Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Normalus kraujo spaudimas tradiciškai laikomas 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius, sistolinis, rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, antrasis – diastolinis – spaudimą širdžiai atsipalaiduojant. Nedideli nukrypimai nuo normos nėra pavojingi, tačiau nuolatiniai padidėjimai ar sumažėjimai gali rodyti sveikatos sutrikimus.
Pasaulio sveikatos organizacija nustato šiuos kraujo spaudimo lygmenis:
- Normalus: apie 120/80 mmHg
- Padidėjęs: 130–139/85–89 mmHg
- Hipertenzija: ≥140/90 mmHg
- Hipotenzija: ≤90/60 mmHg
Nuo ko priklauso kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimą lemia daugybė veiksnių. Kai kurie jų yra nekontroliuojami, pavyzdžiui, paveldimumas ar amžius, tačiau daug kitų galima valdyti keičiant gyvenimo būdą.
- Amžius: su metais kraujagyslės standėja, todėl spaudimas kyla.
- Genetika: šeimoje dažnai pasitaikanti hipertenzija didina riziką.
- Mityba: per daug druskos, riebaus maisto ar cukraus kelia spaudimą.
- Fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas palaiko normalią kraujotaką.
- Stresas: emocinė įtampa gali laikinai ir nuolat didinti kraujo spaudimą.
- Įpročiai: rūkymas, alkoholis ir kofeinas daro tiesioginę įtaką kraujagyslėms.
- Ligos: inkstų, skydliaukės ar širdies sutrikimai gali keisti spaudimą.
Ką reiškia aukštas kraujo spaudimas?
Aukštas kraujo spaudimas arba hipertenzija yra vienas pavojingiausių „tyliųjų žudikų“. Žmogus gali ilgai nejausti jokių simptomų, tačiau pasekmės gali būti itin rimtos – insultas, infarktas, širdies nepakankamumas ar inkstų pažeidimai. Todėl reguliarus spaudimo matavimas yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią šioms komplikacijoms.
Ką reiškia žemas kraujo spaudimas?
Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, dažniausiai nėra toks pavojingas, bet gali sukelti nemalonių simptomų: galvos svaigimą, silpnumą, alpimą. Dažnai jis pasireiškia dėl dehidratacijos, vitaminų trūkumo ar hormoninių pokyčių. Ilgalaikis labai žemas spaudimas gali reikšti rimtesnius sutrikimus, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?
Gyvenimo būdo pokyčiai – vienas svarbiausių būdų užtikrinti sveiką kraujo spaudimą. Keletas pagrindinių patarimų:
- Valgykite subalansuotą, mažai druskos turinčią mitybą.
- Sportuokite bent 30 minučių per dieną.
- Stebėkite kūno svorį ir venkite nutukimo.
- Mažinkite stresą per meditaciją, pasivaikščiojimus ar hobius.
- Reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą, ypač vyresniame amžiuje.
Kada verta sunerimti?
Kartais kraujo spaudimas gali pakilti dėl streso ar fizinio krūvio, tačiau jei jis nuolat viršija 140/90 mmHg arba nuolat išlieka per žemas, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač jei kartu jaučiate galvos skausmus, svaigimą, dusulį ar krūtinės skausmą.
FAQ – Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kiekvienam žmogui normalus spaudimas yra vienodas?
Ne, jis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fizinės būklės.
Kaip dažnai matuoti kraujo spaudimą?
Profilaktiškai – bent kartą per metus, rizikos grupėms – kelis kartus per savaitę.
Ar galima kraujo spaudimą reguliuoti be vaistų?
Dažnai padeda mitybos keitimas, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas.
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas?
Paprastai ne, bet jei kartu pasireiškia simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar kraujo spaudimas priklauso nuo paros laiko?
Taip, ryte jis paprastai būna aukštesnis, o vakare – šiek tiek mažesnis.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti sveiką kraujospūdį
Norint palaikyti sveiką širdį ir kraujagysles, verta įtraukti daugiau judėjimo, vengti perteklinio streso, pasirūpinti kokybišku miegu ir nepamiršti reguliariai tikrinti savo sveikatos. Paprasti kasdieniai sprendimai gali tapti galinga priemone užkirsti kelią rimtoms ligoms.
