Kai akyse ima mirguliuoti, dauguma žmonių išsigąsta, nes pojūtis dažnai atsiranda staiga ir gali būti lydimas kitų nemalonių simptomų. Mirgėjimas nebūtinai reiškia rimtą sveikatos problemą, tačiau kartais tai gali būti signalas, kad reikalinga skubi specialistų pagalba. Svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kada verta sunerimti.
Kodėl atsiranda mirguliavimas akyse
Akių mirgėjimas gali pasireikšti kaip blyksniai, zigzagai, šviesos žybsniai ar kaleidoskopo efektas. Šį reiškinį gali sukelti įvairūs veiksniai: nuo paprasto nuovargio iki rimtesnių akių ar bendrosios sveikatos sutrikimų.
Akių nuovargis ir įtampa
Vienas iš dažniausių mirgėjimo akyse paaiškinimų – akių pervargimas. Ilgas darbas kompiuteriu, skaitymas esant prastam apšvietimui ar ilgesnis susitelkimas į smulkius objektus gali sukelti regos aparato įtampą. Tuomet akis pradeda reaguoti mirguliavimu ir kitais nemaloniais pojūčiais.
Migrena ir neurologinės priežastys
Migrenos metu dažnai prieš prasidedant skausmui pasireiškia vadinamoji aura – tai gali būti ryškūs zigzagai, blyksniai ar iškraipytas matymas. Tokie simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki valandos. Nors migreninė aura savaime nepavojinga, ji gali stipriai trikdyti kasdienę veiklą.
Staigūs kraujospūdžio pokyčiai
Kraujospūdžio padidėjimas arba staigus kritimas taip pat gali sukelti trumpalaikį mirgėjimą akyse. Tai dažnai būna juntama atsistojus per greitai, po streso ar fizinio krūvio. Jei tokie epizodai kartojasi, būtina įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Stiklakūnio pokyčiai
Su amžiumi akis esančiame stiklakūnyje gali atsirasti pokyčių. Plėvelės ar jų atšokimas gali sukelti blyksnius, ypač greitai judinant akis. Tai gana dažnas reiškinys vyresniems žmonėms, tačiau staigiai atsiradęs ar intensyvus mirgėjimas gali reikšti rimtesnį pokytį, pavyzdžiui, tinklainės įplyšimą.
Vitaminų trūkumas ir bendras organizmo išsekimas
Kai trūksta tam tikrų vitaminų, ypač B grupės, magnio ar kalio, nervų sistema gali reaguoti neįprastais jutimais, įskaitant mirguliavimą akyse. Taip pat tai gali būti susiję su dehidratacija ar nepakankamu poilsiu.
Kada mirguliavimas akyse kelia pavojų
Daugeliu atvejų mirgėjimas akyse praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai toks simptomas gali būti rimtos būklės ženklas. Įvertinus aplinkybes svarbu suprasti, kad tam tikri simptomai reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
- Mirguliavimas atsiranda staiga ir yra labai intensyvus.
- Pojūtį lydi dalinis ar visiškas regos lauko praradimas.
- Atsiranda stiprus galvos skausmas, svaigimas, tirpimas ar kalbos sutrikimai.
- Mirgėjimas pasireiškia po galvos ar akių traumos.
- Kartu matomos juodos dėmės ar „muselės“, kurios didėja ar tankėja.
Tokiais atvejais patariama nedelsti ir kreiptis į medikus, nes simptomai gali signalizuoti apie galimą tinklainės pažeidimą, neurologinę būklę ar kitą rimtą sveikatos problemą.
Ką daryti pajutus mirgėjimą akyse
Nors pirmasis impulsas gali būti panika, svarbiausia – nurimti ir įvertinti situaciją. Kai kuriuos simptomus galima palengvinti paprastomis priemonėmis.
- Stenkitės atsipalaiduoti. Užsimerkite ir kelias minutes ilsėkitės. Kartais mirgėjimą sukelia paprastas akių nuovargis.
- Atsitraukite nuo ekrano. Kompiuterio ar telefono šviesa gali sustiprinti simptomus, todėl verta padaryti pertrauką.
- Atlikite akių pratimus. Švelniai pažvelkite į tolį, po to į artimą objektą. Tokie pratimai atpalaiduoja įsitempusius akių raumenis.
- Išgerkite vandens. Dehidratacija gali prisidėti prie akių ir nervų sistemos jautrumo.
- Stebėkite, ar simptomai kartojasi. Jei mirgėjimas trunka ilgiau nei kelias minutes arba pastebite kitų nerimą keliančių požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Prevencinės priemonės
Dažnai mirgėjimui akyse galima užkirsti kelią pakeitus kasdienius įpročius ir skiriant daugiau dėmesio akių sveikatai.
- Laikykitės reguliarų poilsio režimą ir venkite pervargimo.
- Laikykitės 20-20-20 taisyklės dirbdami su kompiuteriu: kas 20 minučių 20 sekundžių pažvelkite į objektą už 20 metrų.
- Vartokite pakankamai vitaminų ir mineralų.
- Užtikrinkite gerą patalpų apšvietimą.
- Reguliariai tikrinkitės akis pas specialistą, ypač jei turite polinkį į regos sutrikimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mirguliavimas akyse visada yra pavojingas?
Ne, dažniausiai tai susiję su nuovargiu ar laikinais veiksniais. Vis dėlto, jei mirgėjimas atsiranda kartu su kitais simptomais ar kartojasi dažnai, būtina specialistų konsultacija.
Kiek laiko gali trukti mirgėjimas?
Trukmė priklauso nuo priežasties. Nuovargio sukeltas mirguliavimas dažnai praeina per kelias minutes, o migrenos aura gali tęstis iki valandos.
Ar gali padėti akiniai nuo mėlynos šviesos?
Tam tikrais atvejais jie gali sumažinti akių nuovargį, tačiau nebūtinai pašalins mirgėjimo priežastį. Svarbu įvertinti bendrą akių sveikatą.
Kada būtina kreiptis skubios pagalbos?
Skubios pagalbos reikia, jei mirgėjimas atsiranda kartu su regėjimo lauko netekimu, staigiu skausmu, neurologiniais simptomais ar po traumos.
Naudingi kasdieniai patarimai akių sveikatai
Reguliarus dėmesys akių higienai, poilsiui ir bendram organizmo stiprinimui padeda išvengti nemalonių pojūčių, įskaitant mirguliavimą. Į savo rutiną įtraukę kelias paprastas profilaktines priemones, galite išlaikyti regos komfortą ir gerą savijautą ilgus metus.
