Kada pulsas laikomas padidėjusiu?
Pulsas laikomas padidėjusiu tuomet, kai ramybės metu jis viršija 100 dūžių per minutę. Vis dėlto reikėtų įvertinti ne tik patį skaičių, bet ir aplinkybes, kuriomis jis išmatuotas. Pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar emocinio streso natūralu, kad širdis plaka greičiau, tačiau jeigu pulsas išlieka aukštas ilgesnį laiką, tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Fizinio krūvio poveikis
Intensyvus sportas ar net paprastas lipimas laiptais sukelia didesnį širdies darbą, todėl pulsas kyla. Tai normalus organizmo atsakas į padidėjusį deguonies poreikį raumenims. Paprastai per 5–10 minučių po veiklos pabaigos pulsas turėtų grįžti į įprastas ribas. Jei pulsas išlieka aukštas gerokai ilgiau, verta pasitarti su specialistu.
Stresas ir emocijos
Stiprios emocijos – pyktis, nerimas ar baimė – gali laikinai pakelti pulsą. Streso metu organizmas išskiria adrenalino, kuris suaktyvina širdies darbą. Jei nuolatinis nerimas ar įtampa tampa kasdienybe, tai gali lemti ilgalaikę tachikardiją, kuri neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kofeinas, alkoholis ir kitos medžiagos
Kava, energiniai gėrimai, stipri arbata ar alkoholis skatina centrinę nervų sistemą, todėl pulsas pakyla. Kai kuriems žmonėms net nedidelis šių gėrimų kiekis gali sukelti pastebimą širdies ritmo padažnėjimą. Taip pat didelį poveikį turi narkotinės medžiagos ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo astmos ar skydliaukės ligų.
Infekcijos ir karščiavimas
Padidėjęs pulsas dažnai lydi infekcijas, kai organizmas kovoja su bakterijomis ar virusais. Karščiavimo metu širdis plaka greičiau, kad išsklaidytų šilumą ir palaikytų organizmo funkcijas. Kiekvienas pakilęs temperatūros laipsnis gali padidinti pulsą 10 dūžių per minutę.
Anemija ir kiti kraujo sutrikimai
Anemijos atveju sumažėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų organizmą reikiamu kiekiu deguonies. Tai tiesiogiai lemia didesnį širdies ritmą. Panašus poveikis gali pasireikšti ir esant kraujo netekimui ar lėtinėms kraujo ligoms.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Perteklinė skydliaukės hormonų gamyba (hipertirozė) spartina medžiagų apykaitą ir skatina širdies darbą. Tokiais atvejais pulsas nuolat būna aukštesnis, o pacientai dažnai skundžiasi prakaitavimu, svorio kritimu, nervingumu ir rankų drebėjimu.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Kai kurios širdies ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas ar prieširdžių virpėjimas, gali būti susijusios su nuolatiniu padidėjusiu pulsu. Tokiais atvejais aukštas pulsas yra ne tik simptomas, bet ir pavojingas veiksnys, galintis didinti komplikacijų riziką.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kada aukštas pulsas pavojingas?
Jeigu pulsas ramybės metu nuolat viršija 100 dūžių per minutę ir lydi simptomai – krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar galima savarankiškai sumažinti pulsą?
Laikinai pulsą sumažinti padeda gilus kvėpavimas, atsipalaidavimo pratimai, skysčių vartojimas. Tačiau tai tik laikina priemonė – svarbu nustatyti priežastį.
Ar aukštas pulsas visada susijęs su širdies ligomis?
Nebūtinai. Dažnai pulsas kyla dėl fizinio krūvio, emocijų, kofeino ar infekcijų. Tačiau jei tachikardija nuolatinė, reikėtų atlikti išsamius tyrimus.
Ar pulsas gali būti aukštas miegant?
Įprastai miegant pulsas sulėtėja, tačiau jei jis išlieka aukštas, tai gali būti miego apnėjos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis.
Kodėl svarbu reguliariai sekti pulsą?
Nuolatinis pulso stebėjimas padeda pastebėti organizmo reakcijas į kasdienes situacijas, gyvenimo būdo pokyčius ar sveikatos problemas. Pulsas yra paprastas, bet labai informatyvus rodiklis, leidžiantis įvertinti bendrą savijautą ir laiku užkirsti kelią rimtiems sutrikimams.
