Ką reiškia diastolinis spaudimas 110?
Normalus diastolinis spaudimas dažniausiai siekia 60–80 mmHg. Kai rodiklis nuolat viršija 90 mmHg, diagnozuojama hipertenzija. 110 mmHg yra ženkliai padidintas diastolinis spaudimas, priskiriamas prie III laipsnio hipertenzijos. Tai reiškia, kad kraujagyslės patiria nuolatinį didelį krūvį, o širdis priversta dirbti sunkiau nei įprasta. Ilgainiui tai pažeidžia arterijas, inkstus, akis ir kitas svarbias organų sistemas.
Kokios rizikos kyla organizmui?
Diastolinis kraujo spaudimas 110 nėra tik skaičius, tai – signalas apie galimus sveikatos sutrikimus. Esant tokiems rodikliams, didėja insulto, širdies smūgio, inkstų nepakankamumo rizika. Nuolatinis aukštas spaudimas taip pat pažeidžia kraujagyslių sieneles, kurios tampa neelastingos, todėl kraujotakos sistema tampa dar labiau pažeidžiama. Dėl šių priežasčių svarbu laiku imtis veiksmų ir nelaukti, kol atsiras rimtų komplikacijų.
Galimos priežastys
Padidėjusį diastolinį kraujo spaudimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai priežastys yra genetinis polinkis, ilgalaikis stresas, nesubalansuota mityba, gausus druskos vartojimas ar nutukimas. Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir kitoms ligoms – inkstų veiklos sutrikimams, hormoniniams disbalansams, endokrininėms ligoms. Kai kuriais atvejais aukštą spaudimą gali sukelti ir tam tikri vaistai ar stimuliuojančios medžiagos, tokios kaip kofeinas ar energiniai gėrimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Diastolinis spaudimas 110 yra pakankama priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač pavojinga, jei kartu pasireiškia simptomai – galvos skausmas, svaigimas, regėjimo sutrikimai, pykinimas ar krūtinės skausmas. Tai gali būti pirmieji ženklai, kad organizmas patiria rimtą perkrovą. Net jei simptomų nėra, tokie rodikliai negali būti ignoruojami, nes žala organizmui vyksta tyliai ir nepastebimai.
Kaip galima padėti sau?
Pirmiausia reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins situaciją ir paskirs tinkamą gydymą. Dažniausiai gydymas apima vaistų nuo hipertenzijos vartojimą, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir gyvenimo būdo pokyčiai. Rekomenduojama sumažinti druskos suvartojimą, riboti alkoholį, atsisakyti rūkymo, daugiau judėti ir pasirūpinti visaverčiu miegu. Taip pat patartina stebėti kraujo spaudimą namuose, kad būtų galima pastebėti pokyčius laiku.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar diastolinis spaudimas 110 visada reiškia ligą?
Ne visada, tačiau dažniausiai toks rodiklis rodo rimtą organizmo disbalansą. Kartais tai gali būti laikina reakcija į stresą ar fizinį krūvį, tačiau jei jis išlieka aukštas, būtina kreiptis į gydytoją.
Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia esant tokiam spaudimui?
Dažniausiai pasireiškia stiprus galvos skausmas, regėjimo neryškumas, pykinimas, nuovargis ar dusulys. Kai kuriais atvejais simptomų gali nebūti, todėl situacija tampa dar pavojingesnė.
Ar įmanoma diastolinį spaudimą sumažinti be vaistų?
Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti spaudimą, tačiau esant 110 mmHg rodikliui vien jų gali nepakakti. Dažniausiai būtinas medikamentinis gydymas, derinamas su sveikais įpročiais.
Ar galima sportuoti turint aukštą diastolinį spaudimą?
Fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau prieš pradedant sportuoti būtina pasitarti su gydytoju. Esant aukštiems rodikliams, intensyvus krūvis gali būti pavojingas.
Kasdieniai veiksniai, kurie gali pabloginti situaciją
Neretai žmonės nuvertina kasdienius įpročius, kurie gali dar labiau padidinti spaudimą. Tai gali būti ne tik nesubalansuota mityba ar sėdimas gyvenimo būdas, bet ir lėtinis stresas, per mažas miego kiekis ar netgi dažnas vaistų nuo peršalimo vartojimas. Būtent šie, atrodytų, smulkūs veiksniai dažnai lemia, kad spaudimo rodikliai tampa pavojingai aukšti. Todėl svarbu ne tik gydytis, bet ir peržiūrėti kasdienius įpročius.
