Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai prabudus ryte ar ilgą laiką išbuvus vienoje padėtyje rankos tampa tarsi svetimos, o pirštus bado tūkstančiai nematomų adatėlių. Dažniausiai šis reiškinys, mediciniškai vadinamas parestezija, yra visiškai nekenksmingas ir praeina pakeitus kūno padėtį ar tiesiog papurčius ranką. Tačiau ką daryti, jei tirpimas kartojasi nuolat, nepriklauso nuo paros laiko ir pradeda trukdyti kasdienei veiklai? Neurologai įspėja, kad nuolatinis rankų pirštų tirpimas nėra savarankiška liga, o greičiau organizmo siunčiamas signalas apie kitus, neretai paslėptus sveikatos sutrikimus, kuriuos būtina diagnozuoti ir gydyti, kol neatsirado negrįžtamų nervų pažeidimų.
Kodėl apskritai tirpsta rankos?
Kad suprastumėte, kodėl tirpsta pirštai, svarbu suvokti, kaip veikia mūsų nervų sistema. Rankų jautrumą ir judesius valdo nerviniai impulsai, keliaujantys iš galvos smegenų per nugaros smegenis į rankas. Jei šis signalas bet kurioje grandinės dalyje yra sutrikdomas – užspaudžiamas nervas, sutrinka kraujotaka ar pažeidžiamos pačios nervinės skaidulos – smegenys negauna teisingos informacijos, o mes jaučiame tirpimą, deginimą, šalį ar „skruzdėlyčių bėgiojimą“.
Nors priežasčių gali būti šimtai, neurologai jas skirsto į kelias pagrindines grupes: mechaninius nervų užspaudimus (tunelinius sindromus), stuburo problemas ir sistemines ligas.
Tuneliniai sindromai: dažniausia biuro darbuotojų bėda
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios žmonės kreipiasi į neurologą skųsdamiesi rankų tirpimu, yra riešo kanalo (karpalinio tunelio) sindromas. Tai būklė, kai vidurinis nervas yra užspaudžiamas riešo srityje. Šis sindromas tapo tikra šių laikų epidemija dėl darbo kompiuteriu, nuolatinio išmaniojo telefono naudojimo ir pasikartojančių vienodų riešo judesių.
Pagrindiniai riešo kanalo sindromo požymiai:
- Tirpsta nykštys, smilius, didysis pirštas ir pusė bevardžio piršto.
- Simptomai dažniausiai paūmėja naktį arba paryčiais, priversdami žmogų prabusti ir purtyti ranką.
- Dienos metu tirpimas atsiranda vairuojant, laikant telefoną ar skaitant knygą.
- Ligai progresuojant, silpsta rankos griebimo jėga, daiktai gali kristi iš rankų.
Kita panaši, bet rečiau pasitaikanti būklė – alkūniniio nervo tunelinis sindromas. Šiuo atveju nervas spaudžiamas alkūnės srityje. Tai dažnai nutinka žmonėms, kurie mėgsta remtis alkūnėmis į stalą ar miegoti stipriai sulenktomis rankomis. Skirtingai nei riešo kanalo sindromo atveju, čia tirpsta mažasis pirštas ir bevardžio piršto išorinė pusė.
Stuburo kaklinės dalies problemos
Jei tirpimas nėra lokalizuotas tik plaštakoje, bet plinta nuo pat peties ar kaklo žemyn, problema gali slypėti stubure. Kaklinė radikulopatija – tai būklė, kai dėl osteochondrozės, tarpslankstelinio disko išvaržos ar ataugų (osteofitų) yra dirginamos nervų šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų.
Priklausomai nuo to, kuris kaklo slankstelis yra pažeistas, simptomai gali skirtis:
- C6 šaknelė: skausmas ir tirpimas plinta į nykštį ir smilių.
- C7 šaknelė: dažniausiai nukenčia didysis pirštas (vidurinis).
- C8 šaknelė: tirpsta mažasis pirštas ir dalis plaštakos.
Šiuo atveju vien rankų mankštos ar masažo nepakaks – būtina kompleksinė stuburo būklės diagnostika, dažniausiai atliekant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Sisteminės ligos ir vitaminų trūkumas
Kartais pirštų tirpimas yra „ledkalnio viršūnė“, rodanti rimtesnius medžiagų apykaitos sutrikimus. Viena pavojingiausių būklių – cukrinis diabetas. Ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje toksiškai veikia periferinius nervus, sukeldamas diabetinę polineuropatiją. Tokiu atveju tirpimas prasideda pamažu, dažniausiai abiejose rankose (ir kojose) simetriškai, tarsi mūvėtumėte pirštines.
Kitos dažnos sisteminės priežastys:
- Vitamino B12 trūkumas: Šis vitaminas yra kritiškai svarbus nervų sistemos veiklai ir mielino (nervų apsauginio dangalo) gamybai. Jo trūkumas dažnas tarp vegetarų, veganų bei vyresnio amžiaus žmonių, turinčių skrandžio problemų.
- Skydliaukės sutrikimai: Hipotireozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla) gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, kas padidina spaudimą nervų kanaluose.
- Reino (Raynaud) sindromas: Tai kraujotakos sutrikimas, kai dėl šalčio ar streso smarkiai susitraukia pirštų kraujagyslės. Pirštai ne tik nutirpsta, bet ir pabąla, vėliau pamėlsta ir parausta.
Kada tirpimas tampa pavojingu signalu?
Nors dauguma tirpimo atvejų yra lėtiniai ir nesukelia tiesioginio pavojaus gyvybei, egzistuoja situacijų, kai būtina reaguoti žaibiškai. Staiga atsiradęs tirpimas gali būti insulto arba praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio (PSIP) požymis.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei rankos tirpimą lydi šie simptomai:
- Staigus vienos kūno pusės nusilpimas (rankos ar kojos paralyžius).
- Veido asimetrija, nusviręs lūpos kampas.
- Sutrikusi kalba, sunku ištarti žodžius ar suprasti kitus.
- Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.
- Stiprus galvos svaigimas, koordinacijos praradimas.
Tokiais atvejais kiekviena minutė yra svarbi, kad būtų išsaugotos smegenų ląstelės ir funkcijos.
Diagnostika: kaip neurologas nustato priežastį?
Atvykus pas gydytoją, vien pasakymo „man tirpsta rankos“ nepakanka. Gydytojas atliks keletą testų, pavyzdžiui, Phaleno testą (prašys sulenkti riešus ir palaikyti juos suglaustus) arba Tinelio testą (stuksena per nervo eigą). Tačiau „auksinis standartas“ diagnozuojant nervų pažeidimus yra elektroneuromiografija (ENMG).
ENMG tyrimo metu specialiais elektrodais matuojamas nervinio impulso sklidimo greitis. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kurioje vietoje nervas yra pažeistas ar užspaustas, ir koks yra pažeidimo laipsnis. Tai padeda atskirti, ar problema yra rieše, alkūnėje, ar kakle.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar rankų tirpimas gali būti susijęs su širdies problemomis?
Taip, kairės rankos tirpimas, ypač jei jis plinta į mažąjį pirštą ir vidinę rankos pusę, bei yra lydimas skausmo krūtinėje, dusulio ar nerimo, gali būti miokardo infarkto ar krūtinės anginos požymis. Tačiau dažniausiai širdies sukeltas skausmas ir tirpimas atsiranda fizinio krūvio metu, o ne ramybės būsenoje.
Ar magnis padeda nuo pirštų tirpimo?
Magnis dažniau skiriamas esant raumenų mėšlungiui, o ne nerviniam tirpimui. Tačiau jei tirpimą sukelia raumenų įtampa, kuri spaudžia nervus, magnis kartu su B grupės vitaminais gali pagerinti situaciją. Visgi, be tikslios diagnozės savigyda papildais gali būti neveiksminga.
Kada reikalinga operacija?
Operacinis gydymas dažniausiai taikomas esant pažengusiam riešo kanalo sindromui, kai konservatyvūs metodai (įtvarai, vaistai, fizioterapija) nebepadeda, arba nustatomas reikšmingas nervo pažeidimas ENMG tyrimo metu. Operacija yra trumpa ir paprastai visiškai atkuria funkciją.
Ar stresas gali sukelti rankų tirpimą?
Taip, lėtinis stresas ir nerimo sutrikimai gali sukelti hiperventiliaciją (dažną kvėpavimą), dėl kurios keičiasi kraujo dujų sudėtis ir atsiranda parestezijos – lūpų bei pirštų galiukų tirpimas. Tai nėra pavojinga, bet sukelia didelį diskomfortą.
Efektyvi profilaktika ir pagalba sau
Jei gydytojas nenustatė rimtų ligų, reikalaujančių chirurginio įsikišimo, rankų tirpimą galima žymiai sumažinti pakeitus kasdienius įpročius. Svarbiausia taisyklė – ergonomika.
Visų pirma, peržiūrėkite savo darbo vietą. Dirbant kompiuteriu, alkūnės turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu, o riešai neturi būti „perlaužti“ ar stipriai remtis į stalo briauną. Naudokite specialius kilimėlius su gelio pagalvėlėmis riešams arba ergonomines peles, kurios leidžia laikyti ranką natūralesnėje, vertikalioje padėtyje. Tai sumažina spaudimą viduriniam nervui.
Antra, reguliarios pertraukėlės yra būtinos. Kas valandą skirkite 5 minutes rankų mankštai:
- Stipriai sugniaužkite kumščius ir staigiai ištieskite pirštus (kartokite 10 kartų).
- Sukite riešus į vieną ir į kitą pusę.
- Ištieskite ranką prieš save, delnu į viršų, ir kita ranka švelniai tempkite pirštus žemyn link savęs, kol pajusite tempimą dilbyje.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į miego poziciją. Venkite miegoti pakišę rankas po pagalve ar galva, nes tai tiesiogiai blokuoja kraujotaką ir spaudžia nervus. Jei naktimis tirpimas vis tiek kankina, gydytojas gali rekomenduoti nakčiai dėvėti specialų riešo įtvarą, kuris neleidžia riešui susilenkti ir užtikrina ramybės būseną nervui.
Atminkite, kad laiku pradėjus rūpintis savo rankomis ir nervų sistema, galima išvengti sudėtingų komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę be skausmo ir diskomforto.
