Kartus ar metalo skonis burnoje, moksliškai vadinamas disgeuzija, yra nemalonus pojūtis, su kuriuo bent kartą gyvenime susidūrė daugelis. Nors dažniausiai tai tėra laikinas nepatogumas, atsiradęs suvalgius tam tikro maisto ar ryte neišsivalius dantų, nuolatinis kartumas gali tapti varginančia problema, tiesiogiai veikiančia gyvenimo kokybę. Šis skonio receptorių sutrikimas gali sugadinti net ir paties gardžiausio patiekalo skonį, sumažinti apetitą ir ilgainiui sukelti mitybos nepakankamumą. Tačiau svarbiausia suprasti, kad skonio pokyčiai retai atsiranda be priežasties – tai yra organizmo siunčiamas signalas. Nors dažnai kaltininkai yra lengvai pašalinami, pavyzdžiui, dehidratacija ar netinkama burnos higiena, kartais šis simptomas gali būti pirmasis rimtesnių sisteminių ligų, virškinimo sutrikimų ar infekcijų pranašas.
Burnos higiena ir dantų problemos
Viena dažniausių ir, laimei, lengviausiai sprendžiamų priežasčių, kodėl burnoje jaučiamas kartumas, yra susijusi su burnos ertmės sveikata. Netinkama higiena sukuria idealias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Šios bakterijos, skaidydamos maisto likučius, išskiria sieros junginius, kurie ir sukelia nemalonų kvapą bei kartų ar rūgštų skonį.
Be paprasto apnašų kaupimosi, egzistuoja ir specifinės būklės:
- Gingivitas ir periodontitas: Tai dantenų uždegimai, kuriuos sukelia susikaupę dantų akmenys ir bakterijos. Uždegimo metu išsiskiria pūlingas eksudatas ar kraujas, kuris burnoje palieka metalo ar kartumo prieskonį.
- Dantų ėduonis: Gilūs, negydomi „skylės“ dantyse yra bakterijų židiniai.
- Senos plombos: Ypač senos amalgamos (sidabro) plombos, pradėjusios irti, gali sukelti stiprų metalo skonį.
Reguliarus dantų valymas, tarpdančių siūlo naudojimas ir liežuvio valymas (nes būtent ant jo galinės dalies kaupiasi daugiausia bakterijų) dažnai padeda atsikratyti šio simptomo per keletą dienų.
Sausa burna (Kserostomija)
Seilės atlieka kritiškai svarbų vaidmenį mūsų skonio suvokime ir burnos sveikatoje. Jos ne tik padeda virškinti maistą, bet ir nuolat „plauna“ burnos ertmę, neleisdamos daugintis kenksmingoms bakterijoms. Kai seilių gamyba sutrinka, atsiranda būklė, vadinama kserostomija.
Esant sausai burnai, pakinta bakterinė pusiausvyra, todėl skonio receptoriai tampa jautresni kartumui. Kserostomiją gali sukelti:
- Nepakankamas vandens vartojimas (dehidratacija).
- Kvėpavimas per burną (pavyzdžiui, miegant ar esant slogai).
- Senėjimo procesai.
- Tam tikros autoimuninės ligos, pavyzdžiui, Šegreno (Sjögren) sindromas.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Jei kartumas burnoje atsiranda po valgio arba ryte pabudus, viena iš tikėtinų priežasčių yra gastroezofaginis refliuksas. Tai būklė, kai raumuo (sfinkteris), esantis tarp stemplės ir skrandžio, neužsidaro sandariai. Dėl to skrandžio turinys, įskaitant rūgštį ir tulžį, kyla aukštyn į stemplę ir gali pasiekti net burnos ertmę.
Skrandžio rūgštis ir tulžis yra itin kartaus ir rūgštaus skonio. Be nemalonaus skonio, GERL pacientai dažnai jaučia:
- Deginimą krūtinėje (rėmenį).
- Kosulį, ypač naktį.
- Gerklės perštėjimą ar jausmą, kad gerklėje kažkas įstrigo („gumulas gerklėje“).
- Pykinimą.
Vaistų ir maisto papildų šalutinis poveikis
Daugybė vaistų, patekę į organizmą, gali pakeisti skonio suvokimą. Tai vyksta dviem būdais: arba vaisto cheminės medžiagos išsiskiria į seiles, arba vaistai veikia tiesiogiai smegenų centrus, atsakingus už skonį. Vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems kelis skirtingus vaistus, ši rizika žymiai padidėja.
Dažniausiai kartumą ar metalo skonį sukelia:
- Antibiotikai: Ypač klaritromicinas, tetraciklinas ir metronidazolas. Skonis paprastai išnyksta baigus vaistų kursą.
- Širdies ir kraujagyslių vaistai: Tam tikri vaistai nuo kraujospūdžio (pvz., kaptoprilius) ar diuretikai.
- Psichotropiniai vaistai: Litis, naudojamas bipoliniam sutrikimui gydyti, bei kai kurie antidepresantai.
- Vitaminai ir mineralai: Papildai, kurių sudėtyje yra cinko, vario, geležies ar chromo, dažnai palieka stiprų metalo poskonį, ypač jei vartojami ne valgio metu.
Hormoniniai pokyčiai ir nėštumas
Moterims skonio pokyčiai yra dažnas reiškinys hormoninių svyravimų metu. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, smarkiai padidėjęs estrogeno ir progesterono kiekis gali sukelti disgeuziją. Daugelis nėščiųjų skundžiasi, kad net geriant vandenį jaučiamas metalo skonis, arba mėgstamas maistas staiga tampa nebekanus.
Panašūs pojūčiai gali varginti ir menopauzės laikotarpiu. Mažėjant estrogeno kiekiui, moterys dažnai susiduria su „degančios burnos sindromu“ (angl. burning mouth syndrome), kurį lydi nuolatinis kartumas ar sausumas.
„Kedro riešutų sindromas“
Tai specifinis ir įdomus reiškinys. Suvalgius tam tikros rūšies kedro riešutų (dažniausiai nekokybiškų ar pasenusių), kartumas burnoje gali atsirasti ne iš karto, o praėjus 12–48 valandoms. Šis kartumas sustiprėja valgant bet kokį kitą maistą. Nors tai nėra pavojinga gyvybei ir ilgainiui praeina savaime (gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių), pojūtis yra itin nemalonus.
Kada kartumas įspėja apie rimtas ligas?
Nors dauguma priežasčių yra nepavojingos, nuolatinis, niekaip nepraeinantis kartumas gali būti ir rimtesnių sisteminių susirgimų simptomas. Į šį signalą reikėtų atkreipti dėmesį, jei jis lydi kitus negalavimus.
Kepenų ir tulžies pūslės ligos: Kepenys yra pagrindinis organizmo filtras. Kai jos funkcionuoja netinkamai (dėl hepatito, cirozės ar suriebėjimo), organizme kaupiasi toksinai ir amoniakas. Tulžies pūslės akmenligė ar uždegimas taip pat gali sukelti tulžies refliuksą, kuris pasireiškia stipriu kartumu.
Cukrinis diabetas: Nediagnozuotas arba prastai kontroliuojamas diabetas taip pat gali paveikti skonio receptorius. Aukštas cukraus kiekis kraujyje ir seilėse sukuria palankią terpę grybeliams, pavyzdžiui, Candida albicans (pienligė). Burnos pienligė padengia liežuvį baltomis apnašomis ir iškreipia skonį.
Inkstų nepakankamumas: Kai inkstai nebesugeba efektyviai šalinti šlapalo iš kraujo, atsiranda būklė, vadinama uremija. Dėl jos seilės įgauna amoniako kvapą ir skonį, kuris dažnai apibūdinamas kaip „metalinis“ arba „muilo“ skonis.
Neurologinės problemos: Skonio pojūtis yra glaudžiai susijęs su nervų sistema. Tam tikros būklės, tokios kaip epilepsija, išsėtinė sklerozė, veido nervo paralyžius (Bello paralyžius) ar net smegenų augliai, gali sutrikdyti signalų perdavimą iš skonio receptorių į smegenis, sukeldamos skonio haliucinacijas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl rytais burnoje jaučiu kartumą?
Nakties metu seilių gamyba natūraliai sulėtėja, todėl burna išdžiūsta. Tai leidžia bakterijoms daugintis greičiau. Jei miegate išsižioję arba sergate refliuksu, rytinis kartumas gali būti dar intensyvesnis. Tai dažniausiai išsprendžiama išsivalius dantis ir atsigėrus vandens.
Ar stresas gali sukelti kartų skonį burnoje?
Taip, stresas ir nerimas aktyvuoja organizmo „kovok arba bėk“ reakciją, kuri gali slopinti seilių gamybą ir sukelti burnos sausumą. Be to, stiprus stresas gali padidinti skrandžio rūgštingumą, skatindamas refliuksą.
Ar kartumas burnoje gali būti COVID-19 simptomas?
Taip. Vienas iš dažnų COVID-19 simptomų yra uoslės ir skonio praradimas arba iškraipymas. Kai kurie pacientai praneša, kad ligos metu arba po jos (vadinamasis „ilgas kovidas“) viskas, ką jie valgo, turi kartų, pūvantį ar metalo prieskonį.
Kada dėl kartumo burnoje reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Jei kartumas nepraeina pagerinus burnos higieną ir vartojant pakankamai skysčių, taip pat jei jį lydi svorio kritimas, akių ar odos pageltimas (gelta), sunkumas ryjant, nuolatinis vėmimas ar stiprus pilvo skausmas, būtina nedelsiant konsultuotis su specialistu.
Kaip atkurti skonio pusiausvyrą ir pagerinti savijautą
Kova su nemaloniu skoniu burnoje prasideda ne tik nuo simptomų slopinimo, bet ir nuo gyvenimo būdo korekcijų, kurios užtikrina ilgalaikę sveikatą. Pirmasis žingsnis visada turėtų būti kritiškas savo mitybos įpročių įvertinimas. Venkite aštraus, riebaus maisto bei gazuotų gėrimų, kurie provokuoja skrandžio rūgštingumą. Taip pat rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, ir nevalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego, kad sumažintumėte naktinio refliukso tikimybę.
Siekiant paskatinti seilių išsiskyrimą, galima naudoti natūralias priemones. Citrusiniai vaisiai (jei neturite padidėjusio rūgštingumo) arba becukrė kramtomoji guma su ksilitoliu efektyviai drėkina burną ir slopina bakterijų dauginimąsi. Skalavimas sodos tirpalu (pusė šaukštelio sodos stiklinei vandens) padeda neutralizuoti burnos pH ir gali sumažinti kartumo pojūtį. Galiausiai, reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą bei šeimos gydytoją yra geriausia prevencija, leidžianti laiku pastebėti ne tik burnos, bet ir viso organizmo sutrikimus, kol jie netapo rimtomis problemomis.
