Nors viešojoje erdvėje ir medicininėje literatūroje dažniausiai akcentuojamas aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) dėl jo tiesioginio ryšio su infarktu bei insultu, žemas kraujo spaudimas, moksliškai vadinamas arterine hipotenzija, gali būti ne ką mažiau varginanti būklė. Daugybė žmonių kasdien susiduria su nuolatiniu nuovargiu, galvos svaigimu ir energijos stoka, net neįtardami, kad dėl to kaltas nepakankamas kraujo tekėjimas į gyvybiškai svarbius organus. Dažnas pacientas, atėjęs pas šeimos gydytoją ar kardiologą, tikisi greito sprendimo – tabletės, kuri „pataisytų” situaciją, tačiau medicininė realybė yra kiek kitokia. Gydytojai pabrėžia, kad farmakologinis gydymas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o pagrindinis raktas į geresnę savijautą slypi gyvenimo būdo korekcijose ir natūraliose priemonėse.
Kas laikoma žemu kraujo spaudimu ir kada tai tampa problema?
Prieš pradedant kalbėti apie gydymą, būtina suprasti, kokie skaičiai laikomi norma, o kurie – hipotenzija. Medicinoje visuotinai priimta, kad arterinė hipotenzija diagnozuojama tada, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg.
Tačiau čia svarbu atskirti dvi situacijas:
- Fiziologinė hipotenzija: Tai būklė, būdinga jauniems, lieso kūno sudėjimo žmonėms, dažnai moterims, arba profesionaliems sportininkams. Jų organizmas prisitaikęs prie tokio spaudimo, jie nejaučia jokių simptomų, yra darbingi ir aktyvūs. Tokiu atveju žemas spaudimas nėra liga ir jo gydyti nereikia – tai netgi gali būti ilgaamžiškumo faktorius, nes mažiau apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema.
- Patologinė (simptominė) hipotenzija: Tai situacija, kai žemas spaudimas sukelia diskomfortą ir trikdo normalų gyvenimą. Būtent šiai grupei reikalinga gydytojo konsultacija ir pagalba.
Simptomai, rodantys, kad žemas spaudimas neigiamai veikia organizmą, apima ne tik bendrą silpnumą. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali pasireikšti:
- Galvos svaigimas, ypač staiga atsistojus (ortostatinė hipotenzija);
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai, vadinamasis „smegenų rūkas”;
- Šaltos rankos ir kojos net ir šiltuoju metų laiku;
- Dažnas žiovulys (organizmo bandymas gauti daugiau deguonies);
- Alpulys arba sąmonės netekimas;
- Pykinimas ir regėjimo sutrikimai (pavyzdžiui, „mirgėjimas” akyse).
Gydytojo komentaras: kada iš tikrųjų skiriami vaistai?
Vienas dažniausių klausimų kabinete – „Ar galite išrašyti vaistų spaudimui pakelti?”. Atsakymas dažniausiai nuvilia pacientus, nes specifiniai vaistai nuo hipotenzijos skiriami itin retai. Priešingai nei hipertenzijos atveju, kur turime dešimtis vaistų grupių, hipotenzijai gydyti skirtų medikamentų pasirinkimas yra labai ribotas ir jie turi rimtų šalutinių poveikių.
Medikamentinis gydymas paprastai svarstomas tik šiais specifiniais atvejais:
- Neurogeninė ortostatinė hipotenzija: Tai sunki būklė, kai autonominė nervų sistema nesugeba reguliuoti kraujagyslių tonuso keičiant kūno padėtį. Jei pacientas nuolat alpsta atsistojęs ir tai gresia traumomis, gali būti skiriami kraujagysles sutraukiantys vaistai (pvz., midodrinas) arba vaistai, sulaikantys skysčius ir druskas organizme (pvz., fludrokortizonas).
- Šoko būsenos: Tai ūminės, gyvybei pavojingos situacijos reanimacijoje, kai spaudimas krenta dėl kraujavimo, sepsio ar anafilaksijos. Tuomet vaistai leidžiami į veną, kad būtų išgelbėta gyvybė.
- Lėtinis nepakankamumas, nereaguojantis į kitas priemones: Jei pacientas išbandė visas nemedikamentines priemones, padidino druskos ir skysčių kiekį, dėvi kompresines kojines, bet simptomai vis tiek luošina gyvenimą, gydytojų konsiliumas gali nuspręsti skirti specifinį gydymą.
Svarbu suprasti, kad vaistai, dirbtinai keliantys kraujospūdį, dažnai sukelia gulimąją hipertenziją – tai reiškia, kad dieną spaudimas gali būti normalus, o atsigulus miegoti jis pavojingai pakyla, didindamas insulto riziką. Todėl gydytojai pirmiausia visada renkasi saugesnį kelią – natūralų spaudimo reguliavimą.
Druskos ir vandens režimas: taisyklės keičiasi
Visuomenės sveikatos specialistai nuolat kartoja, kad druska yra „baltoji mirtis”, tačiau žmonėms su žemu kraujo spaudimu ši taisyklė negalioja. Tiesą sakant, natris yra vienas efektyviausių būdų natūraliai pakelti kraujospūdį.
Druska sulaiko vandenį organizme, o tai padidina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir, atitinkamai, kraujospūdį. Pacientams, kenčiantiems nuo hipotenzijos ir neturintiems širdies nepakankamumo ar inkstų ligų, gydytojai dažnai rekomenduoja padidinti druskos suvartojimą. Tai nereiškia, kad reikia valgyti druską šaukštais, tačiau sūdyti maistą, rinktis sūresnius užkandžius ar išgerti mineralinio vandens su dideliu natrio kiekiu gali būti veiksminga strategija.
Ne mažiau svarbus yra skysčių vartojimas. Dehidratacija yra dažniausia žemo kraujospūdžio priežastis. Hipotenzija sergantiems žmonėms rekomenduojama išgerti bent 2–2,5 litro vandens per dieną. Ypač svarbu išgerti stiklinę vandens ryte, dar neatsikėlus iš lovos, arba prieš valgį, nes virškinimo procesas taip pat gali sumažinti spaudimą.
Kaip padėti sau be vaistų: veiksmingos strategijos
Jei vaistai nėra išeitis, kaip pagerinti gyvenimo kokybę? Egzistuoja visas kompleksas priemonių, kurios, taikomos kartu, gali duoti puikių rezultatų.
Kompresinė terapija
Daugelis žemą spaudimą turinčių žmonių pastebi, kad kraujas tarsi „suteka į kojas”, ypač ilgai stovint. Čia į pagalbą ateina kompresinės kojinės. Jos mechaniškai spaudžia kojų venas, neleisdamos kraujui ten užsilaikyti, ir skatina jį grįžti į širdį bei smegenis. Gydytojai rekomenduoja pradėti nuo profilaktinės klasės kojinių arba pėdkelnių. Tai viena efektyviausių priemonių kovojant su galvos svaigimu.
Mitybos korekcijos
Ar esate pastebėję, kad po gausių pietų norisi miego ir apima silpnumas? Tai vadinama postprandialine hipotenzija. Pavalgius daug kraujo suteka į virškinamąjį traktą, todėl jo pritrūksta smegenims. Norint to išvengti, rekomenduojama:
- Valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis;
- Riboti paprastuosius angliavandenius (saldumynus, baltų miltų gaminius), nes jie sukelia staigius gliukozės ir spaudimo svyravimus;
- Vengti alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir dar labiau mažina spaudimą.
Kavos mitas
Kava yra pirmoji pagalba, kurios griebiasi daugelis, tačiau jos poveikis yra trumpalaikis. Kofeinas iš tiesų gali šiek tiek pakelti spaudimą, tačiau organizmas prie jo greitai pripranta (vystosi tolerancija). Be to, kava veikia kaip diuretikas – skatina skysčių šalinimą, kas ilgainiui gali dar labiau sumažinti spaudimą dėl dehidratacijos. Todėl kavą gerkite saikingai ir būtinai užgerkite papildoma stikline vandens.
Fizinis aktyvumas ir „priešpriešinio spaudimo” manevrai
Reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas kraujagyslių tonusui palaikyti. Tačiau sergant hipotenzija reikėtų vengti staigių judesių, greito padėties keitimo (pavyzdžiui, staigaus atsistojimo po pritūpimo). Geriausiai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas.
Jei jaučiate, kad tuoj nualpsite arba staiga apsvaigo galva, galite panaudoti fizinius manevrus kraujospūdžiui pakelti:
- Kojų sukryžiavimas: Stovėdami sukryžiuokite kojas ir stipriai įtempkite šlaunų bei sėdmenų raumenis. Tai padeda „išstumti” kraują iš kojų į viršų.
- Kumščių gniaužymas: Stiprus kumščių suspaudimas ar guminio kamuoliuko maigymas taip pat aktyvuoja simpatinę nervų sistemą ir trumpam pakelia spaudimą.
- Pritūpimas: Jei jaučiate artėjantį alpulį, geriausia atsisėsti arba atsigulti ir pakelti kojas aukščiau širdies lygio.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie žemą kraujo spaudimą.
Ar žemas kraujo spaudimas yra paveldima?
Taip, polinkis į žemesnį kraujospūdį dažnai yra paveldimas. Jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo žemą spaudimą, tikėtina, kad ir jūs turėsite panašius rodiklius. Tai susiję su genetiniu kraujagyslių tonuso reguliavimu ir kūno konstitucija.
Ar žemas spaudimas kenkia širdžiai?
Tiesiogiai širdžiai žemas spaudimas dažniausiai nekenkia – priešingai, širdis dirba lengvesniu režimu nei esant hipertenzijai. Tačiau ilgalaikė, sunki hipotenzija gali lemti nepakankamą pačios širdies raumens aprūpinimą krauju (vainikinių arterijų perfuziją), ypač jei žmogus jau serga išemine širdies liga.
Kodėl spaudimas nukrenta karštą dieną arba pirtyje?
Šiluma plečia periferines kraujagysles (odos kapiliarus), kad organizmas galėtų atvėsti. Išsiplėtus kraujagyslėms, jose sumažėja pasipriešinimas, todėl krenta kraujo spaudimas. Žmonės, linkę į hipotenziją, turėtų labai atsargiai lankytis pirtyse, vengti karštų vonių ir ilgalaikio buvimo tiesioginėje saulėje.
Kada reikėtų kreiptis į neurologą?
Jei žemą spaudimą lydi kiti simptomai, tokie kaip galūnių tirpimas, kalbos sutrikimai, koordinacijos praradimas, stiprūs galvos skausmai ar dažni sąmonės netekimai be aiškios priežasties, būtina neurologo konsultacija, kad būtų atmestos kitos nervų sistemos ligos.
Pavojingi signalai: kada žemas spaudimas tampa kritine būkle
Nors daugeliu atvejų žemas kraujospūdis yra lėtinė, varginanti, bet ne mirtina būklė, svarbu atpažinti situacijas, kai delsti negalima. Staigus kraujospūdžio kritimas gali būti sunkios ligos ar vidinio kraujavimo požymis.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei žemą kraujo spaudimą lydi šie simptomai:
- Stiprus skausmas krūtinėje (gali rodyti miokardo infarktą);
- Sunkus kvėpavimas ar dusulys (gali rodyti plaučių emboliją);
- Stiprus pilvo skausmas ar vėmimas krauju (gali rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto);
- Aukšta temperatūra ir šaltkrėtis (sepsio požymiai);
- Staigi alerginė reakcija su bėrimu ir gerklės tinimu (anafilaksinis šokas).
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei visą gyvenimą turėjote aukštą kraujospūdį, o jis staiga tapo žemas be aiškios priežasties ir vartojant tuos pačius vaistus. Tai gali signalizuoti apie širdies nepakankamumo progresavimą arba kitas sistemines ligas, reikalaujančias skubios gydytojo apžiūros ir gydymo plano koregavimo.
