Koks pulsas laikomas normaliu?
Ramybės būsenoje pulsas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Žemiau nei 60 kartų per minutę pulsas vadinamas bradikardija, o virš 100 – tachikardija. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kiekvienas organizmas yra individualus, todėl normaliu pulsu laikomas tas, kuris atitinka žmogaus amžių, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę.
Pulsas pagal amžiaus grupes
Pulsas nėra vienodas visą gyvenimą. Vaikų širdis plaka dažniau nei suaugusiųjų, o vyresnio amžiaus žmonių ritmas gali kisti dėl įvairių sveikatos problemų. Orientacinės normos:
- Kūdikiai (iki 1 metų): 100–160 dūžių per minutę.
- Vaikai (1–10 metų): 70–120 dūžių per minutę.
- Paaugliai ir suaugusieji: 60–100 dūžių per minutę.
- Sportininkai ar fiziškai labai aktyvūs asmenys: 40–60 dūžių per minutę ramybės būsenoje.
- Vyresnio amžiaus žmonės: dažnai arčiau viršutinės normos ribos.
Kas lemia pulso pokyčius?
Pulsas gali kisti ne tik dėl ligų, bet ir dėl visiškai normalių kasdienio gyvenimo aplinkybių. Jį veikia:
- Fizinis krūvis – aktyvumo metu pulsas gali padidėti kelis kartus.
- Emocijos – stresas, nerimas ar džiaugsmas greitina širdies plakimą.
- Kūno temperatūra – karščiavimas didina pulsą.
- Vaistai – tam tikri preparatai gali jį sulėtinti ar pagreitinti.
- Miegas ir poilsis – ramybės būsenoje pulsas natūraliai lėtėja.
Kada pulsas rodo sveikatos sutrikimus?
Nors pulsas gali kisti dėl įvairių priežasčių, nuolat per aukštas arba per žemas rodiklis gali signalizuoti apie ligas. Itin svarbu atkreipti dėmesį, jei pulsas viršija 100 ar nukrenta žemiau 50 ramybės būsenoje, ypač jei tai lydi silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip taisyklingai matuoti pulsą?
Pulsą lengviausia pamatuoti uždėjus du pirštus ant riešo ar kaklo. Skaičiuojama, kiek kartų širdis susitraukia per 60 sekundžių. Patogiausia matuoti ryte, dar neišlipus iš lovos, nes tada pulsas būna stabiliausias. Taip pat naudinga turėti kraujospūdžio matuoklį ar išmanųjį laikrodį, kuris tiksliai registruoja širdies ritmą.
Ką daryti, jei pulsas nuolat aukštas ar žemas?
Jei pulsas nuolat per greitas ar lėtas, reikėtų neapsiriboti tik savistaba. Gydytojas gali paskirti tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą ar kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti priežastį. Dažnai pakanka koreguoti gyvenimo būdą – sumažinti streso lygį, subalansuoti mitybą, riboti stimuliuojančias medžiagas. Kai kuriais atvejais būtina medikamentinė pagalba.
DUK
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Jei pulsas ramybės būsenoje nuolat viršija 100 ar nukrenta žemiau 50, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar sportininkų žemas pulsas normalus?
Taip, fiziškai aktyviems žmonėms širdis dirba efektyviau, todėl jų pulsas gali būti 40–60 dūžių per minutę.
Ar stresas gali ilgainiui pažeisti širdį?
Taip, ilgalaikis stresas ir nuolat padažnėjęs pulsas gali sukelti širdies bei kraujagyslių ligas.
Kada pulsą matuoti tiksliausia?
Rytais, dar prieš pradedant dienos veiklą, nes tuo metu organizmas ramiausias.
Kasdieniai įpročiai, palaikantys normalų pulsą
Norint palaikyti sveiką pulsą, svarbiausia gyventi aktyviai, tačiau nepervargti, maitintis subalansuotai, užtikrinti pakankamą miegą ir vengti žalingų įpročių. Tokie paprasti kasdieniai sprendimai padeda išlaikyti širdies ritmą stabilų ir apsaugo nuo daugelio sveikatos sutrikimų.
