Dažniausios pilvo skausmo priežastys
Pilvo skausmą gali sukelti įvairios priežastys – nuo nesudėtingų virškinimo sutrikimų iki rimtų chirurginių ligų. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį, vietą, trukmę, lydinčius simptomus.
Dažniausios priežastys:
- Virškinimo sutrikimai: persivalgymas, dujų kaupimasis, virškinimo fermentų trūkumas;
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa;
- Ūminis arba lėtinis gastritas;
- Apendicitas;
- Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) ar akmenys;
- Kasaus uždegimas (pankreatitas);
- Žarnų nepraeinamumas ar uždegimas (divertikulitas, Krono liga);
- Šlapimo takų infekcijos ar inkstų akmenligė;
- Ginekologinės priežastys: kiaušidžių cistos, negimdinis nėštumas, endometriozė;
- Pavojingos infekcinės ligos: salmoneliozė, rotavirusas, žarnyno infekcijos.
Kada pilvo skausmas – tik laikinas nepatogumas?
Ne kiekvienas pilvo skausmas reiškia rimtą problemą. Dažnai tai būna trumpalaikiai, funkciniai virškinimo sistemos sutrikimai, kuriuos sukelia:
- Persivalgymas ar greitas maisto vartojimas;
- Riebus, sunkiai virškinamas maistas;
- Stresas ir emocinė įtampa;
- Maisto netoleravimas (laktazės stoka, glitimo netoleravimas);
- Gastroenteritas (virusinė infekcija) be komplikacijų.
Tokiais atvejais skausmas paprastai būna nestiprus, trumpalaikis, be karščiavimo, vėmimo ar kraujo išmatose. Dažniausiai užtenka lengvos dietos, poilsio, šilumos kompreso ar vaistų nuo spazmų.
Kada būtina kreiptis į skubią medicinos pagalbą?
Yra tam tikri simptomai, kuriuos pastebėjus reikėtų nedelsti ir kreiptis į skubios pagalbos skyrių:
- Staigus, stiprus, nepraeinantis ar progresuojantis skausmas (ypač jei jaučiamas „aštrus kaip peilis“);
- Karščiavimas, šaltkrėtis kartu su skausmu;
- Kraujas išmatose ar juodos dervos spalvos išmatos;
- Vėmimas krauju arba „kavos tirščių“ spalvos turiniu;
- Neišmatavimas ar negebėjimas pasišlapinti;
- Pūpsantis, įtemptas pilvas, kuris skauda liečiant;
- Stiprus skausmas nėštumo metu ar po jo;
- Sąmonės praradimas, silpnumas ar spaudimo kritimas kartu su skausmu;
- Skubus ar didėjantis skausmas dešinėje apatinėje pilvo pusėje (galimas apendicitas);
- Skausmas po dešiniu šonkaulių lanku (galimas cholecistitas).
Tokie simptomai gali rodyti chirurginę ar infekcinę būklę, reikalaujančią skubios diagnostikos ir gydymo. Uždelsimas gali sukelti komplikacijas ar net pavojų gyvybei.
Kaip gydytojai vertina pilvo skausmą?
Atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas pirmiausia atliks išsamią apklausą: kur skauda, kiek laiko, kas sukelia ar sustiprina skausmą, kokie lydintys simptomai. Taip pat svarbi ligų istorija, vartojami vaistai, buvusios operacijos.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai (uždegimo žymenys, kepenų, inkstų rodikliai);
- Šlapimo ir išmatų tyrimai;
- Ultragarsinis pilvo organų tyrimas;
- Kompiuterinė tomografija (sudėtingesniais atvejais);
- Endoskopiniai tyrimai (pvz., gastroskopija ar kolonoskopija, jei įtariama opaligė ar žarnyno patologija).
Remiantis surinkta informacija, gydytojas gali skirti gydymą, priimti sprendimą dėl hospitalizacijos ar operacijos.
Kokie gydymo būdai taikomi?
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Lengvi sutrikimai gali būti gydomi ambulatoriškai:
- Antispazminiai vaistai (pvz., drotaverinas);
- Virškinimo fermentai, probiotikai;
- Dietiniai apribojimai (lengva, nedirginanti dieta);
- Skysčių ir elektrolitų atstatymas (ypač esant vėmimui ar viduriavimui).
Jei nustatoma rimta diagnozė (apendicitas, peritonitas, žarnų nepraeinamumas), dažnai reikia skubios chirurginės intervencijos. Infekciniais atvejais gali būti paskirti antibiotikai.
Kaip sau padėti laukiant medikų?
Jei pilvo skausmas stiprėja ir įtariate rimtą būklę – nedelsdami skambinkite 112. Kol atvyks pagalba:
- Venkite valgyti ar gerti, ypač jei numatoma operacija;
- Nenaudokite šildyklės (šiluma gali paspartinti infekcijos plitimą);
- Nevartokite nuskausminamųjų vaistų be gydytojo žinios – jie gali užmaskuoti simptomus;
- Stebėkite kitus simptomus (šlapinimąsi, išmatas, temperatūrą).
Geriausia laikytis ramiai, atsigulti ir nelaukti, kol skausmas taps nepakeliamas – geriau išsitirti anksčiau nei per vėlai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti, jei skauda pilvą, bet simptomai nėra labai stiprūs?
Jei skausmas yra silpnas, laikinas, be kitų simptomų – galima stebėti būklę, riboti maistą 12–24 val. ir gerti daug skysčių. Jei skausmas trunka ilgiau nei 2–3 dienas ar stiprėja – kreipkitės į gydytoją.
Ar visada reikia operacijos, jei diagnozuojamas apendicitas?
Dažniausiai – taip. Apendicitas yra viena iš dažniausių ūminių chirurginių būklių. Kai kuriais atvejais lengvas apendicitas gydomas antibiotikais, bet tai sprendžiama gydytojo individualiai.
Ar stresas gali sukelti pilvo skausmus?
Taip. Stresas veikia virškinimo sistemą – gali sukelti spazmus, dirgliosios žarnos sindromą, sutrikdyti virškinimą. Tačiau tokį skausmą reikia atskirti nuo rimtesnių priežasčių.
Ar vaikams pilvo skausmas visada susijęs su virškinimu?
Ne visada. Vaikams skausmą gali sukelti šlapimo takų infekcijos, limfmazgių uždegimai, netgi psichologinės priežastys. Jei vaikas skundžiasi stipriu, pasikartojančiu skausmu – būtina gydytojo apžiūra.
Ką daryti, jei skausmas kyla po antibiotikų vartojimo?
Antibiotikai gali sukelti žarnyno mikrobiotos sutrikimus, sukelti viduriavimą ar net pseudomembraninį kolitą. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir nevartoti antibiotikų savarankiškai.
Kodėl svarbu klausyti savo kūno siunčiamų signalų?
Nors pilvo skausmas dažnai suvokiamas kaip kasdienis, laikinas negalavimas, jis gali būti pirmasis kūno siunčiamas pavojaus signalas. Kūnas dažnai „kalba“ per simptomus – jų ignoravimas gali kainuoti sveikatą ar net gyvybę. Įpraskime stebėti, kas mus išmuša iš pusiausvyros, kokie skausmai kartojasi ar netikėtai sustiprėja, kada organizmas ima elgtis kitaip nei įprasta. Atsakingas požiūris į savo sveikatą ir drąsa laiku kreiptis pagalbos – tai ne silpnumas, o sąmoningas rūpinimasis savimi.
