Ką reiškia spaudimas 160/100?
Normalus kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Kai sistolinis spaudimas pasiekia 160, o diastolinis 100 mmHg, tai jau signalas, kad kraujagyslės patiria didžiulį krūvį. Toks spaudimas gali būti susijęs su lėtine hipertenzija, tačiau kartais jis pakyla ir dėl staigių išorinių veiksnių – streso, didelio fizinio krūvio ar netinkamų vaistų vartojimo. Vis dėlto, jeigu rodiklis kartojasi, tai aiški priežastis kreiptis į gydytoją.
Kokie simptomai gali lydėti?
Kai kuriems žmonėms aukštas spaudimas gali nepasireikšti jokiais simptomais, tačiau dažniausiai juntami:
- galvos skausmai, ypač pakaušio srityje;
- galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai;
- pykinimas ar net vėmimas;
- širdies plakimo pojūtis, dusulys;
- regėjimo pablogėjimas ar mirgėjimas prieš akis.
Šių požymių ignoruoti negalima, nes jie gali rodyti gresiantį insultą ar širdies smūgį.
Kada kreiptis skubiai?
Spaudimas 160/100 jau pats savaime yra pavojingas rodiklis. Skubiai kviesti pagalbą būtina, jei kartu pasireiškia tokie simptomai kaip:
- stiprus, nepakeliamas galvos skausmas;
- krūtinės skausmas, spaudimas ar deginimas;
- staigus regėjimo praradimas ar kalbos sutrikimai;
- vienos kūno pusės silpnumas ar paralyžius;
- labai stiprus galvos svaigimas su sąmonės praradimu.
Tai yra gyvybei pavojingos būklės, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos.
Pirmieji veiksmai namuose
Kol laukiate pagalbos ar sprendžiate, kaip elgtis, svarbu:
- atsisėsti ar atsigulti ramioje aplinkoje;
- užtikrinti, kad patalpoje būtų gryno oro;
- giliai ir lėtai kvėpuoti;
- jei gydytojas paskyrė vaistus nuo spaudimo, juos vartoti pagal nurodymus;
- nekilti staigiai nuo lovos ar kėdės, kad nesukeltumėte alpimo.
Svarbiausia – nevartoti jokių nepatikrintų vaistų ar draugų rekomenduotų priemonių, nes tai gali tik pabloginti būklę.
Kas lemia tokį aukštą spaudimą?
Dažniausiai priežastys yra kelios: genetika, netinkama mityba, per didelis druskos vartojimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, stresas ar gretutinės ligos, tokios kaip inkstų sutrikimai. Kartais priežastis gali būti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai preparatai.
Kokie ilgalaikiai pavojai?
Jeigu spaudimas 160/100 tampa nuolatiniu, jis didina širdies smūgio, insulto, inkstų nepakankamumo ir net aklumo riziką. Todėl svarbu ne tik vienkartinis gydymas, bet ir ilgalaikė prevencija: mitybos korekcija, gyvenimo būdo pokyčiai ir gydytojo paskirti vaistai.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti spaudimą: mažesnis druskos kiekis, daugiau fizinio aktyvumo, svorio mažinimas. Tačiau 160/100 yra pavojingas rodiklis, todėl vaistai dažnai būtini.
Kiek kartų per dieną matuoti spaudimą?
Ūminės būklės metu rekomenduojama matuoti kelis kartus per dieną ir fiksuoti rezultatus. Stabilizavus situaciją, pakanka 1–2 kartų per dieną.
Ar stresas gali pakelti spaudimą iki 160/100?
Taip, intensyvus stresas ar nerimo priepuolis gali staigiai pakelti spaudimą. Tačiau net ir tokiu atveju tokie skaičiai yra pavojingi ir reikalauja dėmesio.
Kada reikėtų kreiptis į kardiologą?
Jeigu spaudimo rodikliai viršija 140/90 daugiau nei kelias savaites, verta pasirodyti kardiologui. 160/100 atveju konsultacija reikalinga skubiai.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys išlaikyti sveikesnį spaudimą
Nors medikamentinis gydymas yra būtinas, labai daug priklauso ir nuo kasdienių įpročių. Subalansuota mityba, mažesnis druskos vartojimas, reguliarus judėjimas ir streso valdymas gali padėti išvengti dar didesnių problemų. Tokie pokyčiai, nors ir paprasti, gali ženkliai pagerinti bendrą savijautą ir širdies sveikatą.
