Vasara ir šilti orai neatsiejami nuo laiko leidimo gamtoje, iškylų prie ežerų ar pasivaikščiojimų miške. Tačiau kartu su malonumais atbunda ir gamtos gyventojai, kurių draugija ne visada pageidaujama. Nors daugumai žmonių uodo įkandimas ar bitės įgėlimas reiškia tik trumpalaikį diskomfortą, niežulį ar nedidelį patinimą, medikai vis dažniau pastebi atvejus, kai, atrodytų, nekaltas susidūrimas su vabzdžiu baigiasi rimtomis komplikacijomis. Gydytojai pabrėžia, kad organizmo reakcija į nuodus ar seiles yra labai individuali, ir net jei anksčiau niekada nebuvote alergiški, tai nereiškia, kad esate visiškai saugūs. Svarbu gebėti atskirti įprastą odos sudirginimą nuo gyvybei pavojingos būklės bei žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.
Normali reakcija ar pavojaus signalas?
Kiekvienas vabzdžio įkandimas ar įgėlimas sukelia tam tikrą organizmo atsaką. Tai yra natūrali imuninės sistemos reakcija į svetimkūnį (geluonį) arba suleistas medžiagas (nuodus, seiles, antikoaguliantus). Dažniausiai vieta parausta, patinsta, atsiranda įkyrus niežulys ar skausmas. Sveiko žmogaus organizme šie simptomai turėtų pradėti rimti per kelias valandas, o visiškai išnykti – per keletą dienų.
Tačiau gydytojai įspėja stebėti patinimo dydį. Jei paraudimas aplink įkandimo vietą yra ne didesnis nei 10 centimetrų skersmens, tai laikoma vietine reakcija. Visgi, jei patinimas plinta toliau, apima visą galūnę (pavyzdžiui, įgėlus į pirštą, ištinsta visa plaštaka ar net dilbis), tai jau rodo stipresnį alerginį atsaką. Nors tai dar nebūtinai reiškia anafilaksiją, tokia būklė reikalauja atidumo ir dažnai – antihistamininių vaistų vartojimo.
Klastingieji plėviasparniai: bitės, vapsvos ir širšės
Didžiausią pavojų gyvybei kelia plėviasparniai vabzdžiai. Jų nuodai yra stiprūs alergenai. Skirtumas tas, kad bitė įgėlusi palieka geluonį ir žūsta, o štai vapsvos ir širšės gali gelti daug kartų, kaskart suleisdamos naują dozę nuodų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Gydytojai išskiria kelis simptomus, kurie rodo, kad prasideda anafilaksinė reakcija – gyvybei pavojinga būklė, kuri gali vystytis žaibiškai (nuo kelių minučių iki pusvalandžio po įgėlimo):
- Staigus viso kūno odos bėrimas, niežulys, „dilgėlinė“.
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklų tinimas.
- Pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, švokštimas.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas.
- Pilvo skausmai, pykinimas ar vėmimas.
Jei pastebėjote bent vieną iš šių sisteminių požymių (simptomai pasireiškia ne tik įkandimo vietoje, bet ir kitose kūno dalyse), būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Jei asmuo žino, kad yra alergiškas, jis privalo su savimi turėti adrenalino autoinjektorių – tai vienintelė priemonė, galinti sustabdyti anafilaksinį šoką iki atvykstant medikams.
Mašalai – mažieji kraujasiurbiai su didelėmis pasekmėmis
Lietuvoje vis dažniau problemų sukelia ne tik uodai, bet ir smulkieji mašalai (dar vadinami upiniais mašalais). Jų seilėse yra stiprių toksinų, kurie ne tik skystina kraują, bet ir sukelia stiprų audinių patinimą. Skirtingai nei uodai, kurie praduria odą, mašalai ją „pagraužia“, todėl žaizdelė būna skausmingesnė ir gyja ilgiau.
Gydytojai įspėja, kad mašalų įkandimai dažnai sukelia vadinamąjį toksinį-alerginį dermatitą. Įkandimo vietoje gali susidaryti pūslelės, kurios vėliau virsta šašais. Didžiausia rizika čia – antrinė infekcija. Dėl stipraus niežulio žmogus (ypač vaikai) nusikaso žaizdeles nešvariomis rankomis, taip įnešdami stafilokokus ar streptokokus. Tai gali baigtis pūlingais odos uždegimais, kuriems gydyti prireikia antibiotikų.
Kada būtina skubėti į priėmimo skyrių?
Ne kiekvienas įkandimas reikalauja vizito ligoninėje, tačiau yra specifinės situacijos, kai delsti negalima. Gydytojai išskiria pagrindinius „raudonos vėliavos“ signalus:
- Įgėlimas į burnos sritį ar kaklą. Tai viena pavojingiausių situacijų. Net ir nesant alergijai, gleivinės tinimas gali mechaniškai užspausti kvėpavimo takus ir sukelti uždusimą. Tokiu atveju būtina nedelsiant vykti į ligoninę, o pakeliui čiulpti ledo kubelį ar gerti šaltą vandenį, kad mažėtų tinimas.
- Daugybiniai įgėlimai. Jei žmogų užpuolė bičių ar širšių spiečius ir įgėlė dešimtis kartų, į organizmą patenka didelis kiekis toksinų. Tai gali sukelti bendrą organizmo apnuodijimą, inkstų nepakankamumą ar širdies veiklos sutrikimus.
- Infekcijos požymiai. Jei praėjus kelioms dienoms po įkandimo vieta tampa karšta, labai skausminga, paraudimas plečiasi, atsiranda pūlių ar pakyla aukšta temperatūra, tai rodo prasidėjusią bakterinę infekciją.
- Laimo ligos požymiai. Jei po erkės įsisiurbimo (net jei jos nepastebėjote) per 1–4 savaites odoje atsiranda migruojanti raudonė (raudonas ratas su šviesesniu centru), būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Erkių pavojai: ne tik Laimo liga
Kalbėdami apie vabzdžius ir voragyvius, negalime pamiršti erkių. Lietuva priklauso endeminei zonai, kurioje erkių platinamų ligų rizika yra viena didžiausių Europoje. Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Gydytojai pabrėžia, kad specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, todėl vienintelė patikima apsauga yra skiepai.
Laimo liga, kurią sukelia bakterijos borelijos, yra klastingesnė. Ji gali pasireikšti ne tik odos bėrimu, bet ir sąnarių skausmais, nervų sistemos pažeidimais ar net širdies problemomis vėlesnėse stadijose. Svarbu atsiminti, kad erkę reikia ištraukti kuo greičiau – kuo ilgiau ji siurbia kraują, tuo didesnė tikimybė perduoti užkratą.
Pirmoji pagalba namuose: ką daryti ir ko vengti
Tinkamai suteikta pirmoji pagalba gali ženkliai sumažinti diskomfortą ir komplikacijų riziką. Jei įgėlė bitė, pirmiausia reikia atsargiai pašalinti geluonį. Nesuspauskite nuodų maišelio pirštais – geriausia geluonį nubraukti nagų ar kortelės briauna. Ištraukus geluonį ar po kito vabzdžio įkandimo, vietą rekomenduojama nuplauti vėsiu vandeniu su muilu, kad būtų pašalinti nešvarumai.
Šaltis yra geriausias draugas kovoje su tinimu ir skausmu. Dėkite ledo kompresą (suvyniotą į audinį, ne tiesiai ant odos) 10–15 minučių. Tai sutraukia kraujagysles, lėtina nuodų plitimą ir mažina uždegimą. Taip pat patariama pažeistą galūnę laikyti pakeltą. Niežuliui malšinti galima naudoti specialius tepalus su antihistamininiais preparatais arba mentoliu. Venkite liaudiškų priemonių, tokių kaip acto kompresai ar žemės dėjimas ant žaizdos – tai tik padidina infekcijos riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip atskirti paprastą tinimą nuo alerginio?
Paprastas tinimas apsiriboja tik įkandimo vieta ir paprastai yra skausmingas bei niežtintis. Alerginis tinimas plinta toliau, gali tinti veidas, lūpos, atsirasti bėrimai kitose kūno vietose, pasunkėti kvėpavimas. Jei tinimas plinta žaibiškai, tai yra alergijos ženklas.
Ką daryti, jei vaikas nusikasė uodo įkandimą iki kraujo?
Tokią vietą būtina dezinfekuoti. Nuplaukite vandeniu su muilu, naudokite dezinfekcinį skystį, neturintį alkoholio (kad negraužtų), ir užklijuokite pleistru, kad vaikas negalėtų toliau kasyti. Stebėkite, ar neprasideda pūliavimas.
Ar tiesa, kad ant erkės reikia pilti aliejų?
Jokiu būdu. Tai senas ir žalingas mitas. Aliejus ar riebalai užkemša erkės kvėpavimo takus, ji ima dusti ir į žaizdą „išvemia“ savo skrandžio turinį, taip smarkiai padidindama riziką užkrėsti Laimo liga ar encefalitu. Erkę reikia traukti specialiu pincetu sukamuoju arba staigiu judesiu.
Kiek laiko normalu jausti niežulį po įkandimo?
Uodo įkandimo niežulys paprastai praeina per 3–4 dienas. Jei niežulys tęsiasi ilgiau nei savaitę arba stiprėja, verta pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju dėl galimos infekcijos ar stipresnės alerginės reakcijos.
Namų vaistinėlės paruošimas vasaros sezonui
Siekiant išvengti streso ištikus nelaimei, gydytojai rekomenduoja iš anksto peržiūrėti namų vaistinėlę ir pasiruošti vasaros iššūkiams. Svarbiausia, kad priemonės būtų lengvai pasiekiamos ir jų galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs. Vaistinėlėje visada turėtų būti geriamųjų vaistų nuo alergijos (antihistamininių tablečių) – jie padeda ne tik esant šienligei, bet ir mažina vabzdžių įkandimų sukeltą tinimą bei niežulį.
Taip pat pravartu turėti dezinfekcinio skysčio žaizdoms valyti, sterilių tvarsčių bei specialių tepalų po įkandimų, kurie vėsina odą. Keliaujantiems į gamtą būtina įsidėti pincetą erkėms traukti ir kokybiškų repelentų. Atsakingas pasiruošimas ir žinojimas, kaip reaguoti kritinėje situacijoje, leidžia mėgautis vasara be baimės ir, prireikus, laiku užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms.
