Pajutus aštrų, spaudžiantį ar deginantį skausmą krūtinėje, daugelio pacientų, ypač turinčių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, pirmoji ir svarbiausia pagalbos priemonė yra nitroglicerinas. Nors šis vaistas medicinos praktikoje sėkmingai naudojamas jau daugiau nei šimtmetį ir yra išgelbėjęs nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių, kardiologai nuolat pastebi nerimą keliančią tendenciją: toli gražu ne visi pacientai žino, kaip jį vartoti taisyklingai. Dažnai daromos esminės klaidos, kurios ne tik sumažina preparato efektyvumą, bet ir gali sukelti pavojingų sveikatai komplikacijų, pavyzdžiui, kritiškai ir staigiai sumažinti kraujospūdį. Svarbu suprasti, kad tai nėra paprastas, kasdienis nuskausminamasis vaistas. Tai greito ir stipraus poveikio medikamentas, reikalaujantis tikslių žinių, atidumo ir didelės atsakomybės. Nežinojimas, kada jį gerti, kaip teisingai pozuoti kūną vartojimo metu ar su kokiais kitais vaistais jo jokiu būdu negalima maišyti, gali lemti netgi mirtinas pasekmes. Todėl kiekvienas žmogus, kuriam diagnozuota išeminė širdies liga, krūtinės angina ar padidėjusi miokardo infarkto rizika, privalo atmintinai žinoti visas šio gyvybiškai svarbaus vaisto vartojimo subtilybes ir atpažinti kūno siunčiamus signalus.
Kas yra nitroglicerinas ir kaip jis veikia žmogaus organizmą?
Norint tinkamai naudoti bet kokį medikamentą, pirmiausia reikia suprasti jo veikimo principą. Nitroglicerinas priklauso vaistų, vadinamų nitratais, grupei. Patekęs į žmogaus organizmą, jis labai greitai virsta azoto oksidu – galingu cheminiu junginiu, kuris atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis. Tai sukelia kraujagyslių, ypač venų ir vainikinių širdies arterijų, išsiplėtimą. Kai kraujagyslės išsiplečia, į širdies raumenį (miokardą) priteka daugiau deguonies prisotinto kraujo, o kartu sumažėja širdies patiriamas krūvis. Širdžiai nebereikia taip sunkiai pumpuoti kraujo per aterosklerozės pažeistas, susiaurėjusias arterijas, o deguonies bado sukeltas skausmas krūtinėje, dar vadinamas krūtinės angina, pradeda slūgti.
Šis procesas įvyksta stebėtinai greitai – tinkamai pavartojus vaistą po liežuviu, jo poveikis prasideda vos per vieną ar tris minutes, o didžiausią koncentraciją kraujyje pasiekia po penkių minučių. Būtent dėl šio žaibiško veikimo nitroglicerinas yra nepakeičiamas vaistas ūmių krūtinės anginos priepuolių metu. Tačiau kardiologai pabrėžia, kad nors preparatas puikiai malšina skausmo simptomus, jis negydo pačios ligos priežasties – kraujagyslėse susikaupusių cholesterolio plokštelių. Tai simptominė greitoji pagalba, lyg gaisro gesinimas, po kurio vis tiek būtina laikytis ilgalaikės gydymo strategijos ir koreguoti gyvenimo būdą.
Kada iš tiesų reikėtų vartoti šį medikamentą?
Pacientai dažnai abejoja, ar kiekvienas krūtinės dūris reikalauja šio vaisto dozės. Kardiologai paaiškina, kad šis vaistas skirtas specifiniam, su širdies išemija susijusiam skausmui malšinti. Krūtinės anginos priepuolis paprastai pasižymi aiškiais, atpažįstamais požymiais. Skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip plėšiantis, spaudžiantis, deginantis ar gniaužiantis, lyg ant krūtinės būtų uždėtas sunkus svoris. Skirtingai nei tarpšonkaulinių nervų uždegimas ar raumenų spazmas, širdies skausmas nepraeina pakeitus kūno pozą ar giliai įkvėpus. Jis gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą, ypač tarp menčių.
Pagrindinės situacijos, kai rekomenduojama vartoti vaistą
- Fizinio krūvio metu: lipant laiptais, bėgant, dirbant sunkius fizinius darbus sode, kai širdžiai staiga prireikia žymiai daugiau deguonies, nei gali praleisti susiaurėjusios vainikinės kraujagyslės.
- Patyrus stiprų emocinį stresą: pyktis, išgąstis, šeimyniniai konfliktai ar netikėtas susijaudinimas sukelia didžiulį adrenalino pliūpsnį, kuris priverčia širdį plakti greičiau ir reikalauti didesnio kraujo kiekio.
- Staiga išėjus į šaltą orą: šaltis sukelia greitus periferinių kraujagyslių spazmus, dėl to gali staigiai padidėti kraujospūdis, padidėti apkrova širdžiai ir atsirasti spaudžiantis krūtinės skausmas.
- Persivalgius: labai gausus, sunkus ir riebus maistas nukreipia didžiąją dalį kraujotakos į virškinimo sistemą. Dėl šio persiskirstymo širdies raumeniui gali pritrūkti gyvybiškai svarbaus deguonies.
Tinkamas vaisto vartojimo būdas: žingsnis po žingsnio instrukcija
Net ir turint vaistą savo kišenėje ar namų vaistinėlėje, netaisyklingas jo vartojimas gali būti neefektyvus ar net žalingas. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą pacientui ir vaisto veiksmingumą, kardiologai rekomenduoja griežtai laikytis nustatytos sekos. Ši taisyklė galioja tiek vartojant purškiamą aerozolį, tiek po liežuviu dedamas mažas tabletes.
- Nedelsiant nutraukite bet kokią fizinę veiklą: Pajutę skausmą, iškart sustokite. Jei ėjote gatve – sustokite, jei dirbote – padėkite įrankius į šalį. Fizinės ramybės būsena savaime akimirksniu sumažina širdies apkrovą.
- Atsisėskite arba atsigulkite: Tai yra kritiškai svarbus žingsnis, kurį daugelis pamiršta. Nitroglicerinas labai greitai ir stipriai plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali staigiai kristi žemyn. Vartojant vaistą stovint, kraujas dėl gravitacijos subėgs į kojas, smegenims pritrūks deguonies, ir jūs galite prarasti sąmonę bei sunkiai susižaloti krisdami ant kieto paviršiaus. Sėdima pozicija su atrama nugarai yra pati geriausia ir saugiausia.
- Patalpinkite vaistą po liežuviu: Jei naudojate tabletę, padėkite ją po liežuviu ir leiskite natūraliai ištirpti. Jokiu būdu negalima jos kramtyti, ryti ar užgerti stikline vandens, nes per skrandį pasisavinamas vaistas praranda didžiąją dalį savo efektyvumo ir veikia gerokai per lėtai. Jei naudojate purškalą, purkškite vieną dozę po liežuviu ar ant vidinės žando pusės ir stenkitės neįkvėpti aerozolio giliai į plaučius.
- Laukite penkias minutes: Ramiai sėdėkite, stenkitės giliai ir tolygiai kvėpuoti ir stebėkite savo savijautą. Dažniausiai spazmas atlėgsta būtent per šį laiko tarpą.
- Įvertinkite skausmo pokyčius: Jei po penkių minučių skausmas visiškai nepraėjo arba net paūmėjo, galima vartoti antrąją dozę. Jei praėjus dar penkioms minutėms vis dar skauda – imkite trečią dozę ir nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu, nes tai gali būti prasidedantis miokardo infarktas. Būtina prisiminti auksinę taisyklę: negalima vartoti daugiau nei trijų dozių per 15 minučių.
Didžiausios ir pavojingiausios pacientų daromos klaidos
Kardiologai savo kabinetuose ir greitosios pagalbos priėmimo skyriuose nuolat susiduria su pacientais, kurie atvyksta su rimtomis komplikacijomis, kilusiomis išimtinai dėl netinkamo šio vaisto vartojimo. Tam, kad vaistas padėtų suvaldyti krizę, o ne sukurtų naują, privalu vengti šių plačiai paplitusių, tačiau labai pavojingų klaidų.
- Vaisto vartojimas stovint ar einant: Kaip jau minėta ankstesniame skyriuje, vaistas sukelia staigų kraujospūdžio kritimą. Stovintis žmogus po dozės gali patirti sinkopę (staigų sąmonės netekimą), o griūdamas patirti sunkias galvos smegenų ar kaulų traumas, kurios gali būti pavojingesnės už patį širdies priepuolį.
- Maišymas su erekciją gerinančiais vaistais: Tai yra absoliuti ir griežta kontraindikacija, galinti baigtis staigia mirtimi. Vaistai, kurių sudėtyje yra sildenafilio, tadalafilio ar vardenafilio (fosfodiesterazės-5 inhibitoriai), taip pat sistemingai ir smarkiai plečia kraujagysles. Vartojant juos kartu su nitratais, kraujospūdis gali nukristi iki gyvybei nesuderinamo lygio, sukeliančio kardiogeninį šoką. Nuo erekciją gerinančių vaistų pavartojimo turi praeiti bent 24–48 valandos, kad būtų galima visiškai saugiai naudoti nitrogliceriną.
- Nekontroliuojamas perdozavimas baimės metu: Kai kurie pacientai, apimti didžiulės mirties baimės priepuolio metu, pradeda purkšti vaistą vieną kartą po kito, viršydami trijų dozių limitą per trumpą laiką. Tai sukelia kritinę hipotenziją, stiprų refleksinį širdies plakimą, galvos skausmą ir pablogina širdies raumens aprūpinimą krauju.
- Pasibaigusio galiojimo vaistų naudojimas: Šis cheminis junginys yra itin lakus ir greitai savo gydomąsias savybes prarandanti medžiaga. Naudojant pasenusį ar netinkamose sąlygose laikytą vaistą, priepuolio metu jis paprasčiausiai nesuveiks, o brangiausios minutės, reikalingos išgelbėti miokardą nuo žūties, bus negrįžtamai prarastos.
Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis: kada nereikia išsigąsti?
Kaip ir bet kuris kitas stiprus cheminis preparatas, šis medikamentas turi ir savo šalutinį poveikį. Vienas iš labiausiai erzinančių, bet kartu ir tiesiogiai įrodančių, kad vaistas veikia, yra vadinamasis „nitratinis galvos skausmas“. Plečiantis kraujagyslėms galvoje, laikinai padidėja spaudimas smegenų dangaluose, todėl pacientas gali pajusti tvinkčiojantį, sunkų ir stiprų skausmą smilkiniuose ar visoje galvoje. Nors tai labai nemalonu, toks skausmas paprastai praeina savaime per pusvalandį arba pavartojus paprastų kasdienių nuskausminamųjų vaistų. Svarbu žinoti ir atsiminti, kad galvos skausmas jokiu būdu neturėtų tapti priežastimi vengti nitroglicerino, kai jo iš tiesų trūksta kenčiančiai širdžiai.
Kiti dažni, bet paprastai nepavojingi šalutiniai reiškiniai apima staigų veido, kaklo ir krūtinės paraudimą, karščio bangas, lengvą svaigulį, burnos džiūvimą bei greitus širdies permušimus (kompensacinę tachikardiją). Visi šie simptomai atsiranda dėl suaktyvėjusios periferinės kraujotakos ir nukritusio kraujospūdžio. Tačiau, jei svaigulys tampa visiškai nepakeliamas, pacientas išbąla, pasipila šaltas prakaitas arba asmuo praranda sąmonę net ir patogiai gulėdamas, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tai gali rodyti rimtesnę širdies problemą, pavyzdžiui, miokardo infarktą, arba per stiprią, anafilaksinę reakciją į patį vaistą.
Griežtos vaisto laikymo taisyklės ir galiojimo laikas
Toli gražu ne visi pacientai žino, kad šio vaisto efektyvumas tiesiogiai ir stipriai priklauso nuo to, kokiose sąlygose jis yra laikomas. Vaisto veiklioji medžiaga yra nepaprastai jautri šviesai, šilumai, deguoniui ir netgi menkiausiai oro drėgmei. Būtent dėl šios priežasties vaistą visada būtina laikyti originalioje tamsaus stiklo ar sandaraus nepermatomo plastiko pakuotėje. Jokiu būdu negalima perdėti tablečių į populiarias kasdienes vaistų dėžutes su atskirais skyreliais ar skaidrius maišelius, nes ten jos greitai praras savo galią. Taip pat kardiologai nuolat įspėja vyrus nesinešioti tablečių buteliuko arti kūno, pavyzdžiui, siaurų marškinių ar kelnių kišenėje, nes natūrali kūno šiluma žymiai pagreitina vaisto irimo procesus. Geriausia vieta nešiotis medikamentą – erdvioje rankinėje, kuprinėje ar išorinėje striukės kišenėje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės.
Galiojimo laiko stebėjimas yra dar vienas kritinis faktorius, lemiantis išgyvenamumą. Atidarius tablečių buteliuką ir pažeidus gamyklinį sandarumą, vaistas išlaiko savo terapinį stiprumą ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Praėjus šiam laikui, net jei tablečių buteliuke dar liko daugiau nei pusė, jas reikėtų negailint išmesti ir vaistinėje įsigyti naujų. Norint praktiškai patikrinti, ar tabletė vis dar veiksminga, atkreipkite dėmesį į pojūtį burnoje: šviežia ir veiksminga tabletė, padėta po liežuviu, turėtų greitai sukelti lengvą deginimą, dilgčiojimą ar dilgėjimą. Jei šio specifinio pojūčio visiškai nėra ir tabletė tirpsta kaip paprasta kreida, labai tikėtina, kad vaistas išsikvėpė. Purškiami aerozoliai šiuo atžvilgiu yra gerokai pranašesni, nes buteliuko viduje esantis skystis neturi sąlyčio su oru. Jie yra atsparesni aplinkos poveikiui ir paprastai galioja net dvejus ar trejus metus, todėl daugelis pacientų ir modernių gydytojų pastaruoju metu pirmenybę teikia būtent patogesnei ir ilgaamžiškesnei purškiamai vaisto formai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu vartoti šį vaistą profilaktiškai, pavyzdžiui, prieš pradedant sunkų fizinį darbą?
Taip, tai gana dažna praktika. Kai kuriais atvejais kardiologai netgi pataria ir rekomenduoja pavartoti vieną vaisto dozę likus 5–10 minučių iki numatomos veiklos, kuri, kaip jau žinote iš savo karčios patirties, gali išprovokuoti krūtinės anginos priepuolį. Tai gali būti greitas ėjimas į statų kalną, laiptų lipimas į aukštą aukštą, sniego kasimas žiemą ar sunkių pirkinių maišų nešimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad toks profilaktinis vartojimo būdas privalo būti iš anksto išsamiai aptartas ir suderintas su jūsų asmeniniu gydančiu gydytoju.
Ką turėčiau daryti, jei netyčia prarijau tabletę vietoje to, kad laikyčiau ją po liežuviu?
Jei iš streso ir skubėjimo prarijote tabletę, ji per stemplę nukeliaus tiesiai į skrandį ir bus apdorojama per kepenis. Dėl šios anatominės priežasties beveik visas vaisto terapinis efektyvumas bus prarastas, o svarbiausia – greito kraujagysles plečiančio poveikio nebus. Tokiu atveju nereikia panikuoti: tiesiog reikia paimti naują tabletę iš buteliuko ir šį kartą teisingai patalpinti bei palikti ją tirpti po liežuviu.
Ar purškalas iš tiesų veikia geriau ir greičiau nei klasikinės tabletės?
Faktinis veikimo greitis tiek tablečių, tiek purškalo atveju organizme yra labai panašus ir matuojamas minutėmis. Tačiau purškalo privalumas yra tas, kad vaisto skysčio pavidalu nereikia papildomai tirpdyti seilėse. Tai itin naudinga vyresnio amžiaus pacientams ar tiems, kurie kenčia nuo burnos džiūvimo (kserostomijos). Be to, purškalas turi ilgesnį galiojimo laiką atidarius pakuotę ir jį psichologiškai bei fiziškai yra gerokai patogiau tiksliai dozuoti kritinėse, stresinėse situacijose, kai dreba rankos.
Ar galima saugiai vairuoti automobilį iškart po to, kai pavartojau šio vaisto?
Ne, tai yra griežtai nerekomenduojama ir netgi pavojinga. Vaistas, smarkiai praplėsdamas kraujagysles, mažina kraujospūdį ir gana dažnai gali sukelti svaigulį, susilpninti žmogaus refleksus, regėjimo aštrumą bei pabloginti orientaciją erdvėje. Praėjus krūtinės skausmo priepuoliui ir pavartojus vaisto, primygtinai rekomenduojama ramiai pailsėti bent kelias valandas prieš vėl sėdant prie transporto priemonės vairo.
Tolesni žingsniai po krūtinės skausmo priepuolio
Sėkmingai numalšinus krūtinės anginos priepuolį, paciento atsakomybė už savo sveikatą ties tuo anaiptol nesibaigia. Labai svarbu atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir raštu ar telefone fiksuoti priepuolių dažnumą bei aplinkybes. Jei pradedate pastebėti, kad skausmai krūtinės srityje kartojasi vis dažniau, tampa subjektyviai intensyvesni, trunka ilgiau nei įprastai, atsiranda net ir ramybės būsenoje arba jiems pilnai numalšinti prireikia daugiau vaisto dozių nei anksčiau, tai yra labai rimtas pavojaus signalas. Toks staigus būklės pablogėjimas gali reikšti perėjimą į nestabilią krūtinės anginą, kuri medicinoje vertinama kaip tiesus kelias link pavojingo miokardo infarkto.
Tokiais atvejais privaloma nedelsiant, nieko nelaukiant registruotis skubiam vizitui pas savo gydytoją kardiologą ar šeimos gydytoją. Gydytojui bus nepaprastai naudinga žinoti, kiek tiksliai kartų per savaitę ar mėnesį jums tenka atidaryti greitosios pagalbos vaistų buteliuką, kokiose specifinėse gyvenimo situacijose ar prie kokio krūvio atsiranda skausmas, ir koks yra šalutinis vaisto poveikis jūsų individualiam organizmui. Remdamasis šia išsamia informacija bei atlikęs kardiogramą, kardiologas galės operatyviai pakoreguoti ilgalaikį širdies nepakankamumo ar išeminės ligos gydymo planą. Gali būti priimtas sprendimas paskirti papildomus, ilgesnio veikimo vaistus kraujagyslėms plėsti, padidinti statinų, skirtų cholesterolio lygiui mažinti, dozes ar įtraukti beta blokatorius, mažinančius širdies susitraukimų dažnį ir saugančius raumenį nuo pervargimo. Atviras pacientų ir gydytojų bendradarbiavimas bei itin atsakingas, sąmoningas požiūris į visų medikamentų vartojimo taisykles yra patikimiausias būdas sumažinti ūmių širdies komplikacijų riziką ir užtikrinti ilgesnį, aktyvesnį bei kokybiškesnį gyvenimą net ir sergant lėtinėmis širdies ligomis.
