Kontaktiniai lęšiai daugeliui žmonių tapo nepakeičiama kasdienybės dalimi, suteikiančia judėjimo laisvę, platų matymo lauką ir galimybę be apribojimų užsiimti aktyvia veikla. Nors ši regos korekcijos priemonė yra itin patogi, labai svarbu prisiminti, kad lęšis yra svetimkūnis, tiesiogiai kontaktuojantis su vienu jautriausių žmogaus organų – akies ragena. Netinkami įpročiai, skubėjimas ar elementarių higienos taisyklių nepaisymas gali sukelti rimtas akių problemas, pradedant lengvu sudirgimu ar sausumu, ir baigiant sunkiomis infekcijomis, tokiomis kaip ragenos opa ar keratitas. Būtent todėl akių priežiūros specialistai nenuilstamai pabrėžia, kad taisyklingas lęšių įsidėjimas ir išėmimas yra įgūdis, kurį privalo tobulai įvaldyti kiekvienas šios priemonės naudotojas. Nors pradedantiesiems šis procesas dažnai kelia baimę ar diskomfortą, žinant tikslius žingsnius ir specialistų rekomendacijas, ilgainiui tai tampa automatiniu, vos kelias sekundes trunkančiu veiksmu.
Kiekvienas kontaktinių lęšių nešiotojas turėtų suprasti, kad akies sveikata prasideda dar prieš tai, kai lęšis paliečia akies paviršių. Griežta rutina apsaugo nuo bakterijų, virusų ir grybelių patekimo į akį. Net ir nedidelis mikrobas, atsidūręs tarp lęšio ir ragenos, gali greitai daugintis, nes ten sukuriama šilta ir drėgna terpė, ideali mikroorganizmams veistis. Todėl šis procesas reikalauja ne tik fizinio tikslumo, bet ir atsakingo požiūrio į savo asmeninę higieną bei aplinką, kurioje atliekamas lęšių įdėjimas.
Pasiruošimas procedūrai: švara ir tinkama aplinka
Pirmasis ir bene pats svarbiausias žingsnis, kurį akcentuoja visi be išimties oftalmologai bei optometrininkai, yra kruopšti rankų higiena. Prieš liečiant akis ar kontaktinius lęšius, rankas būtina plauti su muilu ir šiltu vandeniu. Rekomenduojama vengti muilų, kurių sudėtyje yra stiprių kvapiklių, aliejų ar drėkinamųjų losjonų. Šios medžiagos gali lengvai persiduoti ant lęšio paviršiaus, sukeldamos matymo susiliejimą, alerginę reakciją ar tiesiog diskomforto jausmą akyje. Geriausias pasirinkimas – paprastas, antibakterinis ar bekvapis muilas.
Nusiplovus rankas, jas būtina visiškai nusausinti. Vandentiekio vandenyje gali būti pavojingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, akantamebų, kurios sukelia itin sunkias ir sunkiai gydomas akių infekcijas. Rankų sausinimui specialistai pataria naudoti pūkelio nepaliekančius rankšluosčius. Popieriniai rankšluosčiai arba specialūs mikropluošto audiniai yra geriausias pasirinkimas, nes paprasti frotiniai rankšluosčiai dažnai palieka mikroskopinius pūkelius ant pirštų. Jei toks pūkelis pateks po lęšiu, akį perštės ir procedūrą teks kartoti iš naujo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinką. Lęšius geriausia dėtis gerai apšviestoje patalpoje, turint priešais save švarų veidrodį. Jei procedūrą atliekate vonios kambaryje virš kriauklės, būtinai užkimškite kriauklės nutekėjimo angą. Tai apsaugos nuo netyčinio lęšio pametimo, jei šis išslystų iš rankų.
Kontaktinio lęšio apžiūra: kaip atskirti gerą pusę nuo išvirkščios?
Išėmus kontaktinį lęšį iš pakuotės ar laikymo dėklo, niekada nereikėtų jo iškart dėti į akį. Pirmiausia lęšį reikia atidžiai apžiūrėti. Uždėkite jį ant rodomojo piršto galiuko ir pakelkite akių lygio aukštyje. Lęšis turi būti visiškai švarus, skaidrus, be jokių įtrūkimų, įplyšimų ar priskretusių apnašų. Jei pastebite bent menkiausią pažeidimą, lęšį privaloma išmesti. Pažeistas kraštelis gali subraižyti rageną, atverdamas kelią infekcijoms.
Kitas kritinis momentas – įsitikinti, kad lęšis nėra išvirkščias. Minkšti kontaktiniai lęšiai yra labai ploni ir lankstūs, todėl jie lengvai išsiverčia į kitą pusę. Teisingos formos lęšis primena tobulą pusiausferą arba dubenėlį – jo kraštai yra nukreipti tiesiai į viršų. Jei lęšis yra išvirkščias, jo forma primins sriubos lėkštę, o krašteliai bus šiek tiek atsilenkę į išorę. Jei įsidėsite išvirkščią lęšį, jis greičiausiai nesilaikys akies centre, slidinės mirksint, kels perštėjimą, o matymas nebus pakankamai ryškus.
Jei vis dar dvejojate dėl formos, galite atlikti vadinamąjį „tako“ testą. Švelniai suspauskite lęšį tarp nykščio ir rodomojo piršto. Jei kraštai linksta vienas link kito, lęšis yra teisingoje padėtyje. Jei kraštai linksta į išorę ir limpa prie pirštų, jis yra išvirkščias.
Žingsnis po žingsnio: specialistų patvirtinta lęšių įsidėjimo technika
Pats kontaktinių lęšių įsidėjimo procesas reikalauja ramybės ir švelnių judesių. Visuomet rekomenduojama suformuoti įprotį pradėti nuo tos pačios akies (pavyzdžiui, visada nuo dešiniosios). Tai ypač svarbu tiems, kurių kairės ir dešinės akies dioptrijos skiriasi, taip išvengsite lęšių supainiojimo. Štai detali seka, kuria vadovautis pataria profesionalai:
- Lęšio padėtis: Uždėkite patikrintą ir švarų lęšį ant dominuojančios rankos (dešiniarankiams – dešinės) rodomojo piršto pagalvėlės. Pirštas turi būti sausas, kitaip lęšis nenorės „pereiti“ ant akies.
- Viršutinio voko fiksavimas: Laisvosios rankos (kairės) viduriniu arba rodomuoju pirštu švelniai, bet tvirtai pakelkite viršutinį akies voką į viršų. Laikykite voką prilaikydami blakstienas, kad išvengtumėte instinktyvaus mirksėjimo, kai lęšis artės prie akies.
- Apatinio voko nuleidimas: Tos pačios rankos, ant kurios yra lęšis, viduriniu pirštu švelniai patempkite apatinį voką žemyn. Taip suformuosite platų ir atvirą akies plotą, leidžiantį lengvai įstatyti lęšį.
- Lęšio įdėjimas: Lėtai artinkite rodomąjį pirštą su lęšiu prie akies. Geriausia žiūrėti tiesiai į priekį į veidrodį, arba šiek tiek aukštyn. Švelniai priglauskite lęšį prie akies paviršiaus. Nespauskite stipriai – dėl drėgmės skirtumo lęšis pats „prilips“ prie akies drėgmės.
- Fiksavimas ir sumirksėjimas: Kai jaučiate, kad lęšis liečia akį, lėtai patraukite rodomąjį pirštą. Jokiu būdu nepaleiskite vokų staigiai. Pirmiausia atleiskite apatinį voką, tada nukreipkite žvilgsnį žemyn (tai padeda lęšiui centruotis) ir tik tada lėtai atleiskite viršutinį voką. Kelis kartus švelniai sumirksėkite.
Ką daryti, jeigu lęšis neprisitvirtina prie akies paviršiaus?
Kartais net ir viską darant teisingai, lęšis lieka ant piršto, o ne akies. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad jūsų pirštas yra drėgnesnis už paties lęšio paviršių arba akį. Kontaktiniai lęšiai turi fizikinę savybę prisitvirtinti prie drėgnesnio paviršiaus. Sprendimas paprastas: kruopščiai nusausinkite pirštą, ant kurio laikote lęšį. Jei jūsų akys yra išsausėjusios, prieš procedūrą įlašinkite drėkinamųjų akių lašų, skirtų naudoti kartu su kontaktiniais lęšiais. Dar viena priežastis gali būti netaisyklinga akies voko padėtis dedant – jei lęšio kraštas liečia blakstieną, lęšis iškart deformuosis ir neprilips prie ragenos.
Griežti draudimai ir dažniausios vartotojų klaidos
Norint, kad akių rega ilgai išliktų puiki ir nebūtų pakenkta ragenai, būtina ne tik žinoti, kaip lęšius įsidėti, bet ir ko kategoriškai vengti. Gydytojai oftalmologai savo praktikoje kasdien susiduria su komplikacijomis, kurių buvo galima išvengti tiesiog atsisakius žalingų įpročių. Pagrindinės klaidos, keliančios grėsmę akims:
- Vandentiekio vandens ar seilių naudojimas. Niekada neskalaukite kontaktinių lęšių po iš čiaupo tekančiu vandeniu ir jokiu būdu nedrėkinkite jų seilėmis. Burnoje yra milijonai bakterijų, o vandenyje – mikroorganizmų, galinčių sukelti negrįžtamus regėjimo pažeidimus. Lęšiams valyti ir drėkinti gali būti naudojamas tik specialus, tam skirtas tirpalas.
- Netinkamas makiažo naudojimo eiliškumas. Moterims labai svarbu prisiminti auksinę taisyklę: kontaktiniai lęšiai dedami prieš darantis makiažą, o išimami prieš valant makiažą. Taip išvengiama kosmetikos dalelių (tušo, pudros, šešėlių) patekimo po lęšiu.
- Miegojimas su lęšiais. Nebent jūsų specialistas parinko išskirtinai prailginto nešiojimo (silikono hidrogelio) lęšius, su kuriais leidžiama miegoti, visus kitus lęšius būtina išsiimti prieš miegą. Miegant su paprastais lęšiais, ragena negauna deguonies, išsausėja, tampa pažeidžiama infekcijoms, padidėja ragenos neovaskuliarizacijos (naujų kraujagyslių įaugimo į rageną) rizika.
- Nešiojimo termino nepaisymas. Vienadieniai lęšiai privalo būti išmetami po vienos dienos. Mėnesiniai – lygiai po 30 dienų nuo pakuotės atidarymo, nepriklausomai nuo to, ar juos nešiojote kasdien, ar tik kelis kartus. Po šio termino keičiasi lęšio medžiagos savybės, atsiranda mikroskopinių pažeidimų, ant paviršiaus kaupiasi baltyminės apnašos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Žmonėms, pradedantiems naudoti kontaktinius lęšius, kyla daugybė natūralių klausimų. Žemiau pateikiame specialistų atsakymus į pačius populiariausius pacientų nuogąstavimus.
Klausimas: Ar kontaktinis lęšis gali pasiklysti ir nuslinkti už akies obuolio?
Atsakymas: Ne, tai fiziologiškai neįmanoma. Vidinis akių vokų paviršius ir akies obuolys yra sujungti plona plėvele – jungine, kuri suformuoja savotišką kišenę. Lęšis gali pasislinkti po viršutiniu ar apatiniu voku, jei smarkiai patrinsite akį, tačiau jis niekada negali patekti „už“ akies obuolio ar pasiklysti smegenyse. Tokiu atveju tereikia užlašinti akių lašų ir švelniai masažuoti voką, kol lęšis nusileis atgal į centrą.
Klausimas: Ar galiu plaukioti ežere ar baseine su kontaktiniais lęšiais?
Atsakymas: Specialistai griežtai rekomenduoja to nedaryti. Vandens telkiniuose, baseinuose ar net sūkurinėse voniose gausu bakterijų ir chemikalų. Minkštieji lęšiai veikia kaip kempinės – jie sugeria vandenį ir kartu jame esančius mikroorganizmus. Jei vis dėlto būtina plaukti su lęšiais, rekomenduojama naudoti vienadienius lęšius kartu su sandariais plaukimo akiniais, o išlipus iš vandens lęšius nedelsiant išmesti.
Klausimas: Kodėl po ilgos darbo dienos kompiuteriu lęšius tampa sunku išimti, jie atrodo „prikibę“?
Atsakymas: Žiūrint į ekranus, žmogaus mirksėjimo dažnis sumažėja net kelis kartus. Dėl to akių paviršius ir pats lęšis smarkiai išsausėja. Lęšis netenka vandens ir tarsi prisiurbia prie ragenos. Tokiu atveju jokiu būdu nebandykite jo plėšti jėga. Gausiai įlašinkite drėkinamųjų lašų, palaukite keletą minučių, kelis kartus lėtai sumirksėkite, ir lęšis atgaus savo paslankumą, todėl jį išimsite be jokio vargo.
Klausimas: Kaip greitai akys pripranta prie naujų kontaktinių lęšių?
Atsakymas: Minkštieji kontaktiniai lęšiai pasižymi ypač greita adaptacija. Dauguma žmonių pripranta prie jų per kelias valandas ar porą dienų. Iš pradžių galite jausti lengvą diskomfortą ar suvokti, kad akyje kažkas yra, tačiau skausmo neturi būti jokio. Jei jaučiate skausmą, tai nėra „pripratimo“ procesas – tai signalas, kad lęšis pažeistas, po juo yra šiukšlė arba jis įdėtas išvirkščias.
Neatidėliotinos situacijos: kada būtina skubiai kreiptis į oftalmologą
Nors komplikacijos nešiojant šiuolaikinius ir kokybiškus lęšius yra gana retos, kiekvienas privalo mokėti atpažinti pavojaus signalus. Akių sveikata nereikėtų rizikuoti ar užsiimti savigyda. Privalote nedelsiant išsiimti lęšius ir nebandyti dėti jų atgal, jei patiriate tam tikrus simptomus.
Svarbiausi indikatoriai, rodantys galimą rimtą problemą, yra staigus ir nepraeinantis akies skausmas, išreikštas svetimkūnio jausmas net ir išėmus lęšį, stiprus akies paraudimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) bei nuolatinis ašarojimas ar neįprastos pūlingos išskyros. Taip pat nerimą turėtų kelti staigus matymo suprastėjimas ar lyg per rūką matomas vaizdas, kuris nepagerėja sumirksėjus.
Jeigu po lęšio išėmimo šie simptomai išlieka ilgiau nei kelias valandas, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar savo oftalmologą. Keliaujant pas gydytoją, rekomenduojama su savimi pasiimti ir lęšius kartu su dėkliuku, kuriame juos laikėte. Esant rimtai infekcijai, laboratorijoje iš lęšio paviršiaus ar skysčio galima išauginti pasėlį, tiksliai nustatyti sukėlėją ir paskirti pačius efektyviausius antibakterinius vaistus. Tinkama reakcija į kūno siunčiamus signalus yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir tobula lęšių įsidėjimo higiena.
