Koks kraujo spaudimas laikomas normaliu?
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, normalus kraujo spaudimas suaugusiajam yra apie 120/80 mmHg. Šie skaičiai reiškia, kad sistolinis spaudimas (viršutinis skaičius, rodantis širdies susitraukimo jėgą) turėtų būti apie 120 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius, rodantis kraujagyslių atsipalaidavimo lygį) – apie 80 mmHg.
Šiek tiek aukštesni arba žemesni rodikliai nebūtinai reiškia ligą, nes kraujo spaudimas gali kisti priklausomai nuo streso, fizinio aktyvumo ar net miego kokybės.
Kada spaudimas laikomas per aukštu?
Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, diagnozuojamas, jei sistolinis viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg. Tai nereiškia, kad vienkartinis pakilimas jau reiškia ligą – svarbiausia yra pastovūs rodikliai. Hipertenzija yra pavojinga, nes ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir net akis.
Dažniausi aukšto kraujo spaudimo simptomai yra galvos skausmai, galvos svaigimas, nuovargis, bet dažnai ši būklė vystosi be aiškių ženklų. Todėl žmonės ilgą laiką gali nežinoti apie problemą.
Kada spaudimas laikomas per žemu?
Žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija, diagnozuojamas, kai sistolinis nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms tai yra normali fiziologinė būsena, kitiems tai gali reikšti sveikatos problemas. Žemo spaudimo simptomai – silpnumas, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, šaltos galūnės, net nualpimai.
Hipotenzija ypač pavojinga, jei ji atsiranda staiga, nes gali rodyti vidinį kraujavimą, infekciją ar kitą rimtą būklę.
Kokie veiksniai daro įtaką kraujo spaudimui?
Kraujo spaudimas priklauso nuo daugybės veiksnių. Jį gali lemti genetika, gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas ir net emocinė būsena. Dažniausi spaudimo svyravimų veiksniai:
- Stresas ir įtampa – kortizolio kiekio padidėjimas gali laikinai pakelti spaudimą.
- Netinkama mityba – per daug druskos, riebaus ar perdirbto maisto.
- Nutukimas – didina širdies ir kraujagyslių apkrovą.
- Fizinis neaktyvumas – silpnina širdies darbą ir kraujotaką.
- Alkoholis ir rūkymas – ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Amžius – vyresniame amžiuje kraujagyslės praranda elastingumą, todėl spaudimas dažnai kyla.
Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?
Norint, kad kraujo spaudimas išliktų normos ribose, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir mažiau druskos, gali padėti sumažinti riziką. Taip pat rekomenduojama bent 30 minučių per dieną skirti fiziniam aktyvumui – tai gali būti vaikščiojimas, bėgiojimas ar kitos lengvos treniruotės.
Miego kokybė taip pat daro didelę įtaką kraujo spaudimui. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti bent 7–8 valandas per parą. Be to, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas yra svarbūs ilgalaikės širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymo žingsniai.
DUK
Kada kreiptis į gydytoją dėl kraujo spaudimo?
Jei matuojant spaudimą kelis kartus rodikliai viršija 140/90 mmHg arba nuolat būna žemiau 90/60 mmHg, būtina pasitarti su gydytoju.
Ar galima jausti aukštą spaudimą?
Ne visada. Dažnai hipertenzija vystosi be simptomų, todėl reguliariai matuoti spaudimą yra būtina.
Kiek kartų per savaitę reikėtų matuoti spaudimą?
Sveikam žmogui pakanka kartą ar du per savaitę. Turintiems rizikos veiksnių – bent kelis kartus per savaitę.
Ar vaikų kraujo spaudimas skiriasi nuo suaugusiųjų?
Taip, vaikų kraujo spaudimo normos yra mažesnės ir priklauso nuo amžiaus bei ūgio. Jas vertina gydytojas pagal specialias lenteles.
Kasdieniai įpročiai, padedantys širdžiai
Net ir maži pokyčiai kasdienėje rutinoje gali turėti didelės įtakos kraujo spaudimui. Pasirinkus daugiau judėti, riboti druską ir reguliariai ilsėtis, galima ne tik palaikyti normalų spaudimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą. Tai – investicija į ilgalaikę sveikatą, kuri atsiperka geresne gyvenimo kokybe.
