Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, gerklės skausmas tampa vienu dažniausių nusiskundimų, priverčiančių žmones ieškoti pagalbos vaistinėse arba namų vaistinėlėse. Nors šiuolaikinė medicina siūlo gausybę purškalų, pastilių ir sirupų, gydytojai vis dažniau atsigręžia į laiko patikrintus metodus. Įdomu tai, kad daugelis vadinamųjų „močiutės receptų“ turi tvirtą mokslinį pagrindą. Visgi, svarbu atskirti mitus nuo tikrovės ir žinoti, kurie liaudiški metodai iš tiesų malšina uždegimą ir naikina virusus, o kurie gali tik dar labiau sudirginti jautrią gleivinę. Šiame straipsnyje apžvelgsime patikrintas priemones, kurias rekomenduoja ir medicinos profesionalai, bei paaiškinsime, kaip jas teisingai naudoti.
Druskos tirpalas: paprasta, bet nepralenkiama priemonė
Vienas seniausių ir gydytojų dažniausiai rekomenduojamų būdų kovoti su gerklės skausmu yra skalavimas druskos tirpalu. Tai nėra tik tradicija – šio metodo veiksmingumas pagrįstas elementariais fizikos ir biologijos dėsniais. Druska veikia kaip natūralus antiseptikas, tačiau pagrindinė jos nauda yra osmosinis procesas.
Kai skalaujate gerklę sūriu vandeniu, druska ištraukia skysčių perteklių iš patinusių, uždegimo apimtų gerklės audinių. Tai ne tik mechaniškai sumažina patinimą, bet ir palengvina skausmą bei padeda išplauti gleives, kuriose kaupiasi virusai ir bakterijos.
Kaip teisingai paruošti tirpalą?
- Į stiklinę šilto (ne karšto!) vandens įberkite pusę arbatinio šaukštelio druskos.
- Maišykite, kol druska visiškai ištirps.
- Skalaukite gerklę 30–60 sekundžių, po to tirpalą išspjaukite.
- Procedūrą rekomenduojama kartoti 3–4 kartus per dieną.
Svarbu paminėti, kad per didelis druskos kiekis gali dar labiau išdžiovinti gleivinę, todėl laikykitės nurodytų proporcijų. Kai kurie gydytojai taip pat rekomenduoja į tirpalą įdėti žiupsnelį sodos, kuri padeda neutralizuoti rūgštis ir dar labiau ramina sudirgusią gerklę.
Medus – natūralus antibiotikas ir raminamoji priemonė
Medus yra dar vienas produktas, kurio nauda gerklės skausmui gydyti yra neginčijama. Tyrimai rodo, kad medus gali būti toks pat veiksmingas kaip ir vaistinėse parduodami kosulį slopinantys vaistai, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano. Medus pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir veikia kaip demulcentas – medžiaga, kuri padengia gerklės gleivinę apsauginiu sluoksniu, taip sumažindama dirginimą ryjant.
Ypač vertinamas yra tamsesnis medus, pavyzdžiui, grikių, nes jame yra daugiau antioksidantų. Tačiau vartojant medų svarbu nedaryti dažnos klaidos – nedėti jo į verdantį vandenį ar arbatą. Aukštesnė nei 40–50 laipsnių temperatūra sunaikina daugelį naudingųjų medaus fermentų ir jis tampa tiesiog saldikliu.
Geriausi medaus vartojimo būdai:
- Sučiulpti šaukštelį gryno medaus lėtai, leidžiant jam padengti gerklę.
- Ištirpinti šaukštelį medaus šiltoje (ne karštoje) žolelių arbatoje.
- Sumaišyti su ciberžole ar imbieru stipresniam priešuždegiminiam poveikiui.
Atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki vienerių metų dėl botulizmo rizikos.
Vaistažolių galia: šalavijas, ramunėlės ir čiobreliai
Žolelių nuovirai yra galinga priemonė kovojant su uždegimu. Skirtingos vaistažolės pasižymi skirtingu poveikiu, todėl jas galima derinti arba keisti priklausomai nuo simptomų.
Šalavijas (Salvia officinalis) yra laikomas viena efektyviausių žolelių gerklės skausmui malšinti. Jis turi sutraukiamųjų savybių, kurios padeda audiniams susitraukti ir mažina skausmą. Be to, šalavijas pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu. Vokietijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad purškalas su šalaviju skausmą malšino taip pat efektyviai, kaip ir sintetiniai vaistai.
Ramunėlės yra puikus pasirinkimas, kai skausmas yra lydimas bendro suirzimo ar nemigos. Jos veikia švelniai, ramina uždegimą ir padeda atsipalaiduoti. Ramunėlių arbata taip pat didina hipurato – medžiagos, padedančios kovoti su infekcijomis – kiekį organizme.
Čiobreliai ypač naudingi, jei gerklės skausmą lydi kosulys. Juose esantys eteriniai aliejai plečia bronchus ir lengvina atsikosėjimą, kartu dezinfekuodami viršutinius kvėpavimo takus.
Imbieras ir česnakas: aštrūs, bet veiksmingi kovotojai
Jei druska ir medus veikia švelniai, tai imbieras ir česnakas yra „sunkioji artilerija“ kovoje su virusais.
Imbieras yra galingas antioksidantas. Jo sudėtyje esantys gingeroliai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Šviežio imbiero arbata ne tik šildo, bet ir skatina prakaitavimą, kas padeda organizmui šalinti toksinus karščiuojant. Norint pasiekti geriausią efektą, imbierą reikėtų ne tik užpilti karštu vandeniu, bet ir šiek tiek pavirti arba smulkiai sutarkuoti.
Česnakas dažnai vadinamas gamtos antibiotiku dėl jame esančios medžiagos alicino. Alicinas išsiskiria tik tada, kai česnakas yra sutraiškomas arba sukramtomas. Nors kvapas gali būti nemalonus, vienos skiltelės čiulpimas ar lėtas kramtymas gali ženkliai sumažinti bakterijų kiekį gerklėje. Jei gryno česnako skonis per stiprus, jį galima maišyti su medumi ar alyvuogių aliejumi.
Skysčių svarba ir vištienos sultinio fenomenas
Viena svarbiausių taisyklių skaudant gerklei – neleisti jai išdžiūti. Dehidratacija tirština gleives ir lėtina gijimo procesą. Gydytojai rekomenduoja gerti daug skysčių, kad gleivinė būtų nuolat drėkinama. Tačiau ne visi skysčiai tinka.
Venkite kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Geriausia rinktis šiltą vandenį, žolelių arbatas arba praskiestas vaisių sultis.
Atskiro paminėjimo vertas vištienos sultinis. Tai nėra tik paguodos maistas. Moksliniai tyrimai rodo, kad naminis vištienos sultinis turi priešuždegiminių savybių. Jis slopina neutrofilų – imuninių ląstelių, sukeliančių uždegimą ir gleivių gamybą – migraciją. Be to, šiltas sultinys aprūpina organizmą elektrolitais ir yra lengvai virškinamas, kas labai svarbu, kai dėl skausmo sunku nuryti kietą maistą.
Liaudiškos priemonės, kurių geriau vengti
Nors liaudies medicina yra turtinga naudingais patarimais, egzistuoja ir tokių metodų, kurie gali padaryti meškos paslaugą. Gydytojai griežtai įspėja vengti šių priemonių:
- Grynas alkoholis: Skalavimas degtine ar kitu stipriu alkoholiu nedezinfekuoja gerklės taip, kaip manoma. Priešingai – alkoholis chemiškai nudegina jau ir taip pažeistą gleivinę, sukelia dehidrataciją ir padidina skausmą.
- Citrinos rūgštis dideliais kiekiais: Nors citrina turi vitamino C, čiulpti citrinos griežinėlį esant stipriam gerklės uždegimui gali būti labai skausminga ir dirginanti procedūra. Rūgštis graužia žaizdeles.
- Karšti kompresai esant pūlingai anginai: Šildymas iš išorės tinka ne visada. Jei tai bakterinė infekcija su pūliniais, karštis gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius audinius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie namines priemones nuo gerklės skausmo.
Ar tiesa, kad ledai gali padėti nuo gerklės skausmo?
Taip, tai tiesa. Nors Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad peršalus negalima valgyti nieko šalto, gydytojai vakaruose dažnai rekomenduoja ledus. Šaltis veikia kaip vietinis anestetikas – jis „užšaldo“ nervų galūnėles ir laikinai numalšina aštrų skausmą bei mažina audinių patinimą. Svarbu rinktis ledus be priedų (riešutų, traškučių), kurie galėtų braižyti gerklę, ir valgyti juos lėtai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ir nebegydyti savęs namuose?
Jei gerklės skausmas nepraeina per 3–4 dienas, jei karščiuojate (temperatūra viršija 38°C), pastebėjote baltas apnašas ant tonzilių, jaučiate didelį skausmą ryjant seiles ar jums sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į medikus. Tai gali būti streptokokinės infekcijos (anginos) požymiai, kuriems gydyti reikalingi antibiotikai.
Ar obuolių actas padeda nuo gerklės skausmo?
Obuolių actas pasižymi antibakterinėmis savybėmis dėl savo rūgštingumo. Kai kurie žmonės teigia, kad skalavimas atskiestu actu padeda. Tačiau dėl didelio rūgštingumo jis gali ir sudirginti gerklę, todėl šį metodą reiktų vertinti atsargiai ir actą būtinai skiesti vandeniu bei, pageidautina, sumaišyti su medumi.
Aplinkos drėkinimo svarba sveikimo procesui
Gydant gerklės skausmą liaudiškomis priemonėmis, dažnai pamirštamas vienas esminis faktorius – aplinka, kurioje sveikstame. Šildymo sezono metu oras namuose dažnai būna itin sausas, o tai yra didžiausias gleivinės priešas. Net geriausios arbatos ir skalavimai nebus tokie veiksmingi, jei kiekvieną kartą įkvėpdami džiovinsite savo kvėpavimo takus.
Sausas oras verčia gleivinę džiūti, trūkinėti ir prarasti savo apsauginę funkciją, todėl virusai lengviau dauginasi, o skausmas stiprėja, ypač rytais. Gydytojai primygtinai rekomenduoja palaikyti namuose optimalią 40–60 proc. drėgmę. Jei neturite oro drėkintuvo, galite naudoti paprastesnius metodus: džiauti skalbinius kambaryje, kuriame miegate, arba pastatyti dubenį su vandeniu ant radiatoriaus.
Taip pat labai svarbu reguliariai vėdinti patalpas, net ir sergant. Grynas oras sumažina virusų koncentraciją kambaryje ir padeda greičiau pasveikti. Derindami šiuos aplinkos faktorius su minėtomis liaudiškomis priemonėmis – druskos tirpalu, medumi, imbieru ir gausiu skysčių vartojimu – sukursite geriausias sąlygas savo organizmui pačiam įveikti ligą be stiprių cheminių vaistų įsikišimo.
