Kodėl žemas diastolinis spaudimas kelia rūpestį?
Nors daugeliui žmonių žemas spaudimas atrodo mažiau pavojingas nei aukštas, jis taip pat gali sukelti rimtų problemų. Per mažas kraujo spaudimas reiškia, kad organai, ypač smegenys ir širdis, negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Tai gali lemti svaigulį, alpimą, koncentracijos sutrikimus, o sunkesniais atvejais – organų pažeidimus.
Dažniausios žemo diastolinio spaudimo priežastys
Žemą diastolinį spaudimą gali lemti daugybė veiksnių. Tarp jų dažniausiai pasitaiko:
- Dehidratacija – skysčių trūkumas kraujyje mažina spaudimą.
- Ilgalaikės infekcijos ar uždegimai, kurie silpnina organizmą.
- Širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai.
- Endokrininės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Ilgalaikis ar per didelis fizinis krūvis.
- Kai kurių vaistų (diuretikų, antihipertenzinių) šalutinis poveikis.
Žemo diastolinio spaudimo simptomai
Žemas spaudimas gali pasireikšti įvairiai – nuo lengvo negalavimo iki stiprių simptomų. Dažniausiai pasitaiko:
Galvos svaigimas, ypač atsistojus, alpimas ar sąmonės praradimas, bendras silpnumas ir nuovargis, sulėtėjusi reakcija, šaltos rankos ir kojos, miglotas matymas ar sunkumas susikaupti.
Kaip sau padėti, jei diastolinis spaudimas per žemas?
Žemo spaudimo atvejais svarbiausia – nepamiršti, kad tai nėra tik laikina smulkmena. Yra keli būdai, kurie gali pagerinti savijautą ir padėti normalizuoti spaudimą:
Skysčių vartojimas
Dehidratacija yra viena dažniausių žemo spaudimo priežasčių, todėl būtina gerti pakankamai vandens. Jei netekote daug skysčių dėl karščio ar ligos, padės mineraliniai gėrimai su elektrolitais.
Subalansuota mityba
Maistas gali turėti įtakos spaudimui. Naudinga įtraukti daugiau baltymų, daržovių, pilno grūdo produktų. Kartais gydytojai rekomenduoja šiek tiek padidinti druskos kiekį, nes natrio trūkumas mažina spaudimą.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus, vidutinio intensyvumo sportas padeda stiprinti širdį ir gerina kraujotaką. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi pratimai gali būti puikus būdas pagerinti savijautą.
Ortopediniai sprendimai
Kai kuriems žmonėms padeda elastinės kojinės, kurios mažina kraujo kaupimąsi kojose ir apsaugo nuo spaudimo kritimo atsistojus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei diastolinis spaudimas dažnai žemas ir simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač jei kartu jaučiate širdies plakimą, dusulį, krūtinės skausmą ar dažnus alpimus. Tai gali signalizuoti apie rimtesnę sveikatos problemą.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas jaunam žmogui?
Jauniems žmonėms jis dažniausiai nekelia rimtos grėsmės, tačiau jei pasireiškia alpimas ar stiprus silpnumas, būtina išsitirti.
Ar kava gali padėti pakelti spaudimą?
Kofeinas trumpam padidina kraujo spaudimą, todėl gali padėti esant lengvam silpnumui, bet tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Ar mityba gali pagerinti situaciją?
Taip, tinkamai subalansuota mityba su pakankamu baltymų, skysčių ir mineralų kiekiu padeda stabilizuoti spaudimą.
Ar žemas spaudimas paveldimas?
Dažniausiai tai nėra paveldima problema, bet genetika gali turėti įtakos kraujagyslių elastingumui ar širdies veiklai.
Kasdieniai patarimai geresnei savijautai
Nors žemas diastolinis spaudimas dažnai nėra laikomas tokia didele grėsme kaip aukštas, jis gali apsunkinti kasdienį gyvenimą. Skysčių vartojimas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir dėmesys organizmo signalams gali padėti pagerinti savijautą ir sumažinti simptomus. Kuo anksčiau pritaikysite šiuos paprastus sprendimus, tuo geriau jausitės kasdienybėje.
