Diastolinis kraujo spaudimas 90: ką rodo rodikliai

Kraujo spaudimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos rodiklių, kurį verta stebėti reguliariai. Dažniausiai kalbame apie du skaičius – sistolinį ir diastolinį. Sistolinis rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, o diastolinis – širdies raumeniui atsipalaidavus. Kai diastolinis kraujo spaudimas siekia 90 mmHg, kyla klausimas, ar tai jau yra padidėjimas ir ką tai reiškia mūsų sveikatai.

Ką reiškia diastolinis spaudimas 90?

Diastolinis spaudimas 90 mmHg laikomas ribiniu dydžiu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, normalus diastolinis spaudimas yra mažesnis nei 85 mmHg. Rodiklis nuo 85 iki 89 laikomas padidėjusiu, o 90 ir daugiau – tai jau pirmo laipsnio hipertenzija. Vadinasi, jei nuolat matuojate diastolinį spaudimą 90, reikėtų imtis priemonių ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Kodėl pakyla diastolinis spaudimas?

Padidėjęs diastolinis spaudimas dažniausiai reiškia, kad kraujagyslės tampa standesnės arba jose padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei. Tai gali lemti keli veiksniai:

  • Antsvoris ir nutukimas: papildomas svoris didina širdies apkrovą.
  • Per didelis druskos vartojimas: druska sulaiko skysčius ir didina kraujospūdį.
  • Sėdimas gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo stoka silpnina širdies-kraujagyslių sistemą.
  • Stresas ir miego trūkumas: nuolatinė įtampa skatina kraujospūdžio svyravimus.
  • Rūkymas ir alkoholis: šie įpročiai tiesiogiai pažeidžia kraujagysles.
  • Paveldimumas: genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Dažnai padidėjęs diastolinis spaudimas nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, todėl žmonės ilgą laiką gali nežinoti, kad jų kraujospūdis aukštas. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali pasireikšti:

  • Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje.
  • Svaigulys ar nuovargis.
  • Regėjimo sutrikimai – „musių“ prieš akis pojūtis.
  • Širdies plakimo padažnėjimas.

Šie simptomai nėra specifiniai, bet jie gali signalizuoti apie aukštą kraujospūdį, todėl svarbu stebėti organizmo siunčiamus ženklus.

Ką daryti pastebėjus diastolinį spaudimą 90?

Vienkartinis aukštas rodiklis dar nereiškia, kad sergate hipertenzija. Tačiau jei diastolinis spaudimas 90 fiksuojamas nuolat, būtina:

  • Matavimus atlikti skirtingu paros metu ir kelias dienas iš eilės.
  • Užsirašyti rezultatus ir parodyti juos gydytojui.
  • Peržiūrėti mitybos įpročius – sumažinti druskos kiekį, rinktis daugiau daržovių ir vaisių.
  • Įtraukti daugiau fizinio aktyvumo – bent 30 minučių per dieną.
  • Riboti alkoholio ir kofeino vartojimą.
  • Skirti laiko poilsiui ir stresui valdyti.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, ypač jei kartu yra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštas cholesterolis ar diabetas.

Kokios galimos pasekmės ignoruojant problemą?

Negydomas aukštas kraujospūdis pamažu pažeidžia kraujagysles ir organus. Ilgainiui gali padidėti rizika:

  • Insultui ar infarktui.
  • Inkstų pažeidimui.
  • Akių tinklainės ligoms.
  • Širdies nepakankamumui.

Būtent todėl svarbu ne tik pastebėti skaičius, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kad spaudimas normalizuotųsi.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar diastolinis spaudimas 90 visada reiškia hipertenziją?

Ne visada. Jei toks rodiklis pasitaiko retai ir greitai grįžta į normą, gali būti, kad tai laikinas pokytis. Tačiau jei jis kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar galima sumažinti diastolinį spaudimą be vaistų?

Taip, dažnai padeda gyvenimo būdo pokyčiai: mitybos korekcija, svorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.

Kada būtina pradėti vartoti vaistus?

Vaistus skiria tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę. Savavališkai jų vartoti nereikėtų.

Ar diastolinio spaudimo 90 galima nepaisyti, jei jaučiuosi gerai?

Nepatartina. Net jei nėra simptomų, ilgalaikiai padidėję rodikliai gali pakenkti organizmui.

Kasdieniai sprendimai, padedantys palaikyti normalius rodiklius

Norint išlaikyti stabilų kraujo spaudimą, verta pasirūpinti paprastais kasdieniais įpročiais. Įtraukite daugiau daržovių į savo mitybą, stenkitės reguliariai judėti, atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholį. Nedideli, bet nuoseklūs žingsniai padeda apsaugoti širdį, kraujagysles ir bendrą savijautą.