Normalus kraujo spaudimas pagal amžių: lentelė tėvams ir senjorams

Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, leidžiančių įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Nors dažnai girdime, kad normaliu laikomas spaudimas 120/80 mmHg, šis rodiklis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės ar net lyties. Tėvams svarbu žinoti, kokie rodikliai laikomi normaliais vaikams, o senjorams – kada skaičiai rodo natūralų amžiaus pokytį, o kada jau būtina pasitarti su gydytoju.

Kodėl svarbu stebėti kraujo spaudimą?

Kraujo spaudimas parodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Per aukštas spaudimas ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir didina širdies bei insulto riziką, o per žemas gali sukelti silpnumą, alpimus ar net organų nepakankamumą. Tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms kraujo spaudimo pokyčiai gali būti pirmasis ženklas, kad organizmui reikia pagalbos.

Kaip matuojamas kraujo spaudimas?

Spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: sistoliniu (aukštesnis skaičius, rodantis širdies susitraukimo jėgą) ir diastoliniu (žemesnis skaičius, rodantis slėgį širdžiai ilsintis). Matuojant svarbu, kad žmogus būtų ramybės būsenoje, sėdėtų patogiai, o ranka būtų širdies lygyje. Netinkamai atliktas matavimas gali duoti klaidingus rezultatus.

Normalus kraujo spaudimas pagal amžių

Žemiau pateikta lentelė padės lengviau įvertinti, ar jūsų ar jūsų artimųjų spaudimas patenka į normos ribas.

Amžiaus grupė Normalus sistolinis spaudimas (mmHg) Normalus diastolinis spaudimas (mmHg)
Vaikai 1–5 m. 95–105 60–70
Mokiniai 6–12 m. 100–110 65–75
Paaugliai 13–17 m. 110–120 70–80
Suaugusieji 18–40 m. 115–125 75–80
Suaugusieji 40–60 m. 120–135 80–85
Senjorai 60+ m. 125–145 80–90

Kodėl spaudimas kinta su amžiumi?

Vaikams kraujo spaudimas yra žemesnis, nes jų kraujagyslės elastingesnės, o širdis dirba kitaip nei suaugusiojo. Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, todėl natūraliai didėja sistolinis spaudimas. Tačiau labai svarbu atskirti normalų amžiaus pokytį nuo hipertenzijos, nes pastaroji reikalauja gydymo ir gyvenimo būdo korekcijų.

Ką daryti, jei spaudimas nukrypsta nuo normos?

Vienkartinis padidėjęs ar sumažėjęs spaudimas nebūtinai reiškia ligą – tam įtakos gali turėti stresas, fizinis krūvis ar net miego trūkumas. Tačiau jei rodikliai nuolat viršija normą ar yra per žemi, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Vaikams spaudimo nukrypimai dažnai siejami su antsvoriu ar inkstų problemomis, o senjorams – su kraujagyslių pokyčiais.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar senjorams normalu turėti aukštesnį spaudimą?

Taip, su amžiumi sistolinis spaudimas natūraliai didėja, tačiau peržengus 145/90 mmHg ribą reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar vaikams galima matuoti spaudimą namuose?

Taip, tačiau svarbu naudoti tinkamo dydžio manžetę, kitaip rezultatai gali būti netikslūs.

Ar kraujo spaudimą reikia matuoti kasdien?

Jei sveikata gera, pakanka reguliariai tikrinti profilaktiškai. Sergantiems hipertenzija ar kitomis ligomis rekomenduojama matuoti kasdien.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei rodikliai nuolat aukštesni ar žemesni nei lentelėje nurodyti, atsiranda galvos svaigimas, dusulys ar krūtinės skausmas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti sveiką kraujo spaudimą

Subalansuota mityba, pakankamas judėjimas, druskos ribojimas, kokybiškas miegas ir streso mažinimas yra paprasčiausi, bet veiksmingiausi būdai padėti tiek vaikams, tiek senjorams išlaikyti sveiką kraujo spaudimą. Tai nėra sudėtingi pokyčiai, tačiau jų nauda sveikatai – milžiniška.