Plaučių vėžys ilgą laiką buvo ir vis dar išlieka viena klastingiausių onkologinių ligų pasaulyje. Lietuvoje statistika taip pat negailestinga – tai viena dažniausių vyrų mirties priežasčių nuo vėžio, o moterų sergamumo rodikliai, deja, taip pat turi tendenciją augti. Didžiausia šios ligos problema yra jos „tylumas“ ankstyvosiose stadijose. Plaučių audinys turi labai mažai skausmo receptorių, todėl navikas gali augti ilgą laiką, nesukeldamas jokio diskomforto. Gydytojai onkologai ir pulmonologai nuolat pabrėžia, kad didžioji dalis pacientų į specialistus kreipiasi jau ligai pažengus – trečioje ar ketvirtoje stadijoje, kai gydymo galimybės tampa ribotos. Tačiau organizmas dažnai siunčia subtilius signalus gerokai anksčiau, nei liga išplinta, tik mes esame linkę juos nurašyti nuovargiui, peršalimui, senėjimui ar ilgametes rūkymo pasekmes.
Kodėl ankstyvieji simptomai dažnai ignoruojami?
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės ignoruoja pirmuosius pavojaus signalus, yra jų nespecifiškumas. Daugelis plaučių vėžio simptomų yra identiški toms būklėms, kurios mums atrodo nepavojingos. Pavyzdžiui, lėtinis kosulys rūkoriui atrodo „normalus“ reiškinys, o oro trūkumas lipant laiptais vyresnio amžiaus žmogui asocijuojasi tiesiog su prasta fizine forma ar amžiumi. Gydytojai įspėja, kad būtent šis budrumo praradimas yra kritinė klaida.
Svarbu suprasti, kad vėžys nėra vien tik navikas plaučiuose – tai sisteminė liga, kuri gali paveikti hormonų pusiausvyrą, kraujotaką ir nervų sistemą. Todėl simptomai gali pasireikšti ne tik kvėpavimo takuose, bet ir visiškai netikėtose kūno vietose, pavyzdžiui, pirštuose ar pečiuose. Žemiau pateikiame išsamų sąrašą simptomų, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju.
Lėtinis arba pakitęs kosulys
Kosulys yra dažniausias simptomas, pasireiškiantis maždaug 50–75 proc. pacientų. Tačiau kaip atskirti „paprastą“ kosulį nuo onkologinio? Svarbiausias rodiklis yra pokytis ir trukmė. Jei peršalimo sukeltas kosulys paprastai praeina per 1–3 savaites, tai vėžio sukeltas kosulys yra nuolatinis ir nepraeina net vartojant vaistus.
- Kosulio pobūdis: Jei visada kosėjote „šlapiai“, o staiga kosulys tapo sausas, dirginantis ir priepuolinis, tai rimtas signalas. Ir atvirkščiai – jei sausas kosulys tapo drėgnas.
- Rūkoriaus kosulys: Ilgamečiai rūkoriai dažnai pripranta prie rytinio kosulio. Tačiau jei šis kosulys tampa dažnesnis, gilesnis, skausmingesnis ar pasikeičia jo garsas (tampa „lojantis“), tai negali būti ignoruojama.
Atsikosėjimas krauju (hemoptizė)
Tai vienas iš labiausiai gąsdinančių, bet kartu ir vienas iš „naudingiausių“ simptomų, nes dažniausiai priverčia žmones nedelsiant kreiptis į gydytoją. Net ir labai mažas kraujo kiekis skrepliuose – kad ir keli rausvi siūleliai ar rusvos išskyros – yra nenormalus reiškinys.
Kraujas atsiranda, kai navikas pažeidžia smulkiąsias kraujagysles bronchuose ar plaučių audinyje. Nors kraujavimą gali sukelti ir bronchitas ar pneumonija, onkologinę riziką būtina atmesti atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją.
Dusulys ir švokštimas
Oro trūkumas, mediciniškai vadinamas dispnėja, dažnai priskiriamas tiesiog prastam fiziniam pasirengimui ar antsvoriui. Tačiau jei pastebėjote, kad dūstate atlikdami veiksmus, kurie anksčiau nesukeldavo jokių problemų (pvz., lipant į antrą aukštą, nešant pirkinius ar net ramiai vaikštant), tai gali būti ankstyvas plaučių vėžio požymis.
Dusulys atsiranda dėl kelių priežasčių:
- Navikas fiziškai blokuoja kvėpavimo takus, neleisdamas orui laisvai judėti.
- Skystis kaupiasi pleuros ertmėje (aplink plaučius), spausdamas plaučius ir neleisdamas jiems pilnai išsipūsti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į švokštimą. Jei įkvepiant ar iškvepiant girdimas švilpimas ar cypimas, tai rodo, kad kvėpavimo takai yra susiaurėję arba užblokuoti. Nors tai gali būti astmos ar alergijos požymis, jei švokštimas atsirado staiga ir be aiškios priežasties suaugusiam žmogui, būtina onkologo konsultacija.
Skausmas krūtinėje, pečiuose ar nugaroje
Plaučių vėžys gali sukelti skausmą, kuris ne visada lokalizuojasi tiesiogiai krūtinėje. Skausmas gali būti bukas, nuolatinis arba aštrus, duriantis, kuris paūmėja giliai įkvepiant, juokiantis ar kosint. Apie 50 proc. žmonių, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys, jaučia tam tikrą krūtinės ar pečių skausmą diagnozės metu.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Pancoast navikams. Tai reta plaučių vėžio forma, kai navikas auga viršutinėje plaučių dalyje. Tokie navikai dažnai nesukelia kosulio, bet spaudžia nervinius rezginius, todėl sukelia stiprų skausmą petyje, kuris plinta į ranką ar net mažąjį pirštelį. Žmonės dažnai mėnesius gydosi pas neurologus ar kineziterapeutus dėl „užspausto nervo“ ar „radikulito“, net neįtardami tikrosios priežasties.
Balso pokyčiai ir užkimimas
Jei jūsų balsas tapo kimus, gergždžiantis ar silpnas ir tai trunka ilgiau nei dvi savaites be akivaizdžios peršalimo priežasties, tai rimtas signalas. Plaučių vėžys gali paveikti gerklų nervą (lot. nervus laryngeus recurrens), kuris valdo balso stygas. Kai navikas spaudžia šį nervą, balso stygos negali tinkamai užsidaryti, todėl atsiranda užkimimas.
Svorio kritimas ir bendras silpnumas
Nepaaiškinamas svorio kritimas yra klasikinis daugelio vėžio formų, įskaitant plaučių vėžį, simptomas. Jei per trumpą laiką (pvz., kelis mėnesius) netekote 4–5 kilogramų ar daugiau, nekeisdami mitybos ir nepadidinę fizinio krūvio, organizmas siunčia pavojaus signalą.
Svoris krenta dėl to, kad vėžinės ląstelės sunaudoja didelę dalį organizmo energijos atsargų. Be to, organizmas gamina medžiagas, kurios slopina apetitą. Tai dažnai lydi ekstremalus nuovargis, kuris nepraeina net ir gerai išsimiegojus. Tai nėra tiesiog „tingulys“ – tai lėtinis išsekimas.
Mažiau žinomi simptomai: pirštų deformacija
Vienas iš specifinių, bet rečiau minimų simptomų yra būgnų lazdelių simptomas (angl. finger clubbing). Tai būklė, kai pirštų galiukai ištinsta, o nagai tampa išgaubti, panašūs į laikrodžio stikliukus. Šis procesas vyksta lėtai ir gali būti neskausmingas, todėl žmonės jo nepastebi.
Manoma, kad tai sukelia naviko išskiriamos medžiagos, kurios skatina audinių augimą po nagais. Nors tai gali būti susiję ir su širdies ligomis, plaučių vėžys yra viena dažniausių šios deformacijos priežasčių (apie 30–35 proc. nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atvejų).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar plaučių vėžiu gali susirgti niekada nerūkę žmonės?
Taip, tai dažnas mitas, kad serga tik rūkoriai. Nors rūkymas yra pagrindinis rizikos veiksnys (atsakingas už maždaug 80–90 proc. atvejų), apie 10–15 proc. sergančiųjų niekada nerūkė. Jiems vėžį gali sukelti pasyvus rūkymas, radono dujos (kaupiasi pastatų rūsiuose), asbestas, oro tarša bei genetinės mutacijos.
Ar krūtinės ląstos rentgenas parodo vėžį ankstyvoje stadijoje?
Deja, paprastas rentgenas dažnai yra nepakankamai jautrus, kad aptiktų mažus, ankstyvos stadijos navikus. Dažnai rentgeno nuotraukoje navikas tampa matomas tik tada, kai jau yra didelis (pvz., monetos dydžio). Auksinis standartas ankstyvai diagnostikai, ypač rizikos grupės asmenims, yra mažų dozių kompiuterinė tomografija (MDKT).
Kokie žmonės priklauso didžiausios rizikos grupei?
Didžiausia rizika kyla asmenims, kurie yra 50–80 metų amžiaus ir turi ilgą rūkymo stažą (rūkė 20 metų po pakelį per dieną ar daugiau). Taip pat riziką didina darbas su kancerogeninėmis medžiagomis (asbestu, arsenu, dyzelino garais), buvusi tuberkuliozė ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
Ar skausmas visada reiškia, kad vėžys jau išplitęs?
Nebūtinai. Skausmą gali sukelti ir lokalus navikas, spaudžiantis nervą ar pleurą. Tačiau kaulų skausmai (nugaroje, klubuose) gali reikšti metastazes. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis individualus, ir skausmo buvimas ar nebuvimas nenustato stadijos be išsamių tyrimų.
Kada būtina registruotis vizitui pas specialistą
Svarbiausia žinutė, kurią siunčia medikai, yra nedelsti. Laikas onkologijoje yra gyvybiškai svarbus faktorius. Ankstyvoje stadijoje (I ir II) diagnozuotas plaučių vėžys turi žymiai didesnius išgyvenamumo rodiklius, o šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti minimaliai invazines operacijas ar taikyti tikslinę terapiją.
Turėtumėte nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba pulmonologą, jei:
- Kosulys nepraeina ilgiau nei 3 savaites arba jo pobūdis pasikeitė.
- Pastebėjote kraujo atsikosėjant.
- Jaučiate nuolatinį dusulį be fizinio krūvio.
- Jaučiate nepaaiškinamą skausmą krūtinėje.
- Be priežasties krenta svoris.
Nebijokite pasirodyti „hipochondriku“. Geriau atlikti tyrimus ir sužinoti, kad tai tik bronchitas, nei praleisti galimybę sustabdyti vėžį ankstyvoje stadijoje. Profilaktinė patikra, ypač ilgalaikiams rūkoriams, turėtų tapti kasmetine rutina, net jei jokių simptomų nejaučiate, nes geriausias būdas kovoti su plaučių vėžiu yra jį aptikti, kol jis dar „tyli“.
