Kokios priežastys lemia sumažėjusį pulsą?
Yra įvairių priežasčių, dėl kurių širdis plaka lėčiau nei įprasta. Kai kurios jų yra visiškai normalios, tačiau kitos gali kelti pavojų sveikatai:
- Fizinio aktyvumo lygis. Sportininkai ar fiziškai aktyvūs žmonės dažnai turi žemesnį pulsą dėl stipresnio širdies raumens.
- Miegas ir poilsis. Naktį pulsas natūraliai sumažėja, nes organizmas pereina į ramybės būseną.
- Širdies laidumo sutrikimai. Esant elektrinių impulsų perdavimo problemoms, širdis gali plakti per lėtai.
- Hipotirozė. Skydliaukės hormonų stoka lėtina viso organizmo procesus, taip pat ir širdies veiklą.
- Vaistų poveikis. Kai kurie kraujospūdį ar širdies ritmą reguliuojantys vaistai gali mažinti pulsą.
- Amžius. Senstant širdies elektrinė sistema gali veikti lėčiau, o tai sąlygoja bradikardiją.
- Kitos sveikatos būklės. Hipotermija, padidėjęs intrakranijinis spaudimas ar tam tikros infekcijos gali turėti įtakos širdies ritmui.
Kokie simptomai rodo, kad pulsas per žemas?
Ne visada sumažėjęs pulsas sukelia simptomus, tačiau jei širdis neaprūpina organizmo pakankamu kraujo kiekiu, galima pajusti:
- silpnumą ar energijos trūkumą,
- galvos svaigimą,
- alpimo epizodus,
- šaltas galūnes,
- oro trūkumą,
- krūtinės skausmą ar spaudimą.
Jeigu šie simptomai pasireiškia dažnai, būtina neatidėliojant kreiptis į gydytoją.
Kada reikia medicininės pagalbos?
Nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų, jei lėtas pulsas pasireiškia kartu su sąmonės praradimu, nuolatiniu galvos svaigimu ar krūtinės skausmu. Tai gali rodyti rimtus širdies veiklos sutrikimus, kurie gali kelti pavojų gyvybei.
Specialistai gali atlikti elektrokardiogramą, echokardiogramą ar kitus tyrimus, kad išsiaiškintų priežastį. Kai kuriais atvejais gali prireikti širdies stimuliatoriaus, kuris padeda palaikyti tinkamą ritmą.
Kokie sprendimai galimi?
Lėto pulso sprendimai priklauso nuo priežasties:
- Stebėjimas. Jei tai fiziologinis reiškinys (pvz., pas sportininkus), gydymas nebūtinas.
- Gyvensenos pokyčiai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas gali pagerinti bendrą širdies veiklą.
- Vaistų koregavimas. Jei bradikardiją sukelia vaistai, gydytojas gali pakeisti dozes ar paskirti alternatyvas.
- Skydliaukės gydymas. Esant hormonų trūkumui, taikoma pakaitinė terapija.
- Širdies stimuliatorius. Esant rimtiems sutrikimams, tai gali būti vienintelis sprendimas užtikrinantis stabilų ritmą.
Kaip palaikyti sveiką širdies ritmą?
Norint sumažinti riziką, kad pulsas bus per mažas, rekomenduojama:
- laikytis sveikos mitybos principų – riboti druskos, cukraus ir perdirbto maisto vartojimą,
- judėti kasdien – net trumpi pasivaikščiojimai stiprina širdį,
- stebėti savo kraujospūdį ir pulsą namuose,
- reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač jei yra širdies ligų istorija,
- atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.
DUK
Ar sumažėjęs pulsas visada pavojingas?
Ne, kai kuriais atvejais, ypač pas sportininkus, tai yra normos variantas.
Ar galiu pats pasitikrinti pulsą?
Taip, pulsą galima išmatuoti ant riešo ar kaklo. Jei jis nuolat mažesnis nei 50 dūžių per minutę ir jaučiate simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Kokie tyrimai reikalingi esant lėtam pulsui?
Dažniausiai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, kartais Holterio monitoravimas.
Ar vaistai gali būti priežastis?
Taip, kai kurie kraujospūdį mažinantys ar širdies ritmą reguliuojantys vaistai gali lėtinti pulsą.
Kasdieniai įpročiai širdies stiprinimui
Kasdieniai sprendimai, tokie kaip reguliarus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas ir streso kontrolė, gali padėti palaikyti stabilų pulsą bei bendrą širdies sveikatą. Net mažos pastangos gali turėti didelę reikšmę jūsų savijautai.
