Kepenys dažnai vadinamos tyliuoju žmogaus organizmo herojumi arba pagrindine kūno laboratorija. Jos atlieka daugiau nei 500 gyvybiškai svarbių funkcijų, pradedant toksinų šalinimu ir baigiant baltymų sinteze bei energijos kaupimu. Tačiau šis organas pasižymi viena klastinga savybe – jis neturi skausmo receptorių pačiame audinyje. Tai reiškia, kad kepenų ligos gali vystytis metų metus, nesukeldamos jokio fizinio skausmo, kol pažeidimas tampa kritinis. Būtent dėl šios priežasties kepenų ligos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, kai gydymas tampa sudėtingas ar net neįmanomas be transplantacijos. Ankstyvas simptomų atpažinimas yra geriausias būdas užkirsti kelią negrįžtamiems procesams.
Kodėl kepenų ligos vadinamos „tyliuoju žudiku“?
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad jei kepenys serga, jas turi skaudėti. Realybė yra visai kitokia. Skausmas atsiranda tik tada, kai kepenys gerokai padidėja ir ima spausti jas dengiančią kapsulę (Glisono kapsulę), kurioje yra nervų galūnių. Iki to momento kepenų audinys gali būti randėjamas (vyksta fibrozė) arba riebėjimas, o žmogus jaučiasi visiškai sveikas arba patiria tik labai neryškius negalavimus.
Kepenys turi didžiulį kompensacinį rezervą. Tai reiškia, kad net ir esant pažeistai nemažai daliai kepenų audinio, likusi sveika dalis sugeba perimti funkcijas ir palaikyti organizmo veiklą. Nors tai skamba kaip privalumas, medicininiu požiūriu tai gali būti spąstai – pacientai nesikreipia į gydytojus, kol liga nepasiekia cirozės stadijos ar kepenų nepakankamumo.
Lėtinis nuovargis – dažniausiai ignoruojamas simptomas
Vienas iš pačių ankstyviausių ir dažniausių kepenų funkcijos sutrikimo požymių yra nepaaškinamas lėtinis nuovargis. Žinoma, nuovargį gali sukelti daugybė veiksnių – stresas darbe, miego trūkumas ar paprasčiausias peršalimas. Tačiau kepenų ligų atveju šis nuovargis yra kitoks:
- Jis nepraeina net ir gerai pailsėjus ar išsimiegojus.
- Jaučiamas bendras silpnumas ir energijos stoka atliekant kasdienius darbus.
- Gali pasireikšti sunkumas susikaupti, vadinamas „smegenų rūku“.
Šis simptomas atsiranda dėl toksinų kaupimosi kraujyje. Kai kepenys nepajėgia efektyviai filtruoti kenksmingų medžiagų, jos patenka į kraujotaką ir veikia nervų sistemą, sukeldamos nuolatinį išsekimo jausmą.
Odos ir akių pokyčiai: signalai, kuriuos siunčia kūnas
Kai kepenų veikla sutrinka, tai dažnai atsispindi mūsų išvaizdoje. Vienas iš klasikinių kepenų ligų požymių yra gelta. Ji pasireiškia odos ir akių obuolių baltymų pageltimu. Taip nutinka dėl bilirubino – geltono pigmento, susidarančio yrant seniems raudoniesiems kraujo kūneliams – kaupimosi kraujyje. Sveikos kepenys pašalina bilirubiną su tulžimi, tačiau sergančios to padaryti nepajėgia.
Be geltos, verta atkreipti dėmesį į šiuos odos pokyčius:
- Niežulys: Tai gali būti vienas iš labiausiai varginančių simptomų. Niežulys dažnai būna be jokio bėrimo ir atsiranda dėl tulžies druskų kaupimosi po oda.
- Kraujosruvos: Jei pastebite, kad mėlynės atsiranda labai lengvai arba dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad kepenys nebegamina pakankamai kraujo krešėjimo faktorių.
- Voratinklinės angiomas: Tai maži, į voratinklius panašūs kraujagyslių dariniai, dažniausiai atsirandantys ant krūtinės, veido ar rankų. Jie rodo padidėjusį estrogenų kiekį, kurio kepenys nesugeba metabolizuoti.
- Delnų raudonis: Delnai tampa ryškiai raudoni, ypač ties nykščio ir mažylio pagrindu.
Virškinimo sistemos sutrikimai ir pilvo pūtimas
Nors kepenys nėra tiesioginė virškinimo trakto dalis (kaip skrandis ar žarnynas), jos gamina tulžį, kuri būtina riebalų virškinimui. Todėl sutrikusi kepenų veikla dažnai pasireiškia diskomfortu pilvo srityje.
Vienas iš rimčiausių simptomų yra ascitas – skysčių kaupimasis pilvo ertmėje. Pilvas tampa išsipūtęs, kietas, gali atrodyti, kad žmogus staiga priaugo svorio, nors galūnės gali išlikti plonos ar net sunykti. Ascitas dažniausiai rodo jau pažengusią kepenų ligą, pavyzdžiui, cirozę.
Kiti virškinimo sutrikimai gali būti subtilesni:
- Apetito praradimas.
- Pykinimas, ypač po riebesnio maisto.
- Skausmas ar tempimo jausmas dešinėje pašonėje, po šonkauliais.
Šlapimo ir išmatų spalvos pokyčiai
Mūsų ekskrecinė sistema gali suteikti daug informacijos apie kepenų būklę. Sveiko žmogaus šlapimas yra šviesiai geltonas, o išmatos – rudos spalvos (šią spalvą suteikia tulžies pigmentai).
Sutrikus kepenų veiklai, gali pasireikšti:
- Tamsus šlapimas: Jis gali tapti tamsiai gintarinės, arbatos ar net alaus spalvos. Taip nutinka, kai perteklinis bilirubinas šalinamas per inkstus, o ne per žarnyną. Svarbu atskirti tai nuo dehidratacijos – jei geriant pakankamai vandens šlapimas lieka tamsus, būtina kreiptis į gydytoją.
- Šviesios išmatos: Jei tulžis nepatenka į žarnyną (pavyzdžiui, dėl latakų užsikimšimo ar kepenų uždegimo), išmatos praranda savo rudą spalvą ir tampa blyškios, pilkos ar molio spalvos. Tai rimtas signalas.
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – šių dienų epidemija
Ilgą laiką kepenų ligos buvo siejamos beveik vien tik su nesaikingou alkoholio vartojimu. Tačiau XXI amžiuje situacija kardinaliai pasikeitė. Vis dažniau diagnozuojama nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD). Ji vystosi žmonėms, kurie vartoja mažai alkoholio arba jo visai nevartoja.
Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su gyvenimo būdu:
- Nutukimas ir antsvoris (ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje).
- 2 tipo cukrinis diabetas arba atsparumas insulinui.
- Aukštas cholesterolio ir trigliceridų lygis kraujyje.
- Netinkama mityba, kurioje gausu perdirbtų angliavandenių ir cukraus.
Pavojingiausia yra tai, kad kepenų suriebėjimas dažniausiai neturi jokių specifinių simptomų, kol neišsivysto uždegimas (steatohepatitas), galintis pereiti į cirozę.
Kepenų sveikatos priešai ir draugai
Norint išsaugoti sveikas kepenis, svarbu ne tik atpažinti simptomus, bet ir žinoti, kas joms kenkia, o kas padeda atsistatyti. Kepenys yra vienintelis organas, gebantis regeneruotis (ataugti), tačiau tam reikia sudaryti tinkamas sąlygas.
Didžiausi priešai: Alkoholis, virusiniai hepatitai (B ir C), nekontroliuojamas vaistų vartojimas (ypač paracetamolio perdozavimas), toksinai iš aplinkos, transriebalai ir fruktozės sirupas.
Geriausi draugai:
- Kava: Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali sumažinti kepenų vėžio ir fibrozės riziką.
- Kryžmažiedžiai daržovės: Brokoliai, Briuselio kopūstai padeda kepenims gaminti detoksikacijos fermentus.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Randamos žuvyje, graikiniuose riešutuose, jos mažina uždegiminius procesus ir riebalų kaupimąsi kepenyse.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda deginti trigliceridus ir mažina kepenų suriebėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar kepenų skausmas yra aštrus?
Paprastai kepenų ligos nesukelia aštraus skausmo. Dažniau jaučiamas maudimas, tempimas ar sunkumas dešinėje pašonėje po šonkauliais. Aštrus skausmas dažniau būdingas tulžies pūslės akmenligei, o ne pačių kepenų pažeidimui.
Ar įmanoma visiškai išgydyti suriebėjusias kepenis?
Taip, pradinėse stadijose kepenų suriebėjimas yra visiškai grįžtamas procesas. Pakeitus mitybą, atsikračius antsvorio (net 5-10% kūno masės sumažinimas duoda puikių rezultatų) ir padidinus fizinį aktyvumą, kepenys gali visiškai atsistatyti.
Kokie kraujo tyrimai parodo kepenų būklę?
Pagrindiniai rodikliai yra kepenų fermentai AST ir ALT (dar vadinami transaminazėmis), GGT ir šarminė fosfatazė. Taip pat svarbu tirti bilirubino kiekį ir albumino (baltymo, kurį gamina kepenys) lygį. Tačiau tikslią diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs visų tyrimų visumą.
Ar odos bėrimai visada rodo kepenų ligas?
Ne, odos bėrimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant alergijas ar dermatologines ligas. Tačiau jei bėrimą lydi niežulys be aiškios priežasties, gelta ar kiti aukščiau minėti simptomai, būtina pasitikrinti kepenis.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis kepenų ligų vystosi lėtai, yra situacijų, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos. Ignoruoti organizmo siunčiamų pavojaus signalų negalima, nes kepenų nepakankamumas gali vystytis žaibiškai (ūminis kepenų nepakankamumas) arba lėtinė liga gali staiga paūmėti.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
- Staiga pagelto oda arba akių obuoliai.
- Jaučiate stiprų pilvo skausmą dešinėje pusėje.
- Vemiate krauju arba pastebėjote juodos, dervos konsistencijos išmatas (tai gali rodyti kraujavimą iš stemplės venų, kas yra dažna cirozės komplikacija).
- Pastebėjote staigų pilvo apimties padidėjimą per trumpą laiką.
- Atsirado sumišimas, dezorientacija, mieguistumas ar drebulys (tai gali būti hepatinės encefalopatijos požymiai).
Reguliari profilaktika yra raktas į sveikatą. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, net jei jaučiatės puikiai. Kepenų fermentų tyrimas yra nebrangus ir greitas būdas pastebėti problemą, kol ji dar netapo rimta liga. Rūpestis savo kepenimis šiandien – tai investicija į ilgą ir kokybišką gyvenimą rytoj.
