Ką reiškia didelis pulsas ir mažas spaudimas?
Didelis pulsas – tai širdies ritmas, viršijantis 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Mažas kraujo spaudimas (hipotenzija) – kai rodikliai nukrenta žemiau 100/60 mmHg. Kai abu šie požymiai pasireiškia kartu, organizmui gali būti sunkiau aprūpinti audinius deguonimi. Dėl to žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.
Galimos priežastys
Didelio pulso ir mažo spaudimo derinys gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Dehidratacija – kai organizme trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, o širdis plaka greičiau.
- Kraujavimas – tiek vidinis, tiek išorinis kraujavimas mažina kraujo spaudimą ir didina pulsą.
- Širdies ritmo sutrikimai – tam tikros aritmijos gali pasireikšti šiuo simptomų deriniu.
- Infekcijos ar sepsis – stiprios infekcijos atveju organizmas gali reaguoti mažėjančiu spaudimu ir padažnėjusiu pulsu.
- Vaistų poveikis – kai kurie vaistai, ypač kraujospūdį mažinantys, gali turėti tokį šalutinį poveikį.
- Endokrininiai sutrikimai – skydliaukės hiperfunkcija ar antinksčių problemos gali turėti įtakos.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Šis rodiklių derinys neapsiriboja vien skaičiais. Žmogus dažnai jaučia:
Silpnumą, prakaitavimą, pykinimą, galvos svaigimą, neryškų matymą, nerimą ar net krūtinės skausmą. Sunkiais atvejais gali prireikti skubios medicinos pagalbos, nes tai gali signalizuoti apie šoką.
Kada reikėtų sunerimti?
Jeigu padidėjęs pulsas ir sumažėjęs kraujo spaudimas pasireiškia vieną kartą, pavyzdžiui, dėl nuovargio ar skysčių trūkumo, dažniausiai užtenka pailsėti ir atsigerti vandens. Tačiau jei ši būklė kartojasi ar pasireiškia kartu su sąmonės netekimu, krūtinės skausmu ar dusuliu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kokie sprendimai gali padėti?
Sprendimai priklauso nuo priežasties. Lengvais atvejais gali padėti skysčių vartojimas, pakankamas poilsis ar elektrolitų balanso atstatymas. Sunkesniais atvejais reikalinga gydytojo apžiūra ir medikamentinis gydymas. Pavyzdžiui:
- Esant dehidratacijai – skysčių infuzijos.
- Kraujavimo atveju – skubi pagalba ir kraujo netekimo kompensacija.
- Infekcijos atveju – antibiotikai ar kitas tikslinis gydymas.
- Širdies sutrikimų atveju – specialisto paskirti vaistai ar procedūros.
Prevencijos galimybės
Norint išvengti tokios būklės, svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą, vengti perteklinio alkoholio ar kofeino, reguliariai tikrintis kraujo spaudimą ir pulsą. Jei vartojate vaistus, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrinti sveikatos rodiklius.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar didelis pulsas ir mažas spaudimas visada pavojingi?
Ne visada. Kartais tai laikina organizmo reakcija, tačiau jei būklė kartojasi ar simptomai sunkėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar galiu pats sumažinti pulsą namuose?
Tai priklauso nuo priežasties. Jei priežastis yra nuovargis ar dehidratacija, pakanka pailsėti ir atsigerti vandens. Kitais atvejais reikia medikų pagalbos.
Kokie tyrimai atliekami tokiais atvejais?
Dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas, EKG, kartais ultragarsas ar kiti tyrimai, priklausomai nuo įtariamos priežasties.
Ar mityba gali turėti įtakos?
Taip, subalansuota mityba ir pakankamas elektrolitų kiekis padeda palaikyti normalius rodiklius.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti pusiausvyrą
Norint sumažinti riziką susidurti su padažnėjusiu pulsu ir žemu spaudimu, svarbu pasirūpinti savo kūnu kiekvieną dieną. Pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas – tai paprasti, bet veiksmingi įpročiai, kurie ilgainiui padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
