Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia žemą kraujospūdį, kaip atpažinti simptomus, ir pateiksime 5 moksliškai pagrįstus bei praktiškai pritaikomus būdus, kaip jį padidinti be vaistų.
Kada kraujospūdis laikomas per žemu?
Kraujospūdis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (aukštuoju) ir diastoliniu (žemuoju). Hipotenzija laikoma tada, kai:
- Sistolinis spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg,
- Diastolinis – mažesnis nei 60 mmHg.
Tačiau svarbiausias veiksnys – ne skaičiai, o simptomai. Kai kurie žmonės natūraliai gyvena su 90/60 spaudimu ir jaučiasi puikiai, o kiti patiria diskomfortą net esant 100/70. Todėl reikia įvertinti bendrą savijautą.
Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai
Hipotenzijos simptomai gali būti lengvi arba varginantys, priklausomai nuo priežasties. Dažniausi:
- Galvos svaigimas, ypač keičiant padėtį (pvz., atsistojus),
- Silpnumas ir nuovargis,
- Šaltos rankos ir kojos,
- Padidėjęs prakaitavimas,
- Prasta koncentracija,
- Alpimas ar sąmonės netekimas.
Galimos žemo spaudimo priežastys
Hipotenziją gali lemti įvairūs veiksniai:
- Skysčių trūkumas (dehidratacija),
- Mažas kraujo tūris dėl kraujavimo,
- Per mažas druskos vartojimas,
- Endokrininės ligos (pvz., skydliaukės sutrikimai),
- Širdies ritmo sutrikimai,
- Vaistai, ypač diuretikai, antidepresantai ar kraujospūdį mažinantys vaistai,
- Ilgalaikis stovėjimas arba greitas atsistojimas.
Jeigu spaudimas sumažėja dėl ūmios būklės – pvz., kraujavimo ar šoko – reikalinga skubi medicinos pagalba.
5 veiksmingi būdai pakelti spaudimą namuose
1. Gerkite daugiau vandens
Skysčių trūkumas yra viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Dehidratacija sumažina kraujo tūrį, todėl sumažėja ir spaudimas. Rekomenduojama kasdien išgerti bent 1,5–2 litrus vandens, o esant aktyviam gyvenimo būdui – dar daugiau. Gerkite po truputį visą dieną, ne tik tada, kai jaučiatės ištroškę.
2. Padidinkite druskos kiekį maiste
Skirtingai nei hipertenziją turintiems žmonėms, esant žemam spaudimui, druska gali būti naudinga. Natrio jonai padeda išlaikyti skysčius organizme ir pakelti kraujospūdį. Prieš didindami druskos kiekį, pasitarkite su gydytoju, ypač jei turite inkstų ar širdies problemų.
3. Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis
Dideli ir riebūs valgiai gali sukelti vadinamąją postprandialinę hipotenziją – spaudimo kritimą po valgio. Kad to išvengtumėte, rinkitės mažesnes porcijas ir valgykite dažniau – 4–6 kartus per dieną. Įtraukite produktų, turinčių baltymų, kompleksinių angliavandenių ir šiek tiek riebalų.
4. Dėvėkite kompresines kojines
Kompresinės kojinės padeda kraujui nesikaupti kojose ir grįžti į širdį. Tai ypač naudinga žmonėms, kurie ilgai stovi ar linkę patirti ortostatinę hipotenziją – staigų spaudimo kritimą atsistojus. Tokios kojinės dažnai rekomenduojamos ir po operacijų ar nėštumo metu.
5. Aktyvūs, bet saikingi fiziniai pratimai
Fizinė veikla – vienas geriausių būdų ilgainiui stabilizuoti kraujospūdį. Tinka vaikščiojimas, tempimo pratimai, plaukimas ar joga. Venkite intensyvaus sporto, kuris gali išprovokuoti spaudimo sumažėjimą, ypač jei esate pavargę ar nevalgę.
Ką dar verta žinoti?
Be minėtų priemonių, svarbu stebėti savo organizmą ir ieškoti individualiai veiksmingų sprendimų. Kai kuriems padeda rytinė kava (kofeinas trumpam pakelia spaudimą), kiti renkasi natūralius papildus – ženšenį ar saldymedžio šaknį. Tačiau tokių priemonių vartojimą visada reikia derinti su specialistu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei žemas kraujospūdis sukelia dažną alpimą, širdies ritmo sutrikimus ar stiprų silpnumą, būtina konsultuotis su gydytoju. Taip pat svarbu atlikti kraujo tyrimus, įvertinti hormonų pusiausvyrą ir atmesti lėtines ligas, galinčias sukelti hipotenziją.
Nors daugeliu atvejų žemas spaudimas nėra pavojingas, ilgainiui jis gali pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti darbingumo praradimą ar netgi padidinti traumų riziką dėl galvos svaigimo ar alpimo.
DUK
Ar kava padeda pakelti spaudimą?
Taip, kofeinas gali trumpam padidinti kraujospūdį, tačiau poveikis dažniausiai laikinas.
Ar reikia vartoti vaistus esant žemam spaudimui?
Tik esant stipriai simptomatikai ar nustatytai medicininei priežasčiai – tokiu atveju vaistus skiria gydytojas.
Ar hipotenzija pavojinga gyvybei?
Paprastai ne, tačiau jei lydi sąmonės netekimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina medikų pagalba.
Ar žemas spaudimas gali būti paveldimas?
Taip, kai kurie žmonės natūraliai turi žemesnį kraujospūdį, ir tai nėra laikoma liga, jei nėra simptomų.
Ar reikėtų keisti gyvenimo būdą turint žemą spaudimą?
Taip – rekomenduojama laikytis miego režimo, tinkamai maitintis, gerti daugiau skysčių ir būti fiziškai aktyviems.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda jaustis geriau
Kai spaudimas per žemas, svarbiausia – nuoseklumas. Net ir maži kasdieniai pokyčiai, tokie kaip pakankamas vandens kiekis, druskos vartojimo balansas ar reguliarus judėjimas, gali padėti jaustis stabiliau. Sekite savo savijautą, venkite ilgų stovėjimų, stenkitės lėtai keisti kūno padėtį ir nepamirškite, kad jūsų organizmas – geriausias patarėjas, kai klausotės jo signalų.
