Kodėl svarbu žinoti savo pulsą?
Normalus pulsas yra svarbus rodiklis, atspindintis, ar širdis tinkamai aprūpina organizmą deguonimi ir krauju. Per aukštas ar per žemas pulsas gali būti laikinas, pavyzdžiui, dėl fizinio krūvio ar streso, bet kartais tai signalizuoja apie sveikatos problemas. Todėl žinoti, koks yra normalus pulsas pagal amžių, labai svarbu kiekvienam.
Koks yra normalus pulsas suaugusiam?
Suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje dažniausiai yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Žemesnis pulsas (apie 50–60) dažnai būna pas fiziškai aktyvius žmones, sportininkus, nes jų širdis dirba efektyviau. Jei pulsas nuolat mažesnis nei 50 ar didesnis nei 100 ramybės metu, tai gali rodyti širdies ar kitų sistemų sutrikimus.
Pulsas vaikams ir paaugliams
Vaikų pulsas yra greitesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis yra mažesnė ir turi plakti dažniau, kad užtikrintų tinkamą kraujo apytaką. Kūdikiams pulsas gali siekti net 120–160 dūžių per minutę, o augant jis palaipsniui lėtėja. Paauglystėje jis artėja prie suaugusiųjų normos.
Normalus pulsas pagal amžių – lentelė
Žemiau pateikta lentelė padės lengvai orientuotis, koks pulsas laikomas normaliu pagal amžiaus grupes:
| Amžius | Normalus pulsas (dūžiai per minutę) |
|---|---|
| Kūdikiai (0–1 m.) | 120–160 |
| Maži vaikai (1–5 m.) | 90–140 |
| Vaikai (6–12 m.) | 75–120 |
| Paaugliai (13–17 m.) | 60–100 |
| Suaugusieji (18+ m.) | 60–100 |
| Vyresnio amžiaus žmonės | 60–90 |
Kokie veiksniai daro įtaką pulsui?
Pulsą veikia daugybė aplinkybių, todėl matuojant jį namuose svarbu į tai atsižvelgti:
- Fizinis aktyvumas – sportuojant pulsas natūraliai pakyla.
- Emocijos – stresas, baimė ar džiaugsmas gali pagreitinti širdies darbą.
- Paros metas – ramybės būsenoje naktį pulsas paprastai sumažėja.
- Temperatūra – karštis ar karščiavimas dažnai padidina pulsą.
- Vaistai – kai kurie vaistai gali jį lėtinti arba spartinti.
Kaip taisyklingai matuoti pulsą?
Pulsą galima pamatuoti namuose paprasčiausiai uždėjus du pirštus ant riešo ar kaklo arterijos. Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir dauginkite iš dviejų – taip sužinosite dūžių skaičių per minutę. Svarbu matuoti pulsą ramybės būsenoje, bent 5 minutes pailsėjus, kad rezultatai būtų tikslūs.
Ką daryti, jei pulsas nėra normoje?
Jei pulsas nuolat yra žemesnis nei 50 ar viršija 100 dūžių per minutę ramybės metu, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tai gali rodyti širdies ar endokrininės sistemos sutrikimus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus – dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ar silpnumą.
DUK
Ar pulsas visada turi būti vienodas?
Ne, jis kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir paros laiko.
Kada pulsą reikia matuoti dažniau?
Jei turite širdies ligų, vartojate vaistus arba jaučiate simptomus, patartina matuoti pulsą kasdien.
Ar pulsas skiriasi vyrams ir moterims?
Nedideli skirtumai galimi, tačiau svarbiausias yra amžius, fizinis aktyvumas ir sveikatos būklė.
Ar reikia gydymo, jei pulsas nukrypsta nuo normos?
Ne visada – sportininkams žemesnis pulsas gali būti normos variantas, bet esant simptomams būtina kreiptis į medikus.
Kasdieniai įpročiai sveikam pulsui palaikyti
Norint palaikyti stabilų širdies ritmą, naudinga reguliariai judėti, sveikai maitintis, vengti streso ir pasirūpinti kokybišku miegu. Net paprasti įpročiai gali padėti palaikyti normalų pulsą ir gerą savijautą.
