Galvos svaigimas ir ausų spengimas yra dažni, bet nerimą keliantys pojūčiai, galintys sutrikdyti kasdienę veiklą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Šie simptomai kartais būna trumpalaikiai ir nekenksmingi, tačiau gali signalizuoti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Suprasti galimas priežastis, rizikos veiksnius ir gydymo būdus yra svarbu, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir laiku kreiptis pagalbos.
Pagrindinės galvos svaigimo ir ausų spengimo priežastys
Simptomų kilmė gali būti labai įvairi – nuo paprasto skysčių trūkumo iki vidinės ausies ar kraujotakos sutrikimų. Gydytojai pažymi, kad svarbiausia įvertinti simptomų dažnį, stiprumą ir lydinčius požymius.
Vidinės ausies sutrikimai
Vidinė ausis atsakinga už pusiausvyrą, todėl bet koks jos sutrikimas gali lemti galvos svaigimą ir spengimą ausyse. Dažniausios būklės:
- Gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas (GPPGS) – trumpalaikiai svaigimo epizodai keičiant galvos padėtį.
- Menjero liga – būdinga stiprus svaigimas, spengimas, spaudimo jausmas ausyje ir klausos svyravimai.
- Labirintitas arba vestibulinis neuritas – vidinės ausies ar nervo uždegimas, sukeliantis intensyvų svaigimą.
Kraujotakos sutrikimai
Sutrikusi smegenų kraujotaka gali sukelti svaigimą, o kai kuriais atvejais ir ausų spengimą. Šias problemas dažnai sukelia:
- aukštas arba žemas kraujospūdis,
- kaklo kraujagyslių susiaurėjimas,
- širdies ritmo sutrikimai.
Stresas ir nervų sistemos įtampa
Ilgalaikis stresas, nerimas ar panikos priepuoliai gali sukelti ir svaigimą, ir spengimą. Šie simptomai dažnai yra susiję su padidėjusiu raumenų įtempimu, kvėpavimo pokyčiais ir per dideliu adrenalino kiekiu kraujyje.
Vaistų poveikis
Tam tikri vaistai gali turėti šalutinį poveikį – nuo lengvo galvos svaigimo iki vadinamojo ototoksiškumo, kai pažeidžiama vidinė ausis. Dažniausi medikamentai, galintys sukelti tokius simptomus:
- kai kurie antibiotikai,
- diuretikai,
- aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų didelės dozės.
Kaklo ir stuburo problemos
Kaklinės dalies raumenų įtampa, nervų užspaudimas ar degeneraciniai pokyčiai taip pat gali lemti svaigimo epizodus ir triukšmą ausyse. Dažnai šie simptomai pasireiškia ilgai sėdint netinkama laikysena ar staigiai judant.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors trumpalaikiai simptomai dažnai nėra pavojingi, yra situacijų, kai būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją:
- svaigimas pasireiškia staiga ir labai stipriai,
- atsiranda kalbos, regėjimo, judesių koordinacijos sutrikimų,
- stiprus galvos skausmas kartu su spengimu ausyse,
- svaigimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas,
- spengimas sparčiai stiprėja arba pasireiškia kartu su klausos sumažėjimu.
Kaip gydytojai diagnozuoja šiuos simptomus
Norint tiksliai nustatyti simptomų priežastį, gydytojai dažniausiai atlieka kelis tyrimus. Diagnostika gali apimti:
- kraujo tyrimus – siekiant įvertinti uždegiminius procesus, vitaminų trūkumą ar kraujotakos rodiklius;
- klausos tyrimus ir audiogramą – įvertinti vidinės ausies funkciją;
- vestibulinius testus – nustatyti pusiausvyros sistemos būklę;
- kaklo kraujagyslių echoskopiją – patikrinti smegenų aprūpinimą krauju;
- galvos magnetinį rezonansą, jei įtariami neurologiniai pažeidimai.
Kaip palengvinti simptomus namuose
Nors galutinį sprendimą dėl gydymo turėtų priimti specialistas, kai kurie patarimai gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius:
- reguliariai gerti vandens, ypač jei svaigimas susijęs su dehidratacija;
- lėtai keisti kūno padėtį – neatsistoti staigiai;
- atsisėsti arba atsigulti, kai pajuntamas svaigimo epizodas;
- vengti ryškaus triukšmo, stiprų spengimą galinčio paaštrinti;
- daryti kvėpavimo pratimus streso mažinimui;
- užsiimti lengva kaklo mankšta, siekiant sumažinti įsitempusių raumenų įtaką.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Gydytojai gali rekomenduoti:
- vestibulinę reabilitaciją – specialius pratimus pusiausvyrai gerinti;
- vaistus nuo uždegimo ar vidinės ausies infekcijų;
- vaistus kraujotakai gerinti;
- psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas stresui valdyti;
- kaklo ir laikysenos korekcijos pratimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl spengimas ausyse atsiranda be jokios aiškios priežasties?
Spengimas ausyse kartais būna trumpalaikis ir susijęs su nuovargiu, triukšmu ar laikinu kraujotakos svyravimu. Jei jis pasikartoja dažnai, verta atlikti tyrimus.
Ar galvos svaigimas visada reiškia rimtą ligą?
Ne, dažnai tai būna laikina būklė, susijusi su dehidratacija ar greitu atsistojimu. Tačiau pasikartojantys simptomai gali signalizuoti sveikatos sutrikimus.
Ar galiu sportuoti, jei kartais svaigsta galva?
Lengvas fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau jei svaigimas intensyvus ar dažnas, prieš tęsiant sportą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar galima išgydyti spengimą ausyse?
Gydymo veiksmingumas priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka pašalinti rizikos veiksnius, kitais atvejais reikalingas kompleksinis gydymas.
Papildomi patarimai geresnei savijautai
Norint sumažinti galvos svaigimo ir ausų spengimo tikimybę, verta laikytis sveiko gyvenimo būdo, vengti per didelio streso, pasirūpinti kokybišku miegu, subalansuota mityba ir ergonomiška darbo aplinka. Šių simptomų ignoruoti nereikėtų – laiku kreipiantis į specialistus galima išvengti komplikacijų ir greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
