Šiltasis metų sezonas – tai laikas, kai daugelis mūsų nori kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, mėgautis miškų, parkų ir pievų teikiama ramybe. Tačiau kartu su atgimstančia gamta pabunda ir vieni pavojingiausių mūsų regiono parazitų – erkės. Lietuva yra geografinėje zonoje, kurioje erkių populiacija yra itin didelė, o jų platinamų ligų rizika – viena aukščiausių visoje Europoje. Nors susidūrimas su šiuo mažu voragyviu daugeliui sukelia išgąstį ar net paniką, labai svarbu išlikti ramiems ir žinoti, kaip elgtis. Taisyklingas ir greitas erkės pašalinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų. Vis dėlto, visuomenėje vis dar gaju daugybė mitų ir klaidingų patarimų, kaip šią procedūrą atlikti teisingai. Netinkamai traukiama erkė gali išskirti daugiau pavojingų ligų sukėlėjų į jūsų organizmą arba plyšti, palikdama savo galvutę odoje.
Svarbu suprasti, kad erkės įsisiurbimas nėra tik nemalonus pojūtis. Šie parazitai savo seilėse turi specialių nuskausminamųjų medžiagų, todėl paties įkandimo momento žmogus dažniausiai nejaučia. Erkė odoje gali išbūti nuo kelių dienų iki savaitės, lėtai siurbdama kraują ir didėdama. Kuo ilgiau ji išbūna įsitvirtinusi jūsų kūne, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti infekcijomis, kurių gydymas gali būti ilgas ir sudėtingas. Dėl šios priežasties kiekvienas asmuo, ypač mėgstantis aktyvų laisvalaikį gamtoje, privalo žinoti pagrindines taisykles, kaip saugiai ir efektyviai pašalinti erkę iš odos.
Erkių platinamos ligos ir kodėl svarbu delsti kuo trumpiau
Pagrindinės ir pačios pavojingiausios ligos, kurias platina erkės mūsų regione, yra Laimo liga (laimeborreliozė) ir erkinis encefalitas. Šių dviejų ligų perdavimo mechanizmas skiriasi, o tai tiesiogiai paaiškina, kodėl laikas, per kurį ištraukiama erkė, yra toks kritinis.
Laimo ligą sukelia bakterijos, vadinamos borrelijomis. Šios bakterijos gyvena erkės žarnyne. Kai erkė įsisiurbia ir pradeda maitintis krauju, prireikia laiko, kol bakterijos iš žarnyno per seilių liaukas patenka į žmogaus kraujotaką. Specialistų teigimu, norint, kad įvyktų užsikrėtimas Laimo liga, erkė turi būti įsisiurbusi bent 24–48 valandas. Todėl operatyvus parazito pastebėjimas ir ištraukimas per pirmąją parą drastiškai sumažina šios ligos riziką.
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, šis virusas yra susikaupęs erkės seilių liaukose. Tai reiškia, kad erkinio encefalito virusas į žmogaus organizmą patenka per pačias pirmąsias įsisiurbimo minutes. Čia laikas nepadės išvengti užsikrėtimo, jei erkė jau buvo infekuota virusu, tačiau teisingas ištraukimas apsaugos nuo papildomų komplikacijų ir antrinių infekcijų patekimo į žaizdą.
Pasiruošimas erkės traukimui: ko jums prireiks
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbu nepulti jos traukti plikais pirštais ar netinkamais įrankiais. Norint procedūrą atlikti saugiai, verta po ranka turėti keletą paprastų priemonių. Jei dažnai lankotės gamtoje, rekomenduojama šiuos daiktus visada turėti savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje.
- Pincetas smailiais galais arba specialus erkių traukimo įrankis (pavyzdžiui, traukiklis-kilpelė, specialus laužtuvas ar kortelė su išpjova). Standartiniai kosmetiniai pincetai bukais ar plokščiais galais nėra tinkami, nes jais lengva suspausti erkės pilvelį.
- Dezinfekcinis skystis (medicininis spiritas, chlorheksidinas ar kitas antiseptikas), skirtas odai prieš ir po procedūros nuvalyti.
- Vienkartinės medicininės pirštinės (neprivaloma, bet labai rekomenduojama, ypač jei ant rankų turite mikrožaizdelių, per kurias gali patekti infekcija, jei erkė netyčia būtų sutraiškyta).
- Geras apšvietimas ir padidinamasis stiklas – padės geriau matyti, ar suėmėte erkę už paties priekio, kuo arčiau odos.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai ištraukti erkę
Procedūra nėra sudėtinga, jei laikysitės eiliškumo ir ramybės. Svarbiausias tikslas – pašalinti erkę nesuspaudžiant jos kūno, kad ji neįšvirkštų savo žarnyno turinio į jūsų kraują, ir nepaliekant odoje jos galvutės.
Pirmasis žingsnis: vietos ir įrankių paruošimas
Nuplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Jei turite galimybę, užsimaukite vienkartines pirštines. Nuvalykite odos plotą aplink įsisiurbusią erkę dezinfekciniu skysčiu. Taip pat būtinai dezinfekuokite ir įrankį, kurį naudosite traukimui.
Antrasis žingsnis: tinkamas erkės suėmimas
Paimkite smailiaveidį pincetą. Priglauskite jį kuo arčiau odos paviršiaus. Jūsų tikslas yra suimti erkę už jos galvutės arba burnos organų (hipostomo), kuriais ji yra įsitvirtinusi odoje. Visiškai venkite suimti už parazito pilvelio. Pilvelis veikia kaip savotiškas švirkštas – jį suspaudę, visas bakterijas ir skysčius išspausite tiesiai į savo kūną.
Trečiasis žingsnis: tolygus traukimas
Suėmę erkę, tvirtai, bet be staigių judesių, traukite ją tiesiai į viršų, statmenai odos paviršiui. Nenaudokite jokio sukimo judesio, jei naudojate įprastą pincetą, nes erkės burnos organai neturi jokio sriegio, atvirkščiai – jie turi atgal atstumtus kabliukus. Sukant erkę pincetu, galvutė beveik visada nulūžta ir lieka odoje. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei naudojate specialius vaistinėse parduodamus erkių traukimo „laužtuvėlius” (angl. tick twister) – tokiu atveju būtina tiksliai sekti gamintojo instrukcijas, kurios kartais reikalauja lengvo sukimo judesio.
Ketvirtasis žingsnis: žaizdos dezinfekcija ir stebėjimas
Sėkmingai pašalinę erkę, dar kartą kruopščiai nuvalykite įkandimo vietą ir savo rankas dezinfekciniu skysčiu, spiritu arba nuplaukite antibakteriniu muilu su vandeniu. Ištrauktą erkę saugiausia sunaikinti ją įmetant į tualetą ir nuleidžiant vandenį arba panardinant į alkoholį uždarame indelyje.
Dažniausiai daromos klaidos traukiant erkę
Klaidingi erkių traukimo metodai dažnai perduodami iš lūpų į lūpas. Specialistai perspėja, kad kai kurie populiarūs „liaudiški” būdai yra ne tik neefektyvūs, bet ir ypač pavojingi, galintys ženkliai padidinti riziką susirgti erkių platinamomis ligomis.
- Aliejaus, riebalų, kremo ar nagų lako naudojimas. Tai pati didžiausia ir pavojingiausia klaida. Vyrauja mitas, kad užpylus aliejaus, erkė uždus ir pati išlįs. Iš tiesų, erkė kvėpuoja per pilvelyje esančias angeles. Užtepus riebalų, parazitas pradeda dusti, patiria stresą ir prieš nugaišdamas atpila savo skrandžio turinį (kuriame gausu Laimo ligos sukėlėjų) atgal į žaizdą.
- Erkės sukimas ar sukiojimas pincetu. Kaip minėta anksčiau, erkės straubliukas nėra varžtas. Sukant jį įprastu pincetu, straubliukas lengvai nulūžta ir lieka giliai odoje, sukeldamas vietinį uždegimą.
- Traukimas plikais pirštais. Pirštais beveik neįmanoma suimti erkės už galvutės nesuspaudžiant jos išsipūtusio pilvelio. Be to, jei erkė netyčia sutraiškoma, jos skysčiai gali patekti į jūsų organizmą per mikroskopinius odos pažeidimus ant pirštų ar nagų odelių.
- Degtuko ar karšto daikto naudojimas. Bandymas erkę „nudeginti” yra ne tik skausmingas jums patiems, bet ir verčia erkę išskirti daugiau seilių ir žarnyno turinio į jūsų kraują.
Ką daryti, jei odoje liko erkės galvutė?
Net ir laikantis visų instrukcijų, kartais pasitaiko, kad erkės galvutė ar jos straubliukas nutrūksta ir lieka odoje. Jei taip nutiko, svarbiausia nepanikuoti. Likusi galvutė jau nebegali perduoti ligų sukėlėjų (kadangi pilvelis ir seilių liaukos pašalintos), todėl infekcijos rizika nepadidėja. Likutis odoje veikia tiesiog kaip paprastas svetimkūnis, pavyzdžiui, medžio rakštis.
Jei matote, kad galvutė kyšo paviršiuje ir ją galima lengvai pasiekti švariu, dezinfekuotu pincetu – pabandykite ją atsargiai ištraukti. Tačiau jei ji įstrigusi giliai, jokiu būdu nebandykite jos krapštyti, draskyti odos ar pjaustyti. Geriausia įkandimo vietą paprasčiausiai dezinfekuoti ir palikti ramybėje. Jūsų organizmo imuninė sistema su laiku pati atmes šį svetimkūnį, o žaizdelė sugis. Jei vieta smarkiai parausta, pūliuoja ar tampa skausminga, tai gali būti antrinės bakterinės infekcijos (ne erkių platinamos ligos) požymis, dėl kurio reikėtų kreiptis į medikus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie erkių traukimą
Ar ištrauktą erkę būtina vežti į laboratoriją tyrimams?
Daugelis specialistų to nerekomenduoja. Net jei laboratorinis tyrimas parodys, kad erkė buvo infekuota Laimo ligos bakterijomis ar erkinio encefalito virusu, tai dar nereiškia, kad liga buvo perduota jums. Ir atvirkščiai, neigiamas rezultatas negarantuoja visiško saugumo, nes tyrimai gali būti klaidingi. Medicininė praktika remiasi paciento simptomų stebėjimu, o ne erkės tyrimo rezultatais. Todėl kur kas svarbiau stebėti savo sveikatą, o ne švaistyti pinigus ir laiką erkės tyrimams.
Ką daryti, jei neturiu jokių įrankių, o iki artimiausios vaistinės labai toli?
Jei esate giliai miške ir neturite pinceto, galite naudoti stiprų siūlą. Padarykite ant siūlo mažą kilpelę, atsargiai užnerkite ją ant erkės kuo arčiau jūsų odos, lėtai užveržkite ir tolygiu, tvirtu judesiu traukite aukštyn. Jei ir siūlo neturite, geriau traukti pirštais (naudojant servetėlę, lapą ar bet kokį barjerą) kuo arčiau odos, nei palikti erkę įsisiurbusią kelias dienas, kol pasieksite namus.
Ar skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne, skiepai apsaugo tik nuo erkinio encefalito, kuris yra virusinis susirgimas. Nuo Laimo ligos, kurią sukelia bakterijos, vakcinos kol kas nėra. Vienintelė apsauga nuo Laimo ligos yra tinkama apranga, repelentai ir greitas erkės ištraukimas po įsisiurbimo. Jei užsikrečiama Laimo liga, ji sėkmingai gydoma antibiotikais, tuo tarpu erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra – gydomi tik simptomai.
Ar gyvūnams erkes reikia traukti taip pat, kaip žmonėms?
Taip, traukimo principas šunims ir katėms yra visiškai toks pat. Tačiau gyvūnams dėl tankaus kailio erkes pastebėti sunkiau, todėl po pasivaikščiojimų gamtoje būtina kruopščiai apžiūrėti augintinio odą. Naminiams gyvūnams ypač rekomenduojama naudoti profilaktines priemones – specialius antkaklius, lašus ar tabletes, kurios atbaido arba nužudo erkes joms dar nespėjus perduoti ligų.
Tolimesnė sveikatos stebėsena ir profilaktikos priemonės
Ištraukus erkę, darbas nesibaigia. Norint užtikrinti savo saugumą, būtina atidžiai stebėti įkandimo vietą ir bendrą savijautą mažiausiai 30 dienų. Nedidelis, monetos dydžio paraudimas įkandimo vietoje pirmosiomis dienomis yra visiškai normali alerginė reakcija į erkės seiles. Šis paraudimas paprastai praeina per kelias dienas ir nekelia jokio pavojaus.
Tačiau, jeigu po 1–4 savaičių aplink įkandimo vietą pastebite atsirandančią didėjančią raudoną dėmę, kurios centras gali būti šviesesnis (vadinamoji migruojanti eritema), nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją. Tai yra klasikinis ir labiausiai paplitęs Laimo ligos simptomas. Verta paminėti, kad migruojanti eritema pasireiškia ne visiems užsikrėtusiems, todėl būtina stebėti ir kitus pojūčius.
Jei per mėnesį po erkės įsisiurbimo atsiranda į gripą panašūs simptomai: nepaaiškinamas nuovargis, raumenų ar sąnarių skausmai, karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, tai gali signalizuoti tiek apie Laimo ligą, tiek apie ankstyvąją erkinio encefalito stadiją. Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dviem bangomis: pirmoji banga primena įprastą peršalimą, po kurio seka pagerėjimas, o po kelių dienų ar savaičių užeina antroji, daug sunkesnė banga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą.
Geriausias būdas išvengti šių nerimą keliančių situacijų yra prevencija. Planuodami išvykas į gamtą, dėvėkite šviesius, kūną dengiančius drabužius, kad lengviau pastebėtumėte ropojančias erkes. Kelnių galus susikiškite į kojines, o viršutinės dalies drabužius – į kelnes. Naudokite cheminius repelentus, kurių sudėtyje yra DEET ar ikaridino, ir, svarbiausia, reguliariai tikrinkitės savo bei vaikų kūnus grįžę namo. Ypatingą dėmesį atkreipkite į pažastų, kirkšnių, pakinklių sritis bei plaukuotąją galvos dalį. Sujungus šias prevencines priemones su žiniomis, kaip teisingai ištraukti jau įsisiurbusį parazitą, gamta vėl taps saugia ir malonia erdve jūsų poilsiui.
