Kas lemia pulso dažnį?
Širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai svyruoja tarp 60–100 dūžių per minutę, tačiau ši norma nėra vienoda visiems. Pulsą veikia fizinis aktyvumas, emocijos, miego kokybė, sveikatos būklė, skysčių balansas ir net paros metas. Pavyzdžiui, naktį pulsas natūraliai sumažėja, o streso metu – padidėja.
Normalus pulsas pagal amžių
Amžius yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių normalų pulso dažnį. Kuo žmogus jaunesnis, tuo širdis plaka greičiau, nes organizmui reikia daugiau deguonies ir energijos augimo procesams. Pateikiame orientacinę lentelę:
- Kūdikiai (0–1 m.): 100–160 dūžių/min.
- Maži vaikai (1–6 m.): 90–140 dūžių/min.
- Vaikai (7–12 m.): 75–120 dūžių/min.
- Paaugliai (13–18 m.): 60–100 dūžių/min.
- Suaugusieji: 60–100 dūžių/min.
- Senjorai: 60–90 dūžių/min., kartais kiek mažiau dėl natūralių širdies pokyčių.
Kada pulsas laikomas per žemu?
Žemas pulsas, vadinamas bradikardija, nustatomas, kai ramybės būsenoje jis nukrenta žemiau 60 dūžių per minutę. Tačiau ne visada tai pavojinga – sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti 50 ar net 40 dūžių per minutę ir tai laikoma normaliu adaptaciniu reiškiniu. Visgi, jei prie žemo pulso prisideda simptomai, tokie kaip silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada pulsas per aukštas?
Padidėjęs pulsas, arba tachikardija, nustatomas, kai ramybės būsenoje pulsas viršija 100 dūžių per minutę. Tai gali būti susiję su karščiavimu, dehidratacija, streso būsena, skydliaukės veiklos sutrikimais ar širdies ligomis. Trumpalaikis pulso padidėjimas po fizinio krūvio yra normalus reiškinys, tačiau jei tachikardija pasireiškia ramybės metu – reikėtų išsiaiškinti priežastis.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Pulsą galima pamatuoti rankiniu būdu, uždėjus pirštus ant riešo arba kaklo kraujagyslės. Taip pat galima naudoti elektroninius matuoklius ar išmaniąsias apyrankes. Matavimą rekomenduojama atlikti ramybės būsenoje, geriausia ryte prieš pusryčius. Tik taip gaunamas objektyviausias rezultatas.
Ką daryti, jei pulsas nukrypsta nuo normos?
Jeigu pastebėjote, kad pulsas nuolat per žemas ar per aukštas, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą. Kartais pulsą gali pakeisti miego trūkumas ar išgerta kava, tačiau nuolat pasikartojantys nukrypimai reikalauja medicininio įvertinimo. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar širdies echoskopiją.
DUK
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Jei pulsas nukrenta žemiau 40 arba pakyla virš 120 ramybės būsenoje, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar pulsas gali skirtis vyrams ir moterims?
Taip, moterų pulsas dažnai būna šiek tiek aukštesnis nei vyrų, tačiau skirtumai nėra dideli.
Ar pulsą gali paveikti mityba?
Taip, dehidratacija, per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas gali turėti įtakos širdies ritmui.
Ar vaikų pulsas visada didesnis nei suaugusiųjų?
Taip, nes jų širdies veikla yra spartesnė dėl aktyvaus augimo ir greitesnės medžiagų apykaitos.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti stabilų ritmą
Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir pakankamas poilsis – paprasti, bet labai veiksmingi įpročiai, kurie padeda palaikyti normalų pulsą visose amžiaus grupėse. Įtraukus juos į kasdienybę, galima ne tik pagerinti širdies veiklą, bet ir sustiprinti bendrą organizmo atsparumą.
