Gana dažnai kasdieniame gyvenime girdime žodžius apie skirtingus žmonių charakterius, tačiau nedaugelis iš tikrųjų supranta giluminę šių terminų prasmę. Šveicarų psichiatras ir psichoanalitikas Karlas Jungas dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje pirmasis pristatė asmenybės skirstymą pagal tai, kur link nukreipta žmogaus psichinė energija. Jis pastebėjo, kad vieni žmonės orientuojasi į išorinį pasaulį, žmones ir objektus, o kiti – į savo vidinius išgyvenimus bei mintis. Nors visuomenėje vyrauja stereotipas, kad ekstraversija reiškia tiesiog garsų kalbėjimą ar nuolatinį norą būti dėmesio centre, psichologinis šio asmenybės tipo apibrėžimas yra kur kas sudėtingesnis ir įdomesnis. Iš tiesų, tai susiję su tuo, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją, kaip individas atgauna jėgas po patirto streso ir kokie dirgikliai jam teikia didžiausią pasitenkinimą. Supratus šiuos mechanizmus, tampa lengviau ne tik pažinti save, bet ir kurti harmoningesnius santykius su aplinkiniais.
Moksliškai įrodyta, kad žmogaus asmenybė nėra tik juoda arba balta. Šiuolaikinėje psichologijoje, ypač remiantis „Didžiojo penketo“ (angl. Big Five) asmenybės bruožų modeliu, ekstraversija yra vertinama kaip spektras. Visi žmonės turi ir ekstravertiškų, ir intravertiškų savybių, tačiau dažniausiai viena iš šių pusių yra labiau dominuojanti. Žmonės, kurių asmenybėje dominuoja išorinė orientacija, pasaulį patiria kitaip: jiems reikia daugiau išorinių stimulų, kad jaustųsi gyvybingi, motyvuoti ir laimingi. Kai jie ilgą laiką būna vieni, jų „socialinė baterija“ ne pasikrauna, o priešingai – išsenka. Todėl bendravimas su kitais jiems yra tarsi gyvybiškai svarbus deguonis, leidžiantis palaikyti emocinę pusiausvyrą ir generuoti naujas idėjas.
Pagrindiniai ekstraverto bruožai pagal psichologiją
Norint tiksliai suprasti šį asmenybės tipą, būtina atsiriboti nuo paviršutiniškų stereotipų ir pažvelgti į fundamentalius psichologinius bruožus. Psichologai išskiria keletą esminių savybių, kurios formuoja ekstravertiško žmogaus pasaulėvoką ir elgesio modelius kasdienėse situacijose.
- Energijos sėmimas iš išorės: Tai pats svarbiausias skiriamasis bruožas. Po sunkios darbo dienos ar patirto streso šis žmogus norės susitikti su draugais, eiti į renginį ar bent jau ilgai kalbėtis telefonu. Socialinė interakcija veikia kaip stimuliatorius, grąžinantis prarastas jėgas.
- Mąstymas kalbant: Skirtingai nei intravertai, kurie pirmiausia apgalvoja idėją ir tik tada ją išsako, ekstravertai dažnai naudoja kalbą kaip mąstymo įrankį. Jie formuluoja savo mintis ir priima sprendimus diskutuodami su kitais. Dėl šios priežasties jie gali atrodyti labai šnekūs ar net šiek tiek impulsyvūs.
- Platus socialinis ratas: Jiems lengva užmegzti naujas pažintis. Jie nejaučia diskomforto atsidūrę nepažįstamų žmonių būryje ir greitai randa bendrų temų pokalbiams. Nors jie turi artimų draugų, jų pažįstamų ratas yra itin didelis ir nuolat plečiasi.
- Polinkis į veiksmą: Šie asmenys linkę greičiau reaguoti į susidariusias situacijas. Jie nemėgsta ilgų dvejonių ar analizių, paralyžiuojančių sprendimo priėmimą. Veiksmas jiems atrodo natūralesnė būsena nei pasyvus stebėjimas.
- Optimizmas ir entuziazmas: Dažnai šie žmonės pasižymi aukštesniu pozityvaus afekto lygiu. Jie linkę į pasaulį žiūrėti entuziastingai, greitai susidomi naujais projektais, veiklomis ar idėjomis ir savo energija geba užkrėsti kitus.
Mokslo požiūris: kas vyksta ekstraverto smegenyse?
Asmenybės skirtumai nėra vien tik auklėjimo ar aplinkos rezultatas. Šiuolaikiniai neuromoksliniai tyrimai atskleidžia, kad esminiai skirtumai slypi pačioje smegenų biochemijoje ir kraujotakoje. Viena iš svarbiausių medžiagų, lemiančių šiuos skirtumus, yra neurotransmiteris dopaminas, dažnai vadinamas „atlygio hormonu“.
Ekstravertų smegenyse dopamino atlygio sistema yra gerokai aktyvesnė ir jautresnė išoriniams dirgikliams. Kai šis asmuo atsiduria naujoje aplinkoje, susipažįsta su naujais žmonėmis ar imasi rizikos, jo smegenys išskiria didelį kiekį dopamino, kuris sukelia stiprų pasitenkinimo, euforijos ir motyvacijos jausmą. Būtent dėl šios biologinės priežasties jie nuolat ieško naujovių, nuotykių ir aktyvaus socialinio gyvenimo – jų smegenys tiesiog trokšta šio malonaus dopamino pliūpsnio. Tuo tarpu intravertams toks pat stimuliacijos kiekis gali sukelti perstimuliavimą ir nuovargį, nes jų smegenys jautriau reaguoja į dopaminą ir greičiau pasiekia persisotinimo ribą.
Skirtingi ekstravertų tipai
Nors bendras apibrėžimas atrodo vienodas, psichologai pabrėžia, kad šis asmenybės tipas nėra homogeniškas. Priklausomai nuo to, kokie kiti asmenybės bruožai dominuoja, galima išskirti du pagrindinius tipus, kurie gyvenime ir darbe elgiasi gana skirtingai.
Agentinis ekstravertas
Šis tipas labiausiai orientuotas į tikslų siekimą, lyderystę ir asmeninę sėkmę. Agentiniam ekstravertui būdingas didelis pasitikėjimas savimi, asertyvumas (gebėjimas tvirtai ginti savo nuomonę) ir ambicingumas. Jie puikiai jaučiasi konkurencinėje aplinkoje, mėgsta priimti sprendimus ir vadovauti komandoms. Jų socialinis aktyvumas dažnai yra susijęs su profesiniu tobulėjimu, statuso visuomenėje įtvirtinimu ar konkrečių rezultatų siekimu. Tai žmonės, kurie posėdžių metu kalba garsiausiai ir drąsiausiai siūlo inovatyvias idėjas.
Afiliatyvusis ekstravertas
Afiliatyvusis tipas yra visiškai kitoks – jo dėmesio centre yra ne pasiekimai, o žmonės ir tarpusavio ryšiai. Šie asmenys yra ypač šilti, draugiški, empatiški ir linkę bendradarbiauti. Jiems didžiausią džiaugsmą teikia gilių, emocinių ryšių kūrimas ir buvimas bendruomenės dalimi. Jie puikiai sugeba sukurti jaukią atmosferą, yra dėmesingi kitų poreikiams ir dažnai tampa tuo socialiniu klijų elementu, kuris išlaiko draugų kompanijas ar darbo kolektyvus kartu. Jų energija kyla iš nuoširdaus rūpesčio kitais ir džiaugsmo dalinantis patirtimis.
Kaip atpažinti ekstravertą savo aplinkoje arba savyje
Atpažinti šį asmenybės tipą kasdieniame gyvenime nėra sunku, jei žinote, į kokius elgesio modelius atkreipti dėmesį. Tai ne tik garsus juokas ar nuolatinis kalbėjimas, bet ir specifiniai reagavimo į aplinką būdai. Štai pagrindiniai ženklai, padėsiantys identifikuoti šį asmenybės tipą:
- Iniciatyvos rodymas bendraujant: Jie retai laukia, kol kas nors kitas pradės pokalbį. Nežinomoje aplinkoje jie pirmieji prieis, prisistatys ir užduos klausimus. Tyla tarp žmonių jiems dažnai atrodo nejauki, todėl jie stengiasi ją užpildyti pokalbiu.
- Atvirumas ir greitas atsiskleidimas: Skirtingai nei uždaresni žmonės, kurie sunkiai dalinasi asmenine informacija, šie individai greitai peržengia formalaus bendravimo ribas. Jie nevengia pasakoti apie savo gyvenimą, pomėgius ar net jausmus neseniai sutiktiems žmonėms, nes taip jie kuria ryšį.
- Pomėgis dirbti komandoje: Darbo aplinkoje jie visada pirmenybę teiks komandiniam darbui, o ne individualioms užduotims. „Minčių šturmo“ (angl. brainstorming) sesijos yra jų stichija. Net atlikdami individualias užduotis, jie dažnai ieškos kolegų, su kuriais galėtų pasitarti ar tiesiog pasišnekučiuoti per pertrauką.
- Nuobodulio netoleravimas: Rutina ir monotonija yra didžiausi jų priešai. Jei aplinkoje nieko nevyksta, jie patys sugeneruos veiksmą: pasiūlys spontanišką kelionę, suorganizuos vakarėlį ar bent jau pradės perstumdyti baldus kambaryje. Jiems nuolat reikia išorinių stimulų, kad išlaikytų aukštą energijos lygį.
- Gestikuliavimas ir ryški kūno kalba: Jų emocijos retai būna paslėptos. Bendraudami jie intensyviai naudoja rankų gestus, keičia balso intonacijas, o veido išraiškos aiškiai atspindi tai, ką jie jaučia ar galvoja. Visas jų kūnas dalyvauja komunikacijos procese.
Ekstraversijos mitai ir klaidingi įsitikinimai
Nors šis asmenybės tipas visuomenėje yra labai matomas, aplink jį sklando daugybė mitų, kurie kartais sukelia nesusipratimų tarpasmeniniuose santykiuose. Pirmasis ir bene gajausias mitas yra tas, kad šie žmonės yra paviršutiniški ir nesugeba užmegzti gilių santykių. Psichologai griežtai paneigia šį teiginį. Nors šie asmenys turi daug pažįstamų, tai nereiškia, kad jie nevertina gilių ryšių. Jie tiesiog turi didesnę talpą socialinėms interakcijoms, tačiau savo tikriems draugams gali būti be galo atsidavę ir empatiški.
Kitas populiarus mitas – jie nemėgsta būti vieni ir niekada nepavargsta nuo žmonių. Tai visiška netiesa. Net ir labiausiai išreikštam ekstravertui kartais reikia laiko sau, ramybės ir izoliacijos nuo triukšmo, ypač po itin intensyvių socialinių periodų ar patyrus didelį stresą. Tiesiog jų atsistatymo laikas vienatvėje yra gerokai trumpesnis. Be to, klaidingai manoma, kad jie prasti klausytojai. Nors jų komunikacijos stilius yra aktyvus, brandus ir emociškai intelektualus individas gali būti nuostabus klausytojas, kuris ne tik išklausys, bet ir aktyviai įsitrauks į pašnekovo problemos sprendimą, užduodamas tikslinius klausimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žmogus gali iš ekstraverto tapti intravertu?
Asmenybės bruožai, įskaitant ekstraversiją, yra gana stabilūs visą gyvenimą, nes jie stipriai susiję su genetika ir smegenų neurobiologija. Tačiau bėgant metams, bręstant ir keičiantis gyvenimo aplinkybėms, asmenybė gali evoliucionuoti. Vyresnio amžiaus žmonės natūraliai tampa kiek ramesni, jiems reikia mažiau išorinės stimuliacijos. Visiško virsmo iš vieno kraštutinumo į kitą paprastai nebūna, tačiau išmokti prisitaikyti ir adaptuoti savo elgesį yra visiškai įmanoma.
Kas yra ambivertas?
Ambivertas yra žmogus, esantis ekstraversijos-intraversijos spektro viduryje. Dauguma žmonių pasaulyje iš tikrųjų yra ambivertai. Jie turi abiejų tipų savybių ir gali jas pasitelkti priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, vakarėlyje jie gali būti vakarėlio siela, tačiau kitą dieną jausti stiprų poreikį pabūti visiškoje vienatvėje. Jų socialinis elgesys yra lankstus ir priklauso nuo konteksto bei juos supančių žmonių.
Ar ekstravertai visada yra geresni lyderiai?
Tai dar vienas plačiai paplitęs stereotipas. Verslo psichologijos tyrimai rodo, kad lyderystės sėkmė priklauso nuo komandos, kuriai vadovaujama. Ekstravertiški vadovai puikiai tinka tada, kai komandos nariai yra pasyvesni ir jiems reikia motyvacijos, krypties bei įkvėpimo. Tačiau jei komandą sudaro proaktyvūs, savarankiški ir iniciatyvūs darbuotojai, geresnių rezultatų dažnai pasiekia intravertiški vadovai, nes jie moka išklausyti, suteikia laisvę veikti ir neužgožia kitų idėjų.
Kaip suprasti, ar mano vaikas yra ekstravertas?
Tokie vaikai paprastai yra labai smalsūs, anksti pradeda kalbėti, noriai eina į kontaktą su svetimais žmonėmis ir nesunkiai adaptuojasi darželyje ar mokykloje. Jie dažnai reikalauja daug dėmesio, nori dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose, o palikti vieni greitai pradeda nuobodžiauti ir zysti. Mokantis jiems geriau sekasi grupinės užduotys, jie mėgsta informaciją aptarti garsiai.
Praktiniai patarimai puoselėjant santykius su ekstravertišku asmeniu
Sėkmingi santykiai, nesvarbu, ar tai būtų romantinis ryšys, draugystė, ar profesinis bendradarbiavimas, reikalauja abipusio supratimo ir pastangų. Jei jūsų prigimtis yra ramesnė, bendravimas su aktyviu asmeniu kartais gali atrodyti kaip iššūkis, reikalaujantis daug energijos. Tačiau pritaikius kelias paprastas psichologines strategijas, šis skirtumas gali tapti ne kliūtimi, o didžiausiu santykių privalumu, kur abi pusės papildo viena kitą.
Pirmiausia, svarbu priimti jų poreikį kalbėti kaip natūralų procesą, o ne kaip norą dominuoti. Kai jie pasakoja savo išgyvenimus ar garsiai svarsto problemas, jiems dažnai net nereikia jūsų patarimo ar sprendimo – jiems tiesiog reikia auditorijos, rezonuojančios su jų mintimis. Aktyvus klausymasis, linkčiojimas ir trumpų, palaikančių komentarų įterpimas leis jiems pasijausti išgirstiems ir suprastiems. Nereikėtų pertraukinėti ar bandyti nutraukti pokalbio vien todėl, kad jums atrodo, jog viskas jau aišku.
Antra taisyklė – kompromisų menas planuojant laisvalaikį. Nesitikėkite, kad šis žmogus sugebės visą savaitgalį praleisti užsidaręs namuose žiūrėdamas filmus. Jam tai sukels „narvelio“ sindromą. Tačiau lygiai taip pat jūs neturite versti savęs eiti į kiekvieną triukšmingą susibūrimą. Atvirai komunikuokite apie savo ribas. Pavyzdžiui, galite susitarti eiti į vakarėlį kartu, bet iš anksto nustatyti laiką, kada jūs išeisite namo, palikdami partneriui ar draugui galimybę pasilikti ilgiau, jei jis to nori. Taip bus patenkinti abiejų poreikiai: vienas gaus reikiamą socialinę stimuliaciją, o kitas – pakankamai laiko asmeniniam poilsiui.
Galiausiai, skatinkite jų idėjas, bet padėkite išlaikyti struktūrą. Darbo ar bendrų projektų aplinkoje šie asmenys yra nepakeičiami idėjų generatoriai. Jie mąsto plačiai ir mato galimybes ten, kur kiti mato kliūtis. Leiskite jiems laisvai dalintis šiomis idėjomis, tačiau jūsų užduotis (ypač jei esate analitiškesnio mąstymo) gali būti taktiškas tų idėjų „nuleidimas ant žemės“, paverčiant jas konkrečiais veiksmais ir planais. Supratus ir įvertinus šiuos natūralius asmenybės skirtumus, kuriami stiprūs, sinergiški ryšiai, leidžiantys kiekvienam atskleisti savo geriausias savybes.
