Vienas iš pirmųjų žingsnių – atlikti savęs vertinimo testą, kuris padeda objektyviau pažvelgti į savo emocinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresijos testas, kaip jis veikia, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kada tikrai verta pasitarti su specialistu.
Kas yra depresijos testas?
Depresijos testas – tai standartizuotas klausimynas, skirtas įvertinti emocinę savijautą ir nustatyti galimus depresijos požymius. Jis dažniausiai remiasi moksliniais kriterijais, tokiais kaip PHQ-9 (Patient Health Questionnaire) ar Beck’o depresijos skalė. Nors šie testai negali suteikti oficialios diagnozės, jie gali būti labai naudingi kaip pradinis savęs įsivertinimo įrankis.
Atsakymai į testą leidžia įvertinti, kiek dažnai žmogus jaučiasi prislėgtas, ar patiria miego sutrikimų, ar prarado susidomėjimą veiklomis, ar kenčia dėl beviltiškumo jausmo, energijos trūkumo ar minčių apie beprasmybę. Kuo daugiau simptomų – tuo didesnė tikimybė, kad susiduriama su depresijos sutrikimu.
Dažniausi depresijos simptomai
Ne kiekvienas blogos nuotaikos epizodas reiškia depresiją. Tačiau jei tam tikri simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai jau gali būti rimtas signalas. Štai pagrindiniai požymiai:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos ar beviltiškumo jausmas;
- Susidomėjimo praradimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą;
- Miego sutrikimai – nemiga arba pernelyg ilgas miegas;
- Fizinio aktyvumo sumažėjimas ar nerimastingumas;
- Nuovargis, energijos stoka be aiškios priežasties;
- Mažo savęs vertinimo jausmas, kaltės jausmas be pagrindo;
- Sutrikęs dėmesys, koncentracijos stoka;
- Pasyvios ar aktyvios mintys apie mirtį ar savižudybę.
Kiekvieno žmogaus patirtis gali skirtis, todėl svarbu stebėti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą.
Ar verta atlikti testą savarankiškai?
Savarankiškas testas gali būti pirmas žingsnis siekiant geriau suprasti savo emocinę būseną. Testų rezultatai gali padėti suvokti, ar situacija jau reikalauja profesionalios pagalbos. Jie taip pat naudingi tiems, kurie dvejoja, ar jų patiriami sunkumai yra „pakankamai rimti“.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad testas – tik orientacinis įrankis. Jis neatsižvelgia į individualius gyvenimo kontekstus, gretutines ligas ar sudėtingus emocinius išgyvenimus. Jei testas rodo padidėjusią riziką – būtina kreiptis į psichologą arba psichiatrą, kurie gali atlikti išsamesnį vertinimą ir padėti priimti sprendimus dėl gydymo ar pagalbos formų.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Nors kiekvienas žmogus turi savo išgyvenimų ribas, tam tikri požymiai aiškiai signalizuoja, kad pagalba būtina:
- Jei mintys apie savižudybę tampa dažnesnės ar įkyrios;
- Jei nebesinori keltis iš lovos ar imtis net paprastų veiklų;
- Jei santykiai su artimaisiais pradeda irti dėl emocinio nestabilumo;
- Jei darbinė ar mokymosi veikla ženkliai nukenčia;
- Jei atsiranda savęs žalojimo elgesys ar pavojingi įpročiai (pvz., alkoholis, vaistų vartojimas be priežiūros).
Psichikos sveikata – tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl kreiptis pagalbos nėra silpnumo požymis. Tai drąsos ir sąmoningumo ženklas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar depresijos testas gali tiksliai nustatyti diagnozę?
Ne. Testas tik padeda įvertinti riziką ar simptomų intensyvumą. Diagnozę gali nustatyti tik specialistas, atlikęs nuodugnesnį vertinimą.
Kur galima atlikti depresijos testą internetu?
Lietuvoje įvairios psichologinės pagalbos organizacijos ar sveikatos priežiūros įstaigos siūlo nemokamus savęs vertinimo testus savo tinklalapiuose. Svarbu rinktis patikimus šaltinius.
Ką daryti, jei testas rodo aukštą depresijos riziką?
Rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Jie padės suplanuoti tolesnius žingsnius ir suteiks reikiamą pagalbą.
Ar galima įveikti depresiją be vaistų?
Kai kuriais atvejais – taip. Lengvesni depresijos atvejai gali būti gydomi psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais, fiziniu aktyvumu. Tačiau sunkesnėms formoms gali prireikti vaistų.
Kaip padėti artimam žmogui, įtariant depresiją?
Svarbiausia – išklausyti be vertinimo, parodyti rūpestį, pasiūlyti pagalbą kreipiantis į specialistus. Venkite frazių, kurios menkina jo išgyvenimus („tiesiog susiimk“ ar „nepergyvenk tiek“).
Kodėl svarbu kalbėti apie savo jausmus?
Daugelis žmonių, patiriančių depresiją, slepia savo emocijas bijodami būti nesuprasti ar atstumti. Tačiau kalbėjimas – vienas galingiausių pagalbos šaltinių. Pasidalijus jausmais su artimaisiais ar specialistu galima išvengti užsidarymo rate, sumažinti emocinį krūvį ir greičiau pradėti sveikimo procesą. Atvirumas – pirmas žingsnis link pagalbos, o pagalba – pirmas žingsnis į geresnę savijautą.
