Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?
IBS – tai lėtinė žarnyno funkcijos sutrikimo forma, kai žarnos tampa pernelyg jautrios įvairiems dirgikliams. Tai nėra uždegiminė ar infekcinė liga, todėl tyrimai neretai rodo normalius rezultatus, nors pacientas jaučia ryškius simptomus. IBS priskiriamas funkcinėms virškinimo sistemos ligoms – tai reiškia, kad žarnynas „veikia netinkamai“, nors jo struktūra fiziškai nepažeista.
Šis sindromas dažniausiai nustatomas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, o moterys juo serga dažniau nei vyrai. IBS eiga paprastai būna banguojanti: simptomai gali paaštrėti stresiniu laikotarpiu, keičiantis mitybai arba sutrikus žarnyno mikrobiotai.
IBS simptomai: kaip juos atpažinti?
Dirgliosios žarnos sindromas pasižymi įvairiais, kartais labai skirtingais simptomais, todėl dažnai painiojamas su kitomis virškinimo ligomis. Vis dėlto yra keli požymiai, kurie pasireiškia daugeliui pacientų.
1. Pilvo skausmas ar diskomfortas
Skausmas – pagrindinis IBS simptomas. Jis gali būti duriantis, spazminis, maudžiantis ar spaudžiantis. Dažniausiai jis sumažėja po tuštinimosi, bet grįžta netrukus po valgymo. Skausmo vieta gali kisti, tačiau dažniausiai jis jaučiamas apatinėje pilvo dalyje.
2. Tuštinimosi sutrikimai
Pagrindinės IBS formos skirstomos pagal tuštinimosi pobūdį:
- IBS-D: dominuoja viduriavimas,
- IBS-C: dominuoja vidurių užkietėjimas,
- IBS-M: kaitaliojasi viduriavimas ir užkietėjimas.
Per dieną gali būti daug tuštinimosi epizodų arba jų gali nebūti kelias dienas. Išmatos gali būti labai minkštos arba kietos, gabalėtos.
3. Pilvo pūtimas ir dujų susidarymas
Pūtimas – vienas labiausiai varginančių IBS požymių. Jis gali prasidėti jau ryte ar stiprėti vakare, nepriklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio. Dujos kaupiasi dėl žarnyno judrumo sutrikimo ir padidėjusio jautrumo.
4. Nepilno pasišalinimo jausmas
Net ir po tuštinimosi daug pacientų jaučia, kad žarnynas nevisiškai išsituštino. Tai nemalonus ir kartais emociškai varginantis pojūtis.
5. Gleivės išmatose
Nors tai gali atrodyti neraminantis simptomas, IBS atveju gleivės nėra pavojingos – jos susidaro dėl padidėjusio žarnyno sekrecijos aktyvumo.
Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?
Tikslios IBS priežastys iki šiol nėra žinomos, tačiau manoma, kad sindromą lemia kelių faktorių derinys:
- Žarnyno nervų sistemos jautrumas. Žarnynas turi savo „mikro smegenis“, vadinamas enterine nervų sistema. Esant IBS, ši sistema reaguoja per stipriai.
- Mikrobiotos pokyčiai. Bakterijų pusiausvyros sutrikimas gali lemti pūtimą, skausmus ar tuštinimosi sutrikimus.
- Stresas ir emocinė įtampa. Žarnynas glaudžiai susijęs su smegenimis – vadinamąja žarnyno–smegenų ašimi.
- Padidėjęs žarnyno pralaidumas. Kartais IBS siejamas su vadinamuoju „pralaidaus žarnyno“ fenomenu.
- Netinkama mityba. Tam tikri maisto produktai gali išprovokuoti simptomų paūmėjimą.
Kaip diagnozuojamas IBS?
Kadangi IBS nesukelia struktūrinių žarnyno pakitimų, diagnozė nustatoma remiantis simptomų pobūdžiu, medicinos istorija ir tam tikrais kriterijais – dažniausiai Roma IV kriterijais. Gydytojui svarbu atmesti kitas ligas, todėl gali būti atliekami:
- kraujo tyrimai,
- išmatų tyrimai,
- pilvo echoskopija,
- kolonoskopija (jei yra įtartinų požymių).
IBS diagnozuojamas tada, kai simptomai tęsiasi bent 3 mėnesius ir nėra kitų aiškių medicininių paaiškinimų.
Pagalba sergant dirgliosios žarnos sindromu
Nors IBS negali būti visiškai išgydytas, simptomus galima reikšmingai sumažinti. Gydymas yra individualus ir apima gyvenimo būdo, mitybos bei psichologinę intervenciją.
1. Mitybos korekcija
Didžiausią poveikį IBS simptomams turi maistas. Dažniausiai rekomenduojama:
- išbandyti LOW FODMAP dietą – ji riboja fermentuojamus angliavandenius, galinčius sukelti dujų kaupimąsi,
- vengti gazuotų gėrimų,
- riboti kofeiną ir alkoholį,
- mažinti riebaus ir labai aštraus maisto,
- valgyti reguliariai, lėtai, nekramtant oro.
Dietą rekomenduojama taikyti su dietologo pagalba, kad būtų užtikrintas visavertis maistinių medžiagų kiekis.
2. Streso valdymas
Emocinė būsena turi didelę įtaką žarnyno veiklai. Padeda:
- kvėpavimo pratimai,
- reguliarus fizinis aktyvumas,
- psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija,
- relaksacijos technikos, meditacija, joga.
Streso valdymas ne tik sumažina simptomus, bet ir ilgainiui pagerina žarnyno reakciją į kasdienius dirgiklius.
3. Probiotikai ir prebiotikai
Žarnyno mikrobiotos atkūrimas – vienas svarbiausių IBS valdymo žingsnių. Ne visi probiotikai veikia vienodai, todėl kartais reikia išbandyti kelių rūšių preparatus. Kai kurie padeda mažinti pūtimą, kiti – viduriavimą ar spazmus.
4. Vaistai
Medikamentinis gydymas skiriamas pagal dominuojančius simptomus:
- vaistai nuo viduriavimo (loperamidas) – jei vyrauja IBS-D,
- minkštinamieji ar skaidulos – jei vyrauja IBS-C,
- vaistai nuo spazmų – skausmo mažinimui,
- prokinetikai – žarnyno judrumui gerinti,
- antidepresantai mažomis dozėmis – nervinės sistemos jautrumui mažinti.
Vaistus parenka gydytojas, atsižvelgdamas į individualią būklę.
DUK
Ar IBS pavojingas?
Ne, tai nepavojinga liga, tačiau simptomai gali būti labai varginantys ir paveikti kasdienį gyvenimą.
Ar IBS gali pereiti į rimtesnę ligą?
Ne, IBS nesukelia vėžio ar žarnyno uždegiminių ligų.
Ar IBS galima visiškai išgydyti?
Visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau tinkamai prižiūrint galima pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę.
Ar maistas tikrai turi įtakos IBS?
Taip. Net iki 70 % sergančiųjų teigia, kad tam tikri produktai išprovokuoja simptomus.
Ar IBS susijęs su psichologine būsena?
Taip, emocinė įtampa gali sustiprinti simptomus, nes žarnynas glaudžiai susijęs su nervų sistema.
Kasdieniai pokyčiai, kurie gali pagerinti savijautą
Nors IBS yra sudėtinga ir dažnai ilgalaikė būklė, nedideli, bet nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai gali duoti itin gerų rezultatų. Valgant reguliariai, rūpinantis mitybos balansu, mažinant stresą ir palaikant sveiką žarnyno mikrobiotą, dauguma žmonių gana ženkliai sumažina simptomų intensyvumą. Svarbiausia – stebėti savo organizmo reakcijas ir prisitaikyti prie individualių poreikių.
