Kada pulsas laikomas aukštu?
Jeigu ramybės metu pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tokia būklė vadinama tachikardija. Ji gali būti tiek laikina, tiek nuolatinė. Svarbu įvertinti, ar prie padidėjusio pulso prisideda ir kiti simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas ar silpnumas. Šie požymiai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Natūralios priežastys, dėl kurių pulsas kyla
Padidėjęs pulsas ne visada reiškia ligą. Yra daugybė situacijų, kai širdies ritmas pagreitėja dėl visiškai natūralių priežasčių:
- fizinis aktyvumas ar sportas;
- stresas, nerimas ar stiprios emocijos;
- kavos, energinių gėrimų ar alkoholio vartojimas;
- aukšta aplinkos temperatūra ar dehidratacija;
- staigus kūno padėties pasikeitimas.
Tokiais atvejais pulsas paprastai normalizuojasi per kelias minutes, kai išnyksta jį sukėlusi priežastis.
Kokias ligas gali rodyti aukštas pulsas?
Nuolat padidėjęs pulsas, ypač ramybės būsenoje, gali būti įvairių ligų požymis. Dažniausios priežastys yra:
- širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas);
- anemija arba mažas hemoglobino kiekis;
- skydliaukės veiklos sutrikimai;
- plaučių ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga);
- infekcijos ar karščiavimas;
- tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.
Jei prie aukšto pulso prisideda papildomi simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip tinkamai išmatuoti pulsą?
Pulsą galima pamatuoti rankiniu būdu arba pasitelkus elektroninius matuoklius. Populiariausi metodai:
- matuoti pulsą riešo srityje (radialinė arterija);
- matuoti ant kaklo (miego arterija);
- naudoti pulso matuoklius, išmaniuosius laikrodžius ar apyrankes.
Ramybės pulsą reikėtų matuoti ryte, dar neišlipus iš lovos, kad rezultatas būtų tiksliausias.
