Kraujo spaudimo matavimo principai
Kraujo spaudimas matuojamas dviem rodikliais: sistoliniu ir diastoliniu spaudimu. Sistolinis – tai viršutinis skaičius, rodantis spaudimą širdžiai susitraukiant. Diastolinis – apatinis skaičius, žymintis spaudimą širdžiai ilsintis tarp susitraukimų. Rezultatai pateikiami milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) formatu, pavyzdžiui, 120/80 mmHg.
Normalus kraujo spaudimas pagal amžių
Nors bendros normos yra taikomos visiems suaugusiesiems, kraujo spaudimas šiek tiek kinta su amžiumi. Žemiau pateikiami orientaciniai rodikliai:
- Vaikai (6–12 m.): 90/60–110/70 mmHg
- Paaugliai (13–18 m.): 100/65–120/80 mmHg
- Suaugusieji (19–40 m.): 110/70–120/80 mmHg
- Vidutinio amžiaus (41–60 m.): 115/75–130/85 mmHg
- Vyresni nei 60 m.: 120/80–140/90 mmHg
Šios vertės yra orientacinės, todėl kiekvieno žmogaus atveju normos gali šiek tiek skirtis. Gydytojai taip pat atsižvelgia į bendrą sveikatos būklę, lėtines ligas ir gyvenimo būdą.
Ką reiškia aukštas kraujo spaudimas?
Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, diagnozuojamas, kai rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg. Tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, insultą, inkstų pažeidimus. Dažnai hipertenzija ilgai nejaučiama, todėl ją vadina „tyliuoju žudiku“. Reguliarus spaudimo matavimas yra būtinas net tiems, kurie jaučiasi sveiki.
Ką reiškia žemas kraujo spaudimas?
Žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija, diagnozuojama, kai rodikliai nuolat žemesni nei 90/60 mmHg. Tai gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, sąmonės netekimą. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas nesukelia simptomų ir laikomas normaliu, kitais atvejais jis gali rodyti skysčių trūkumą, anemiją ar kitas sveikatos problemas.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Kraujo spaudimą reikėtų matuoti ramybės būsenoje, neseniai neatlikus fizinės veiklos ir nepatyrus stipraus streso. Rekomenduojama:
- sėdėti patogiai, su atrama nugarai,
- ranką laikyti širdies lygyje,
- matuoti kelis kartus ir vidurkį laikyti tikslesniu,
- matuoti panašiu metu kasdien, kad būtų galima stebėti pokyčius.
Kokie veiksniai daro įtaką kraujo spaudimui?
Kraujo spaudimas priklauso nuo daugelio aplinkybių: fizinio aktyvumo, emocinės būklės, mitybos, svorio, alkoholio ir kavos vartojimo, rūkymo, paveldimumo. Net miego trūkumas ar dehidratacija gali turėti įtakos rodikliams. Dėl to vienkartinis pakitimas nebūtinai rodo ligą – svarbiau stebėti tendencijas.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kartų per savaitę reikia matuoti kraujo spaudimą?
Žmonėms, kurie neturi sveikatos nusiskundimų, pakanka matuoti kelis kartus per mėnesį. Turintiems padidėjusį spaudimą rekomenduojama tai daryti kasdien.
Ar galima matuoti spaudimą išmaniuoju laikrodžiu?
Išmanieji laikrodžiai gali duoti preliminarius rodiklius, tačiau tiksliausi rezultatai gaunami naudojant medicininius tonometrus.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kraujo spaudimo?
Kai rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg arba nukrenta žemiau 90/60 mmHg, ypač jei atsiranda simptomų, tokių kaip galvos svaigimas ar dusulys.
Ar mityba gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą?
Taip, subalansuota mityba, mažiau druskos, daugiau daržovių ir vaisių, sveikųjų riebalų vartojimas padeda stabilizuoti rodiklius.
Ką verta įsidėmėti kasdien
Normalus kraujo spaudimas – vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklių. Reguliarus matavimas, sveikas gyvenimo būdas ir dėmesys savo savijautai gali padėti užkirsti kelią rimtoms ligoms. Net nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje, pavyzdžiui, aktyvesnis judėjimas ar mažesnis druskos vartojimas, turi didelę reikšmę jūsų sveikatai ateityje.
