Tirštas kraujas – tai būklė, kai kraujas tampa klampesnis nei įprasta, todėl gali lėčiau cirkuliuoti kraujagyslėmis ir sukelti įvairių sveikatos nusiskundimų. Ši būklė dažnai vystosi nepastebimai, todėl žmonės ilgą laiką gali nepajusti aiškių pokyčių. Vis dėlto atpažinus tam tikrus požymius galima laiku kreiptis į sveikatos specialistus ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kokie simptomai gali rodyti tirštą kraują
Tirštas kraujas gali pasireikšti gana įvairiai, nes sukelia kraujo tėkmės sulėtėjimą ir gali trikdyti normalią organų veiklą. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys požymiai, kuriuos verta pastebėti.
Dažnas galvos skausmas
Vienas iš dažniausių tiršto kraujo simptomų – pasikartojantys galvos skausmai. Jie atsiranda dėl to, kad smegenys gali gauti mažiau deguonies. Tokie skausmai gali būti spaudžiantys, varginantys arba keliantys sunkumo jausmą galvoje.
Nuovargis ir energijos stoka
Lėtesnė kraujotaka gali lemti, kad raumenys ir organai negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Dėl to žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, apsnūdęs ir stokoti jėgų, net jeigu pakankamai ilsisi.
Galūnių šalimas ar dilgčiojimas
Rankų ir kojų šalimas, tirpimas arba dilgčiojimas gali būti ženklas, kad kraujotaka nėra optimali. Tai ypač pastebima šaltuoju metu arba ilgiau pabuvus vienoje padėtyje.
Regėjimo pokyčiai
Tirštas kraujas kartais gali veikti smulkias akių kraujagysles, todėl žmogus gali matyti neryškiai, dvejinantis vaizdui ar atsirasti laikini matymo sutrikimai.
Padidėjęs kraujospūdis
Padidėjusi kraujo klampumas gali lemti aukštesnį kraujospūdį, nes širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad kraują stumtų per kraujagysles. Ilgainiui tai gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemų apkrovą.
Kokios priežastys lemia tirštą kraują
Tiršto kraujo priežastys gali būti įvairios – nuo paveldimų iki gyvenimo būdo veiksnių. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios priežastys, galinčios turėti įtakos kraujo klampumui.
- Dehidratacija – viena dažniausių priežasčių, kai sumažėja skysčių kiekis organizme, todėl kraujas tampa tirštesnis.
- Rūkymas – cigaretėse esančios cheminės medžiagos gali sutirštinti kraują ir bloginti kraujagyslių elastingumą.
- Aukštas cholesterolio kiekis – didesnis lipidų kiekis gali daryti įtaką kraujo sudėčiai ir tėkmei.
- Hormoniniai pokyčiai – kai kurie hormonai, pavyzdžiui, estrogenai, gali padidinti kraujo krešėjimo riziką.
- Lėtinės ligos – tam tikros autoimuninės ar kraujo ligos gali paveikti kraujo ląstelių skaičių ir savybes.
Kada verta sunerimti
Nors kai kurie tiršto kraujo simptomai gali būti lengvi, yra situacijų, kai būtina nedelsti. Toliau pateikti ženklai turėtų paskatinti kuo greičiau kreiptis į sveikatos specialistą.
- Staigus skausmas ar tinimas galūnėje – tai gali būti trombozės požymis, reikalaujantis skubios pagalbos.
- Užsitęsęs dusulys – gali rodyti, kad kraujas nepakankamai aprūpina organizmą deguonimi.
- Krūtinės skausmas – gali būti susijęs su širdies ar plaučių veiklos sutrikimais.
- Regėjimo praradimas ar stiprus svaigimas – šie požymiai gali rodyti blogą smegenų kraujotaką.
Jeigu atsiranda tokių simptomų, labai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti priežastį ir pasiūlyti tinkamą gydymą ar priežiūrą.
Kaip natūraliai palaikyti sveiką kraujo klampumą
Nors bet kokie sveikatos pokyčiai turi būti vertinami profesionalų, kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti palaikyti gerą kraujotaką ir bendrą savijautą.
- Gerkite pakankamai vandens – skysčių trūkumas yra viena dažniausių tiršto kraujo priežasčių.
- Judėkite reguliariai – lengvas fizinis aktyvumas skatina kraujo cirkuliaciją.
- Venkite rūkymo – tai padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms.
- Subalansuokite mitybą – vaisiai, daržovės ir sveikieji riebalai padeda palaikyti normalią kraujo sudėtį.
- Stebėkite cholesterolio kiekį – tai svarbu norint išvengti kraujo tirštėjimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tirštas kraujas visada pavojingas?
Nebūtinai. Lengvas kraujo tirštėjimas gali būti laikinas, pavyzdžiui, dėl skysčių trūkumo. Tačiau jeigu simptomai užsitęsia, būtina pasitarti su gydytoju.
Ar įmanoma nustatyti tirštą kraują be tyrimų?
Nors tam tikri simptomai gali rodyti šią būklę, tik kraujo tyrimai suteikia patikimą informaciją apie kraujo sudėtį ir klampumą.
Ar galima naudoti papildus kraujo skystinimui?
Bet kokius papildus reikia vartoti atsakingai ir tik pasitarus su sveikatos specialistu, nes net natūralios priemonės gali sąveikauti su vaistais.
Ar tirštam kraujui įtakos turi amžius?
Su amžiumi padidėja įvairių sveikatos būklių rizika, todėl kai kuriems žmonėms kraujo klampumas taip pat gali keistis.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas
Jeigu kyla įtarimų dėl tiršto kraujo, sveikatos specialistas gali paskirti skirtingus tyrimus, padedančius išsamiai įvertinti būklę. Tai gali būti bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, cholesterolio kiekio matavimas ar kiti specifiniai testai, priklausomai nuo individualios situacijos. Šių tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kraujo klampumas padidėjęs ir kokių veiksmų gali reikėti toliau.
