Pastaruoju metu apsilankymas maisto prekių parduotuvėje daugeliui Lietuvos gyventojų tampa nemaloniu išbandymu, o viena ryškiausių diskusijų temų prie lentynų ar socialiniuose tinkluose tapo kiaušinių kaina. Dar visai neseniai šis kasdienis maisto produktas buvo laikomas vienu pigiausių baltymų šaltinių, prieinamu kiekvienam pirkėjui, tačiau dabartinės etiketės verčia ne vieną stabtelėti ir perskaičiuoti savo pirkinių krepšelio biudžetą. Staigus kainų šuolis sukėlė ne tik nuostabą, bet ir daugybę klausimų: kas lėmė tokį pabrangimą, ar tai laikinas reiškinys, ir ko galime tikėtis artimiausioje ateityje, ypač artėjant didžiosioms metų šventėms, kai kiaušinių paklausa tradiciškai išauga kelis kartus. Nors bendroji infliacija šalyje stabilizuojasi, atskirų produktų kategorijos vis dar patiria didelius svyravimus, kuriuos lemia kompleksinės globalios ir vietinės priežastys.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys dabartines kiaušinių kainas
Norint suprasti, kodėl už dešimtį kiaušinių tenka mokėti gerokai daugiau nei prieš metus ar dvejus, būtina pažvelgti į visą gamybos grandinę. Tai nėra vieno veiksnio rezultatas, o greičiau keleto nepalankių aplinkybių samplaika, kuri tiesiogiai veikia paukštynų sąnaudas ir galutinę kainą vartotojui.
Ekspertai išskiria kelias pagrindines priežastis, kurios šiuo metu diktuoja kainų politiką rinkoje:
- Gamybos sąnaudų augimas: Nors elektros ir dujų kainos rinkose kiek stabilizavosi lyginant su energetinės krizės piku, jos vis dar išlieka aukštesnės nei prieš pandemiją. Paukštynai yra imlūs energijai – būtina palaikyti tinkamą temperatūrą, apšvietimą ir ventiliaciją, o tai sudaro didelę dalį savikainos.
- Lesalų brangimas: Didžiausią kiaušinio savikainos dalį sudaro vištų lesalai. Grūdų rinkos svyravimai, trąšų brangimas ir logistikos kaštai tiesiogiai atsispindi lesalų kainoje. Net ir nedidelis grūdų kainos pokytis biržoje turi didelę įtaką galutinei produkto kainai.
- Darbo užmokesčio kilimas: Didėjant minimaliam ir vidutiniam darbo užmokesčiui, auga ir paukštynų darbuotojų išlaikymo kaštai, kas neišvengiamai perkelia dalį naštos ant pirkėjų pečių.
Paukščių gripo įtaka Europos rinkai
Vienas iš mažiausiai matomų, bet labiausiai rinką destabilizuojančių veiksnių yra paukščių gripas. Ši liga periodiškai užklumpa įvairius Europos regionus, priversdama ūkininkus sunaikinti milijonus dedeklių vištų. Kai didžiosios kiaušinius eksportuojančios šalys, tokios kaip Lenkija ar Nyderlandai, susiduria su ligos protrūkiais, Europos rinkoje atsiranda kiaušinių deficitas.
Sumažėjus pasiūlai bendroje Europos Sąjungos rinkoje, kiaušinių srautai persiskirsto – produkcija keliauja ten, kur mokama daugiau, o vietinėse rinkose kainos kyla dėl sumažėjusios konkurencijos. Lietuva, būdama atviros rinkos dalimi, negali izoliuotis nuo šių procesų. Jei kaimyninėse šalyse kiaušinių trūksta, lietuviška produkcija gali būti eksportuojama brangiau, todėl ir vietiniam pirkėjui tenka mokėti „europinę” kainą.
Perėjimas prie vištų laikymo be narvų
Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį dažnai pamirštama kalbant apie kainas, yra strateginis paukštininkystės sektoriaus pokytis. Europos Sąjunga ir didieji prekybos tinklai aktyviai skatina perėjimą prie vištų laikymo ne narvuose (ant kraiko, laisvai laikomų ar ekologiškų). Daugelis prekybos tinklų yra įsipareigoję per artimiausius metus visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos.
Šis perėjimas reikalauja milžiniškų investicijų iš paukštynų savininkų. Ūkių modernizavimas, naujų paukštidžių statyba ir mažesnis vištų tankis viename kvadratiniame metre reiškia, kad vieno kiaušinio pagaminimas tampa brangesnis. Narvuose auginamų vištų kiaušiniai (žymimi numeriu 3) istoriškai buvo patys pigiausi dėl efektyvumo, tačiau jiems nykstant iš lentynų, pirkėjai yra priversti rinktis brangesnes alternatyvas (numeriu 2, 1 arba 0).
Sezoniškumas ir Velykų laukimas
Artimiausiu metu didžiausią įtaką kainoms darys sezoniškumas. Kiaušinių rinka pasižymi cikliškumu, kurio viršūnė visada pasiekiama prieš Velykas. Tai laikas, kai paklausa išauga ne procentais, o kartais. Prieššventiniu laikotarpiu prekybininkai ir gamintojai patiria didžiausią spaudimą užtikrinti tiekimą.
Ekspertai prognozuoja, kad likus kelioms savaitėms iki Velykų, kiaušinių kainos gali dar šiek tiek ūgtelti arba, geriausiu atveju, išlikti stabilios dabartiniame aukštame lygyje. Tikėtis ryškaus atpigimo artimiausiu metu neverta, nes didelė paklausa leidžia prekybininkams netaikyti gilių nuolaidų bazinėms kiaušinių rūšims. Tačiau pirkėjai gali tikėtis trumpalaikių akcijų, skirtų pritraukti klientus į parduotuves, nes kiaušiniai yra vadinamoji „krepšelio formavimo” prekė.
Ko tikėtis po švenčių?
Pasibaigus Velykų karštinei, tradiciškai stebimas paklausos atoslūgis. Vasaros laikotarpiu, kai kiaušinių vartojimas natūraliai sumažėja, o paukštynų išlaikymo kaštai (ypač šildymo) krenta, galima tikėtis kainų korekcijos žemyn. Visgi, grįžimo į 2020-ųjų metų kainų lygį ekspertai nežada – nauja realybė su brangesniais gamybos ištekliais ir aukštesniais gyvūnų gerovės standartais diktuoja naujas kainų „grindis”.
Kaip nepasimesti žymėjimuose ir sutaupyti
Dalis pirkėjų permoka už kiaušinius paprasčiausiai neatkreipdami dėmesio į žymėjimą arba nesuprasdami skirtumų. Kaina tiesiogiai priklauso nuo vištų laikymo būdo, kuris žymimas skaičiumi ant paties kiaušinio:
- 0 – Ekologiški kiaušiniai: Brangiausi, vištos šeriamos ekologišku pašaru ir laikomos laisvėje.
- 1 – Laisvai laikomų vištų kiaušiniai: Vištos gali išeiti į lauką, turi daug erdvės.
- 2 – Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai: Vištos laisvai vaikšto paukštidės viduje, bet nemato lauko. Tai populiarėjanti alternatyva.
- 3 – Narvuose laikomų vištų kiaušiniai: Pigiausi, tačiau daugelis tinklų jų atsisako dėl gyvūnų gerovės.
Taupantiems pirkėjams verta atkreipti dėmesį į kiaušinių dydį. Dažnai L (dideli) ir M (vidutiniai) dydžio kiaušinių kaina skiriasi labiau nei jų tūris. Kartais perkant M dydžio kiaušinius, kilogramo kaina gaunasi palankesnė nei perkant L ar XL dydžio pakuotes. Taip pat verta stebėti „privačių etikečių” produkciją – prekybos tinklų prekės ženklais pažymėti kiaušiniai dažnai yra gaminami tuose pačiuose paukštynuose kaip ir žinomų prekių ženklų, tačiau kainuoja pigiau dėl mažesnių rinkodaros kaštų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiaušinių kainos ir kokybė kelia daug diskusijų, todėl surinkome atsakymus į dažniausiai pirkėjams kylančius klausimus, kurie padės geriau orientuotis rinkoje.
Ar kiaušinių spalva (rudi ar balti) turi įtakos kainai ir maistinei vertei?
Ne, kiaušinio lukšto spalva priklauso tik nuo vištos veislės ir neturi jokios įtakos nei maistinei vertei, nei skoniui. Kainos skirtumai kartais atsiranda dėl pirkėjų įpročių tam tikruose regionuose (pvz., prieš Velykas dažniau ieškoma baltų kiaušinių dažymui), tačiau gamybos kaštai yra vienodi.
Kodėl turguje kiaušiniai kartais brangesni nei parduotuvėje?
Turguje dažniausiai parduodami smulkiųjų ūkininkų kiaušiniai. Mažų ūkių savikaina yra gerokai didesnė nei pramoninių paukštynų, nes jie negali pasinaudoti masto ekonomija, perka lesalus mažesniais kiekiais brangiau ir naudoja daugiau rankų darbo. Pirkėjas čia moka už „kaimišką” kilmę ir trumpesnę tiekimo grandinę.
Kiek laiko kiaušiniai išlieka švieži ir ar saugu pirkti nukainotus?
Kiaušinių galiojimo laikas paprastai yra 28 dienos nuo padėjimo. Jei parduotuvė taiko nuolaidą dėl besibaigiančio galiojimo, tokius kiaušinius pirkti saugu, tačiau juos reikėtų suvartoti nedelsiant ir būtinai termiškai apdoroti (virti ar kepti), vengiant naudoti žalius patiekaluose.
Ar tikrai brangūs kiaušiniai yra sveikesni?
Moksliniai tyrimai rodo, kad maistinė vertė (baltymų, riebalų kiekis) tarp skirtingais būdais augintų vištų kiaušinių skiriasi nežymiai. Tačiau laisvai ar ekologiškai augintų vištų kiaušiniuose gali būti šiek tiek daugiau Omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų D ar E, priklausomai nuo to, ar vištos gavo kokybiškesnio lesalo ir buvo saulėje. Kainos skirtumas visgi labiau atspindi gyvūnų gerovės standartus, o ne drastišką maistinės vertės skirtumą.
Kiaušinių šviežumo patikra ir laikymo rekomendacijos
Kadangi kiaušinių kainos verčia labiau vertinti kiekvieną pirkinį, svarbu užtikrinti, kad įsigytas produktas būtų kokybiškas ir ilgai išliktų šviežias. Neretai žmonės išmeta gerus kiaušinius vien dėl nepagrįstos baimės, arba atvirkščiai – rizikuoja sveikata vartodami pasenusius.
Pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas patikrinti kiaušinio šviežumą namuose – vandens testas. Į stiklinę ar dubenėlį su šaltu vandeniu atsargiai įleiskite kiaušinį. Jei kiaušinis nugrimzta į dugną ir guli ant šono – jis yra labai šviežias. Jei kiaušinis liečia dugną, bet jo bukas galas kyla į viršų – jis nėra pats šviežiausias, bet vis dar tinkamas vartoti (geriausia kietai virti ar naudoti kepiniams). Jei kiaušinis plūduriuoja vandens paviršiuje, jo vartoti negalima – toks kiaušinis yra sugedęs.
Norint maksimaliai prailginti galiojimo laiką, kiaušinius rekomenduojama laikyti ne šaldytuvo durelėse, o vidinėje lentynoje, originalioje pakuotėje. Šaldytuvo durelės yra šilčiausia vieta, kurioje temperatūra nuolat svyruoja dėl dažnos varstymo, o tai skatina gedimo procesus. Originali kartoninė pakuotė apsaugo kiaušinius nuo pašalinių kvapų įsigėrimo ir drėgmės praradimo. Tinkamai laikomi kiaušiniai gali būti vartojami net ir kelios dienos po oficialios galiojimo datos pabaigos, jei jie buvo termiškai apdoroti, tačiau visada rekomenduojama pasikliauti uosle ir rega prieš gaminant.
