Kas yra pulsas ir kaip jis atsiranda?
Pulsas atsiranda dėl širdies susitraukimų, kurių metu kraujas išstumiamas į kraujagysles. Kiekvienas širdies dūžis sukelia bangą, kuri sklinda per arterijas, ir šią bangą mes galime pajusti kaip pulsą. Pulsas matuojamas arterijose, dažniausiai riešo (stipininėje) arba kaklo (miego) srityse.
Normalaus pulso reikšmė priklauso nuo įvairių veiksnių: amžiaus, fizinio aktyvumo, emocinės būsenos, paros meto, kūno temperatūros ar net vartojamų vaistų. Todėl vienkartinis matavimas ne visada rodo visapusišką sveikatos būklę – svarbiausia yra stebėti pulsą nuolat ir atkreipti dėmesį į pokyčius.
Normalus pulsas pagal amžių
Pulsas skiriasi įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Štai kokios yra apytikslės normos:
- Naujagimiai (0–1 mėn.): 100–160 dūžių per minutę
- Kūdikiai (1 mėn. – 1 m.): 90–150 dūžių per minutę
- Maži vaikai (1–3 m.): 80–130 dūžių per minutę
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3–6 m.): 75–120 dūžių per minutę
- Mokyklinio amžiaus vaikai (7–12 m.): 70–110 dūžių per minutę
- Paaugliai ir suaugusieji (nuo 13 m.): 60–100 dūžių per minutę
- Senjorai (virš 65 m.): dažnai 60–90 dūžių per minutę, bet gali būti lėtesnis dėl vaistų ar sveikatos būklės
Profesionalūs sportininkai ar labai fiziškai aktyvūs žmonės gali turėti pulsą net ir 40–60 dūžių per minutę ramybės būsenoje – tai laikoma norma, nes jų širdis dirba efektyviau.
Kaip teisingai pamatuoti pulsą?
Pulsą galima matuoti keliais skirtingais būdais:
1. Riešo arterija
Padėkite rodomąjį ir vidurinį pirštą ant stipininės arterijos, esančios riešo vidinėje pusėje, šiek tiek žemiau nykščio. Paspauskite švelniai, kol pajusite pulsavimą. Naudodami laikmatį, suskaičiuokite dūžius per 30 sekundžių ir padauginkite iš 2 – tai bus jūsų pulsas per minutę.
2. Kaklo arterija
Padėkite pirštus ant miego arterijos – tai dvi stambios arterijos kaklo šonuose, šalia gerklės. Procedūra ta pati – skaičiuoti dūžius per 30 sekundžių ir padauginti iš 2.
3. Naudojant pulso matuoklį arba išmaniuosius įrenginius
Daugelis išmaniųjų laikrodžių, apyrankių ar kraujospūdžio matuoklių automatiškai pateikia pulso informaciją. Tai patogu ir leidžia stebėti pulsą nuolat.
Kada pulsas laikomas per aukštu ar per žemu?
Ramybės būsenoje pulsas didesnis nei 100 dūžių per minutę vadinamas tachikardija, o mažesnis nei 60 – bradikardija (išskyrus sportininkus).
Aukštą pulsą gali sukelti:
- Karščiavimas
- Stresas, nerimas
- Fizinis aktyvumas
- Kofeinas ar alkoholis
- Širdies ar skydliaukės ligos
Žemas pulsas gali būti dėl:
- Geros fizinės formos
- Širdies laidumo sutrikimų
- Vaistų (pvz., beta blokatorių)
- Endokrininės sistemos sutrikimų
Jei pulsas labai svyruoja be aiškios priežasties arba jį lydi galvos svaigimas, dusulys, skausmas krūtinėje – būtina kreiptis į gydytoją.
Faktoriai, kurie veikia pulso dažnį
Pulsas – dinamiškas rodiklis, todėl jis keičiasi priklausomai nuo aplinkybių:
- Amžius: vaikams pulsas yra natūraliai didesnis nei suaugusiesiems.
- Paros laikas: rytinis pulsas dažniausiai būna lėčiausias.
- Stresas ar emocijos: padidina pulsą.
- Mityba: kofeinas, alkoholis ar aštrus maistas gali jį pagreitinti.
- Temperatūra: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir padidina pulsą.
Kaip palaikyti normalų širdies ritmą?
Tinkamas gyvenimo būdas padeda išlaikyti stabilų pulsą ir stiprią širdį:
- Reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga)
- Subalansuota mityba, mažinanti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje
- Streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai
- Pakankamas miegas (7–9 val. per parą)
- Rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo atsisakymas
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar pulsas visada turi būti vienodas?
Ne, pulsas keičiasi priklausomai nuo aktyvumo, emocijų, temperatūros ir kitų veiksnių. Svarbiausia – stebėti ramybės būsenos pulsą ir jo tendencijas.
Kaip dažnai reikia matuoti pulsą?
Sveikam žmogui užtenka kartą per savaitę. Sergant širdies ligomis ar vartojant vaistus – dažniau, pagal gydytojo nurodymus.
Ar galima pamatuoti pulsą per drabužius?
Ne, norint tiksliai pamatuoti pulsą, reikia tiesioginio kontakto su oda. Per drabužius pulsas dažniausiai nejaučiamas arba matavimas netikslus.
Koks pulsas pavojingas?
Labai aukštas (virš 120) ar labai žemas (žemiau 40) pulsas, ypač lydimas kitų simptomų – gali būti pavojingas ir reikalaujantis skubios pagalbos.
Ar sportas gali padėti sumažinti pulsą?
Taip. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdį, todėl ji dirba efektyviau, o pulsas ramybės būsenoje sumažėja.
Kaip stebėti pulsą kasdien ir kodėl tai verta daryti?
Pulso stebėjimas – paprastas, bet veiksmingas būdas sekti savo širdies sveikatą. Kasdien stebint pulsą tuo pačiu metu (pvz., ryte prieš išlipant iš lovos), galima pastebėti ankstyvus pokyčius, kurie gali rodyti stresą, pervargimą ar sveikatos problemas. Išmaniosios apyrankės ar telefonų programėlės leidžia sekti ilgalaikes tendencijas, o tai itin naudinga tiek sportuojantiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Sveikata – mūsų pačių rankose, tad pulsas gali tapti paprastu, bet svarbiu rodikliu, padedančiu suprasti savo kūną geriau.
