Žarnyno uždegimo simptomai: ką svarbu žinoti?

Žarnyno uždegimas – tai vis dažniau aptinkama sveikatos problema, galinti paveikti bet kokio amžiaus žmogų. Ši būklė gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo priežasties, tačiau visais atvejais svarbu atpažinti simptomus kuo anksčiau. Daugeliui žmonių žarnyno uždegimas siejasi su virškinimo sutrikimais, tačiau iš tikrųjų jis gali paveikti ir emocinę savijautą, imuninę sistemą bei bendrą energijos lygį. Supratimas apie šią būklę ir jos požymius gali padėti imtis tinkamų veiksmų ir sumažinti komplikacijų riziką.

Kas yra žarnyno uždegimas?

Žarnyno uždegimas – tai žarnyno sienelės audinių pažeidimas, sukeliantis patinimą, skausmą ir įvairius virškinimo sutrikimus. Jis gali pasireikšti kaip infekcinis uždegimas (sukeltas virusų, bakterijų ar parazitų) arba lėtinė uždegiminė žarnyno liga, tokia kaip Krono liga ar opinis kolitas. Abu tipai gali turėti panašius simptomus, tačiau jų kilmė ir gydymo būdai dažnai skiriasi.

Uždegimas trikdo normalų žarnyno darbą, o ilgainiui gali paveikti maisto medžiagų įsisavinimą, žarnyno mikroflorą ir imuninę sistemą. Todėl svarbu laiku reaguoti ir kreiptis į specialistus, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.

Pagrindiniai žarnyno uždegimo simptomai

Nors simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo, yra keletas dažniausiai pasireiškiančių požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.

1. Pilvo skausmas ir spazmai

Vienas iš ryškiausių požymių – nuolatinis arba pasikartojantis pilvo skausmas. Šis skausmas gali būti aštrus, maudžiantis arba spazminis. Dažnai jis sustiprėja po valgio arba prieš tuštinimąsi.

2. Viduriavimas

Uždegimas trikdo žarnyno gebėjimą tinkamai įsisavinti vandenį, todėl pasireiškia viduriavimas. Kai kuriais atvejais išmatose gali pasirodyti gleivių ar kraujo. Tai ypač būdinga lėtinėms uždegiminėms žarnyno ligoms.

3. Pykinimas ir vėmimas

Dėl žarnyno sudirginimo gali atsirasti pykinimas, retkarčiais – vėmimas. Šis simptomas ypač dažnas ūminių infekcijų metu, kai organizmas stengiasi pašalinti infekciją sukeliančius mikroorganizmus.

4. Nuovargis ir silpnumas

Ilgai trunkantis uždegimas sekina organizmą, todėl žmogus jaučiasi pavargęs, stokojantis energijos. Nuovargį gali sustiprinti dehidratacija ar maisto medžiagų stoka.

5. Karščiavimas

Kūno temperatūros pakilimas – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija arba lėtiniu uždegimu. Jei temperatūra aukšta ir nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.

6. Svorio kritimas

Jeigu uždegimas trunka ilgai, gali sutrikti maisto įsisavinimas, o tai natūraliai sukelia neplanuotą svorio kritimą. Šis simptomas dažnai pastebimas sergant lėtinėmis žarnyno ligomis.

Kas gali sukelti žarnyno uždegimą?

Žarnyno uždegimą lemia įvairūs veiksniai, o jų nustatymas svarbus pasirenkant tinkamą gydymą. Dažniausios priežastys yra šios:

  • virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos;
  • lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas);
  • maisto netoleravimas ar alergijos;
  • ilgas stresas, trikdantis žarnyno mikrobiotą;
  • neteisinga mityba ir perdirbtų produktų gausa;
  • tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Kaip diagnozuojamas žarnyno uždegimas?

Diagnozę paprastai nustato gydytojas atlikęs išsamią apžiūrą ir papildomus tyrimus. Dažniausiai taikomi metodai yra:

  1. kraujo tyrimai – uždegimo rodikliams nustatyti;
  2. išmatų tyrimai – infekcijoms ar kraujo pėdsakams aptikti;
  3. ultragarsas arba rentgenas – žarnyno būklei įvertinti;
  4. kolonoskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti žarnyną ir paimti biopsiją.

Laiku nustatyta diagnozė leidžia pradėti gydymą anksčiau ir išvengti galimų komplikacijų.

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo uždegimo tipo bei priežasties. Pagrindiniai gydymo principai dažniausiai apima:

  • skysčių ir elektrolitų balansą atstatančią terapiją;
  • antibiotikus, jei uždegimą sukelia bakterijos;
  • probiotikus žarnyno mikroflorai atkurti;
  • uždegimą mažinančius vaistus;
  • specialią dietą arba mitybos korekcijas;
  • streso valdymo priemones.

Lėtinių ligų atveju gydymas dažnai yra ilgalaikis ir reikalaujantis reguliarios gydytojo priežiūros.

Kaip sumažinti žarnyno uždegimo riziką?

Prevencija yra svarbi tiek siekiant išvengti pirmojo uždegimo epizodo, tiek norint sumažinti pasikartojimo riziką. Patariama:

  • vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto;
  • gerti pakankamai vandens;
  • vengti perdirbtų ir riebių produktų;
  • stengtis palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą;
  • reguliariai mankštintis ir mažinti stresą;
  • laiku gydyti infekcijas ir nepiktnaudžiauti antibiotikais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek laiko gali trukti žarnyno uždegimas?

Ūminis uždegimas dažniausiai trunka kelias dienas arba savaitę, tačiau lėtinės ligos gali tęstis metų metus, kartais paūmėdamos.

Ar žarnyno uždegimas gali praeiti savaime?

Lengvi infekciniai atvejai gali praeiti savaime, tačiau rekomenduojama stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei jie nepraeina ar stiprėja.

Ar mityba turi įtakos žarnyno uždegimui?

Taip, netinkama mityba gali pabloginti uždegimą, o subalansuota – padėti sumažinti simptomus ir palaikyti žarnyno sveikatą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pasireiškia kraujas išmatose, aukšta temperatūra, stiprus dehidratacijos pojūtis ar stiprėjantys skausmai, reikia kreiptis skubiai.

Praktiniai patarimai kasdienai

Siekdami sumažinti žarnyno uždegimo riziką ir pagerinti savijautą, kasdienybėje galite įtraukti keletą paprastų pokyčių. Rinkitės natūralius produktus, klausykitės kūno signalų, venkite streso ir skirkite laiko poilsiui. Tvarūs įpročiai dažnai atneša didžiausią naudą, o tinkamiausi sprendimai visada prasideda nuo sąmoningo požiūrio į savo sveikatą.