių medžiagų trūkumas taip pat siejamas su klausos sutrikimais.
Veiksmingiausi būdai atsikratyti arba sumažinti spengimą
Nors chroniško tinito visiškai išgydyti dažnai neįmanoma, egzistuoja daugybė mokslo patvirtintų metodų, padedančių jį kontroliuoti. Gydymo planas visada sudaromas individualiai, priklausomai nuo diagnozuotos priežasties. Štai patys efektyviausi metodai, padedantys grąžinti gyvenimo kokybę:
- Pagrindinės sveikatos problemos sprendimas. Jei spengimą sukelia aiški, pašalinama priežastis, problema išsprendžiama greitai. Išplovus sieros kamštį, klausos pojūtis grįžta į normą. Jei pacientas kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, kardiologas parenka tinkamus vaistus, kurie normalizuoja kraujotaką ir panaikina pulsuojantį garsą. Taip pat atliekamas vaistų peržiūrėjimas, pakeičiant ototoksinius preparatus saugesnėmis alternatyvomis.
- Garsų terapija (maskavimas). Tinitas yra labiausiai pastebimas ir erzinantis visiškoje tyloje, pavyzdžiui, bandant užmigti. Garsų terapija naudoja išorinius garsus, kad užmaskuotų vidinį spengimą. Tai gali būti paprasti stalo ventiliatoriai, specialūs baltąjį triukšmą (angl. white noise) skleidžiantys aparatai, arba išmaniųjų telefonų programėlės, grojančios lietaus, vandenyno bangų ar miško ošimo įrašus. Smegenys daug lengviau prisitaiko prie neutralaus, gamtinio fono, nei prie aštraus vidinio cypimo.
- Klausos aparatų nešiojimas. Daugiau nei pusė žmonių, kenčiančių nuo tinito, turi ir tam tikro lygio klausos praradimą. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra nepaprastai mažytės, bet galingos technologijos. Sustiprindami išorinius aplinkos garsus, jie padeda smegenims sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui, taip nustumiant vidinį spengimą į antrą planą. Be to, daugelis modernių klausos aparatų turi integruotas tinito maskavimo funkcijas.
- Tinito perkvalifikavimo terapija (TRT). Tai specializuotas metodas, apjungiantis garsų terapiją su intensyviu psichologiniu konsultavimu. Tikslas nėra visiškai užmaskuoti garsą, bet išmokyti smegenis jį ignoruoti. Panašiai, kaip mes nustojame girdėti šaldytuvo ūžimą virtuvėje ar jausti drabužius ant savo odos, TRT padeda pacientui pasiekti būseną, kai spengimas ausyse tampa nesvarbiu foniniu triukšmu.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Spengimas ausyse dažnai sukelia neigiamas emocijas: pyktį, baimę, nerimą, desperaciją. Šios emocijos aktyvuoja nervų sistemą ir paradoksaliai padaro garsą dar garsesnį. KET padeda žmogui identifikuoti neigiamas mintis, pakeisti reakciją į simptomą ir išmokti atsipalaidavimo technikų. Nors ši terapija nepanaikina paties garso, ji drastiškai sumažina jo daromą žalą psichologinei būklei.
Mitybos, miego higienos ir streso valdymo svarba
Kasdieniai žmogaus įpročiai atlieka esminį vaidmenį kontroliuojant tinitą. Gydytojai pastebi, kad tam tikri mitybos elementai gali pabloginti simptomus. Pavyzdžiui, didelis druskos kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, kas tiesiogiai didina spaudimą vidinėje ausyje – tai ypač aktualu sergantiems Menjero liga. Kofeinas ir nikotinas stimuliuoja nervų sistemą ir siaurina kraujagysles, todėl spengimas gali suintensyvėti. Rekomenduojama sumažinti šių medžiagų suvartojimą ir stebėti savo organizmo reakciją.
Miego higiena yra kita kritinė sritis. Kadangi spengimas trukdo užmigti, atsiranda miego trūkumas, kuris sukelia nuovargį ir stresą. Stresas savo ruožtu paaštrina nervų sistemos jautrumą, padarydamas spengimą dar labiau nepakeliamą. Šiam užburtam ratui nutraukti būtina susikurti raminančią vakaro rutiną. Svarbu vengti mėlynosios šviesos (telefonų, kompiuterių ekranų) likus bent valandai iki miego, palaikyti vėsią temperatūrą miegamajame ir naudoti anksčiau minėtą baltąjį triukšmą. Atsipalaidavimo praktikos, tokios kaip joga, gilus diafragminis kvėpavimas, meditacija ir progresyvus raumenų atpalaidavimas, padeda sumažinti streso hormonų lygį ir palengvina užmigimo procesą.
Ieškantys alternatyvų kartais išbando ginkmedžio (Ginkgo biloba) ekstraktą, kuris tradiciškai naudojamas mikrocirkuliacijai ir kraujotakai gerinti. Taip pat verta aptarti su gydytoju cinko, magnio bei B grupės vitaminų papildų vartojimą, jei nustatomas šių mikroelementų trūkumas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie spengimą ausyse
Ar spengimas ausyse gali praeiti savaime?
Taip, daugeliu atvejų spengimas yra laikinas reiškinys. Jei jis atsirado po apsilankymo trankiame roko koncerte, naktiniame klube ar dirbant su garsiais įrankiais be klausos apsaugos, cypimas paprastai praeina savaime per 16–48 valandas, kai vidinės ausies ląstelės atsistato. Visgi, tai yra signalas, kad klausa buvo pažeista, ir kitą kartą pažeidimas gali tapti nuolatiniu.
Kada reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją?
Neatidėliotinos medikų pagalbos reikia nedelsiant, jeigu spengimas atsiranda labai staiga, pasireiškia tik vienoje ausyje ir jį lydi kiti pavojingi simptomai: staigus dalinis ar visiškas klausos praradimas, stiprus galvos svaigimas (vertigo), pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, veido raumenų silpnumas ar asimetrija, stiprus galvos skausmas. Tai gali rodyti ūmų klausos nervo pažeidimą, insultą ar kitą rimtą neurologinę būklę.
Ar mityba gali turėti tiesioginės įtakos tinitui?
Nors mityba nėra pagrindinė spengimo priežastis, ji gali smarkiai veikti simptomų intensyvumą. Per didelis natrio (druskos) kiekis didina kraujospūdį ir skysčių spaudimą ausyje. Rafinuotas cukrus ir dehidratacija taip pat gali neigiamai paveikti mikrocirkuliaciją. Subalansuota mityba, turtinga antioksidantais, omega-3 riebalų rūgštimis ir pakankamas vandens suvartojimas padeda palaikyti optimalią kraujotaką ir nervų sistemos sveikatą.
Ar skraidymas lėktuvu gali pabloginti simptomus?
Daugumai pacientų, turinčių lėtinį tinitą, skrydžiai nepablogina paties spengimo būklės. Tačiau slėgio pokyčiai kilimo ir leidimosi metu gali sukelti laikiną ausų užgulimą, dėl kurio fone esantis spengimas gali atrodyti garsesnis nei įprastai. Rekomenduojama skrydžio metu kramtyti kramtomąją gumą, dažnai ryti seiles arba atlikti Valsalvos manevrą (švelniai pūsti orą pro užspaustą nosį), siekiant išlyginti slėgį vidurinėje ausyje.
Ar egzistuoja chirurginiai gydymo būdai?
Chirurginė intervencija dėl paties tinito taikoma itin retai. Operacija atliekama tik tuo atveju, kai spengimą sukelia konkreti anatominė problema, pavyzdžiui, kraujagyslių anomalijos, gerybinis auglys (akustinė neuroma) ar specifinės vidurinės ausies kauliukų ligos (otosklerozė). Išsprendus šias anatomines problemas operacijos būdu, dažnai išnyksta ir spengimas.
Sveikų įpročių ugdymas ir reguliari klausos patikra
Suprantant klausos aparato trapumą, svarbiausiu prioritetu turėtų tapti prevencija ir kasdienė priežiūra. Viena iš didžiausių daromų klaidų – bandymas išvalyti ausis kosmetiniais vatos krapštukais. Gydytojai nuolat perspėja, kad šis įprotis yra ydingas. Krapštukas ne išvalo sierą, bet priešingai – veikia kaip stūmoklis, nustumdamas ją gilyn į kanalą link jautraus būgnelio, taip suformuodamas sunkiai pašalinamus ir skausmingus kamščius. Ausys iš esmės valosi pačios, o kasdienei higienai visiškai pakanka šilto vandens srovės duše ir išorinio ausies kaušelio nusausinimo minkštu rankšluosčiu.
Sąmoningas požiūris į triukšmo prevenciją yra geriausia investicija į savo klausos ateitį. Asmeninių audio įrenginių naudojimas šiandieninėje visuomenėje yra masinis, todėl būtina vadovautis saugios klausos taisyklėmis. Rekomenduojama taikyti „60/60” taisyklę: klausytis muzikos ne didesniu nei 60 procentų maksimalaus garsumo lygiu ir daryti pertraukas kas 60 minučių. Investavimas į kokybiškas, aktyvaus triukšmo slopinimo (angl. Active Noise Cancellation) technologiją turinčias ausines yra itin naudingas. Šios ausinės blokuoja aplinkos triukšmą (pavyzdžiui, lėktuvo ar miesto transporto ūžesį), todėl vartotojui nebereikia dirbtinai didinti muzikos garsumo, norint permušti išorinį foną.
Dirbantiems aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 decibelus (gamybos pramonė, žemės ūkis, statybos, aviacija), profesionalių ausinių ar pritaikytų ausų kištukų naudojimas privalo tapti neatsiejama darbo rutinos dalimi. Be to, net jei nejaučiate akivaizdžių klausos problemų, profilaktinis vizitas pas LOR gydytoją ir audiologą bent kartą per kelerius metus turėtų tapti įprasta sveikatos patikros dalimi. Reguliarus klausos stebėjimas padeda pastebėti menkiausius pakitimus dar prieš tai, kai jie sukelia nuolatinį, gyvenimą apsunkinantį spengimą ausyse.
