Kuo skiriasi širdies skausmas nuo kitų krūtinės skausmų?
Širdies skausmas dažniausiai jaučiamas kaip spaudimas, sunkumas ar deginimas krūtinėje, kartais plintantis į kairę ranką, petį, kaklą ar net žandikaulį. Tokie simptomai dažnai susiję su širdies kraujagyslių problemomis. Tuo tarpu stresinis ar raumenų skausmas dažnai pasireiškia aštresniu, dūrio pobūdžio skausmu, kuris gali sustiprėti judant ar giliai įkvėpus.
Stresas ir jo poveikis širdžiai
Stresas sukelia įvairių organizmo reakcijų – pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, padidėja raumenų įtampa. Tai gali imituoti širdies ligų simptomus, sukeldami skausmą ar maudimą krūtinėje. Dažnai toks skausmas praeina sumažėjus įtampai ar atsipalaidavus. Tačiau ilgalaikis stresas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl nereikėtų jo ignoruoti.
Kokie simptomai rodo rimtą pavojų?
Yra tam tikri požymiai, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą:
- stiprus, spaudžiantis skausmas krūtinėje, trunkantis ilgiau nei kelias minutes;
- skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą, nugarą ar žandikaulį;
- dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimas;
- stiprus širdies plakimas ar aritmijos pojūtis;
- staigus silpnumas ar galvos svaigimas.
Kada skausmą gali sukelti kitos priežastys?
Ne visada krūtinės skausmas yra širdies ligos požymis. Jį gali sukelti:
- Raumenų įtempimas – pavyzdžiui, po intensyvios fizinės veiklos.
- Virškinimo problemos – refliuksas, rėmuo ar skrandžio opos gali imituoti širdies skausmus.
- Psichologinės priežastys – panikos atakos dažnai sukelia krūtinės spaudimą ir dusulį.
- Kvėpavimo takų ligos – plaučių uždegimas ar pleuritas taip pat pasireiškia krūtinės skausmu.
Kaip elgtis pajutus krūtinės skausmą?
Jei skausmas trumpalaikis, susijęs su stresu ar įtampa, padėti gali poilsis, gilus kvėpavimas, atsipalaidavimo pratimai. Vis dėlto, jei skausmas pasikartoja, stiprėja ar lydi kiti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbiausia – neignoruoti signalų, kuriuos siunčia organizmas.
Kokie tyrimai padeda nustatyti priežastį?
Gydytojas, įvertinęs simptomus, gali paskirti:
- Elektrokardiogramą (EKG) – padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus ir infarkto požymius.
- Kraujo tyrimus – parodo, ar yra širdies pažeidimo žymenų.
- Echokardiogramą – širdies ultragarsas padeda įvertinti jos būklę.
- Streso testą – atliekamas vertinant širdies darbą fizinio krūvio metu.
Kaip sumažinti riziką susirgti širdies ligomis?
Sveikas gyvenimo būdas yra geriausia profilaktika. Rekomenduojama reguliariai judėti, sveikai maitintis, vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą. Streso valdymas taip pat itin svarbus – meditacija, kvėpavimo pratimai ar net trumpi pasivaikščiojimai gali padėti palaikyti širdies sveikatą.
DUK
Ar širdies skausmas visada reiškia infarktą?
Ne, skausmą gali sukelti ir stresas, virškinimo sutrikimai ar raumenų įtampa.
Kaip atskirti stresinį skausmą nuo širdies?
Stresinis skausmas dažnai būna trumpalaikis, dūrio pobūdžio, o širdies skausmas – spaudžiantis, plintantis į kitas kūno vietas.
Ar būtina visada kviesti greitąją pagalbą?
Jei skausmas stiprus, nepraeina ar lydi kitus rimtus simptomus, taip – būtina kviesti medikus.
Ar jauni žmonės gali patirti širdies skausmus?
Taip, tačiau jie dažniau susiję su stresu ar kitomis priežastimis, bet ignoruoti jų nereikėtų.
Kai ramybė tampa geriausiu vaistu
Ne kiekvienas širdies skausmas yra mirtinai pavojingas, tačiau jis visada turi būti vertinamas atsakingai. Įsiklausymas į savo kūno signalus ir streso mažinimas gali būti pirmasis žingsnis į ramesnę kasdienybę ir sveikesnę širdį.
