Nors gyvename informacijos amžiuje, kai atrodytų, jog bet koks atsakymas pasiekiamas keliais mygtuko paspaudimais, seksualinis švietimas ir supratimas apie intymumą vis dar skendi tirštame nežinios rūke. Paradoksalu, tačiau seksualinė laisvė viešojoje erdvėje dažnai prasilenkia su realiu žmonių supratimu apie tai, kas iš tiesų yra seksas. Psichologai pastebi, kad kabineto duris praveriančios poros ar pavieniai asmenys dažnai atsineša ne tik santykių problemas, bet ir galybę pasenusių įsitikinimų, kurie trukdo patirti pilnavertį malonumą ir emocinį ryšį. Dažnai manoma, kad seksas yra tiesiog instinktyvus veiksmas, kuriam nereikia mokslų ar pastangų, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Seksualumas yra neatsiejama asmenybės dalis, kurią veikia mūsų auklėjimas, kultūra, patirtys ir, žinoma, gajūs mitai.
Seksas – daugiau nei tik fizinis aktas
Viena didžiausių klaidų, kurią daro daugelis žmonių, yra sekso tapatina tik su lytiniu aktu ar penetracija. Psichologai pabrėžia, kad toks siauras požiūris ne tik apriboja malonumo galimybes, bet ir sukuria nereikalingą spaudimą. Jei seksas suvokiamas tik kaip mechaninis veiksmas, siekiant orgazmo, prarandama didžioji dalis intymumo.
Seksas, plačiąja prasme, apima visą spektrą veiklų ir pojūčių:
- Emocinis ryšys: Tai saugumo jausmas, leidžiantis būti pažeidžiamam prieš kitą žmogų. Be emocinio saugumo fizinis malonumas dažnai tampa paviršutiniškas.
- Jausmingumas ir prisilietimai: Glamonės, masažai, bučiniai ar tiesiog buvimas apsikabinus yra lygiavertė seksualinio gyvenimo dalis.
- Komunikacija: Gebėjimas kalbėti apie savo poreikius, ribas ir fantazijas yra seksualinio akto dalis, prasidedanti dar nepasiekus miegamojo.
Kai poros išmoksta praplėsti sekso apibrėžimą, dingsta „atlikimo” baimė. Seksas tampa žaidimu ir tyrinėjimu, o ne egzaminu, kurį reikia išlaikyti.
Populiariausi mitai, griaunantys seksualinį gyvenimą
Psichologinėje praktikoje dažnai tenka dekonstruoti įsisenėjusius mitus, kurie kelia nerimą ir nepasitenkinimą savimi. Šie mitai dažniausiai kyla iš filmų, pornografijos ir nutylėjimų šeimoje.
Mitas Nr. 1: Noras mylėtis visada turi būti spontaniškas
Daugelis porų mano, kad jei tenka planuoti seksą arba jei aistra neužsiplieskia akimirksniu, kažkas su santykiais yra negerai. Tai – vienas žalingiausių įsitikinimų. Psichologijoje skiriami du geismo tipai: spontaniškas ir reaktyvus (atsakomasis). Didelė dalis žmonių, ypač ilgalaikiuose santykiuose ar moterų, patiria reaktyvų geismą. Tai reiškia, kad noras kyla ne „iš niekur”, o kaip atsakas į stimuliaciją, prisilietimus ir atmosferą. Laukti spontaniško geismo, kai gyvenate streso kupiną gyvenimą, yra tiesus kelias į seksualinį atšalimą.
Mitas Nr. 2: Vyrai visada nori sekso
Šis stereotipas daro didžiulę žalą vyrų psichinei sveikatai. Visuomenė formuoja lūkestį, kad vyras turi būti visada pasiruošęs, o atsisakymas traktuojamas kaip vyriškumo stoka arba meilės partneriui pabaiga. Tačiau vyrų libido lygiai taip pat veikia nuovargis, stresas, finansinės problemos, savivertės klausimai ar hormonų svyravimai. Kai vyras jaučia spaudimą „norėti”, seksas tampa prievole, o tai gali sukelti erekcijos sutrikimus ar nerimą.
Mitas Nr. 3: Seksas be orgazmo yra nesėkmingas
Orgazmas yra puikus, tačiau tai neturėtų būti vienintelis tikslas. Kai visas dėmesys sutelkiamas į finišą, partneriai pamiršta mėgautis procesu. Tai sukelia vadinamąjį „žiūrovo efektą”, kai žmogus nebeišgyvena akimirkos, o stebi save iš šono, galvodamas: „Ar aš jau greitai? Ar partneriui gerai?”. Toks nerimas yra didžiausias malonumo žudikas. Psichologai rekomenduoja orientuotis į malonumą, o ne į rezultatą.
Stresas ir „stabdžių” sistema
Norint suprasti, kas yra seksas ir kodėl jis kartais dingsta iš poros gyvenimo, būtina pakalbėti apie žmogaus nervų sistemą. Seksualiniam atsakui reikalingas atsipalaidavimas. Mūsų smegenyse veikia tarsi dvi sistemos: „akceleratorius” (kas mus jaudina) ir „stabdžiai” (kas slopina susijaudinimą).
Stabdžiai gali būti labai įvairūs:
- Buitiniai rūpesčiai ir neišplauti indai;
- Nerimas dėl darbo ar vaikų;
- Nepasitenkinimas savo kūnu;
- Neišspręsti konfliktai su partneriu.
Daugelis žmonių bando spausti akceleratorių (bando žiūrėti erotinį turinį, perka seksualius drabužius), neatleidę stabdžių. Psichologė aiškina, kad kol smegenys signalizuoja apie pavojų ar stresą (net jei tai tik stresas dėl vėlavimo į darbą), organizmas blokuoja seksualines funkcijas, nes jos evoliuciškai nėra prioritetas išgyvenimui. Todėl kokybiškas seksas prasideda nuo streso valdymo ir saugios aplinkos kūrimo.
Intymumo priešai: lyginimas ir lūkesčiai
Socialiniai tinklai ir medijos sukuria iliuziją, kad visi aplinkui gyvena audringą seksualinį gyvenimą. Tai skatina nuolatinį lyginimąsi: „Ar mes mylimės pakankamai dažnai?”, „Ar mūsų fantazijos normalios?”. Lyginimasis su nerealiais standartais sukelia nevisavertiškumo kompleksą.
Svarbu suprasti, kad nėra vienos „normos”. Kiekvienos poros seksualinis ritmas yra unikalus. Vienoms poroms normalu mylėtis kasdien, kitoms – kartą per mėnesį, ir abu variantai yra sveiki, jei jie tenkina abu partnerius. Problema atsiranda ne dėl dažnumo skaičiaus, o dėl lūkesčių neatitikimo tarp partnerių. Būtent čia atsiranda komunikacijos svarba – gebėjimas rasti kompromisą be kaltinimų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami atsakymai į klausimus, kuriuos žmonės dažnai nedrįsta užduoti garsiai, tačiau nuolat aptaria psichologo kabinete.
Klausimas: Ar normalu, kad santykių pradžioje sekso norėjosi nuolat, o dabar – retai?
Taip, tai visiškai normalu. Santykių pradžioje veikia „įsimylėjimo kokteilis” – hormonai (dopaminas, feniletilaminas), kurie skatina didžiulį potraukį. Šis etapas trunka nuo 6 iki 18 mėnesių. Vėliau nusistovi ramesnis prisirišimo etapas, kuriame seksualinį potraukį reikia puoselėti sąmoningai. Tai nereiškia, kad meilė baigėsi, tiesiog santykiai perėjo į kitą fazę.
Klausimas: Ką daryti, jei mano ir partnerio libido (potraukis) labai skiriasi?
Tai viena dažniausių porų problemų. Svarbiausia – nekaltinti partnerio, kurio libido mažesnis, vadinant jį šaltu, ir nespausti to, kurio libido didesnis, vadinant jį hiperseksualiu. Sprendimas slypi atviroje komunikacijoje ir kompromisų paieškoje. Galbūt tai reiškia daugiau ne lytinio intymumo, masturbaciją arba planuotą laiką intymumui, kai abu yra pailsėję.
Klausimas: Ar fantazijos apie kitus žmones reiškia, kad aš neištikimas (-a)?
Ne. Fantazijos yra privatus psichinis pasaulis. Jos atlieka kompensacinę funkciją arba tiesiog padeda susijaudinti. Galvoti apie kitus žmones ar situacijas sekso metu ar masturbuojantis yra visiškai normalu ir nereiškia, kad realybėje norite išduoti partnerį ar nutraukti santykius.
Klausimas: Kodėl seksas tapo skausmingas arba nemalonus?
Fizinis skausmas niekada neturėtų būti ignoruojamas. Tai gali būti medicininė problema (infekcijos, hormonų disbalansas) arba psichologinė (įtampa, nepakankamas susijaudinimas, lubrikacijos trūkumas). Būtina pasikonsultuoti su ginekologu ar urologu, o jei fizinių priežasčių nerandama – kreiptis į seksologą ar psichoterapeutą.
Sąmoningas kelias į malonumą
Suvokimas, kas iš tiesų yra seksas, reikalauja laiko ir noro mokytis. Tai nėra tik instinktas, tai – įgūdis. Norint susigrąžinti ar atrasti malonumą, pirmiausia reikia nustoti vadovautis „autopilotu” ir pradėti sąmoningai stebėti savo kūną bei emocijas.
Tai prasideda nuo paprastų klausimų sau: kas man iš tiesų patinka? Kada aš jaučiuosi geriausiai? Kokios aplinkybės man padeda atsipalaiduoti? Atsakymai į šiuos klausimus dažnai neturi nieko bendro su akrobatinėmis pozomis lovoje, o yra susiję su pasitikėjimu, poilsiu ir emociniu ryšiu. Seksas yra kalba, kuria kalbasi du kūnai ir dvi sielos. Kaip ir bet kurią kalbą, ją reikia praktikuoti, tobulinti žodyną ir, svarbiausia, klausytis, ką sako kitas. Atsikračius mitų naštos, atsiveria erdvė tikram, autentiškam ir gydančiam intymumui, kuris stiprina ne tik santykius, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
