Magnio glicinatas yra viena dažniausiai pasirenkamų magnio formų. Jis vertinamas dėl gero toleravimo ir patogaus vartojimo. Vis dėlto vien formos pavadinimo neužtenka, kad būtų galima išsirinkti tinkamą produktą.
„Sporto fazės“ specialistai rekomenduoja vertinti tris dalykus: elementinio magnio kiekį, rekomenduojamą porciją ir individualų virškinimo sistemos jautrumą. Taip pat svarbu suprasti, kuo glicinatas skiriasi nuo kitos populiarios formos – magnio citrato.
Kas yra magnio glicinatas?
Magnio glicinatas yra magnio ir aminorūgšties glicino junginys. Produktų etiketėse taip pat dažnai vartojamas pavadinimas „magnio bisglicinatas“. Šiuo atveju magnio jonas susietas su dviem glicino molekulėmis.
Magnis reikalingas normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Jis taip pat dalyvauja energijos apykaitoje, baltymų sintezėje ir daugelyje fermentinių procesų.
Glicinato forma dažnai pasirenkama kasdieniam vartojimui. Ji paprastai laikoma palankesne jautresniam skrandžiui, tačiau individuali reakcija gali skirtis. Patikimų tiesioginių tyrimų, kurie visomis aplinkybėmis įrodytų glicinato pranašumą prieš citratą, vis dar trūksta.
Magnio glicinatas ir citratas: kuo jie skiriasi?
Pagrindinis skirtumas yra medžiaga, su kuria sujungtas magnis. Glicinato atveju tai yra glicinas, o citrato – citrinų rūgštis.
Abi formos priskiriamos organiniams magnio junginiams. Magnio citratas yra geriau ištirtas nei glicinatas. Tyrimai rodo, kad citratas tirpsta ir pasisavinamas geriau už magnio oksidą.
Praktiškai pasirinkimas dažnai priklauso nuo toleravimo:
- magnio glicinatas dažniau pasirenkamas kasdieniam vartojimui;
- magnio citratas kai kuriems žmonėms gali paskatinti žarnyno veiklą;
- didesnės abiejų formų dozės gali sukelti virškinimo sutrikimų;
- poveikį lemia ne tik forma, bet ir suvartotas elementinio magnio kiekis.
Norint palyginti alternatyvias formas, verta atskirai įvertinti magnio citratą, jo porcijos dydį ir elementinio magnio kiekį.
Ką reiškia elementinis magnis?
Tai vienas svarbiausių etiketės rodiklių. Ant priekinės pakuotės dalies gali būti nurodytas didelis magnio glicinato junginio kiekis. Tačiau visas junginio svoris nėra lygus gryno magnio kiekiui.
Pavyzdžiui, užrašas „1 000 mg magnio bisglicinato“ nebūtinai reiškia, kad porcijoje yra 1 000 mg magnio. Tikrasis mineralinės medžiagos kiekis turi būti nurodytas maistingumo ar veikliųjų medžiagų lentelėje.
Vertinant produktą reikėtų patikrinti:
- kiek elementinio magnio yra vienoje porcijoje;
- kiek kapsulių sudaro porciją;
- ar sudėtyje nėra kelių skirtingų magnio formų;
- kokią referencinės maistinės vertės dalį sudaro porcija;
- ar gamintojas pateikia aiškią vartojimo instrukciją.
Toks vertinimas yra patikimesnis nei pasirinkimas pagal didžiausią skaičių pakuotės priekyje.
Kada vartoti magnio glicinatą?
Vieno visiems tinkamo vartojimo laiko nėra. Magnio glicinatą galima vartoti tokiu metu, kurį nurodo gamintojas ir kuris geriausiai tinka žmogaus dienotvarkei.
Jeigu visa porcija sukelia diskomfortą, ją kartais galima padalyti į kelias dalis. Tačiau pirmiausia reikia vadovautis konkretaus produkto etikete. Negalima automatiškai perkelti vieno gamintojo rekomendacijų kitam produktui.
Magnio papildai gali sąveikauti su kai kuriais antibiotikais, šlapimą varančiais vaistais ir vaistais nuo osteoporozės. Žmonėms, kurių inkstų veikla sutrikusi, prieš vartojant papildus reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kaip išsirinkti tinkamą produktą?
Geras pasirinkimas prasideda ne nuo reklaminio pažado, o nuo etiketės. Reikia įvertinti elementinio magnio kiekį, porcijų skaičių, pagalbines medžiagas ir vartojimo patogumą.
Skirtingus produktus bei jų sudėtis galima palyginti Sporto fazė magnio glicinatas kategorijoje. Aiškiai pateikta informacija leidžia palyginti ne tik kainą, bet ir realų magnio kiekį vienoje porcijoje.
Magnio glicinatas gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, kurie ieško kasdien vartojamos ir paprastai gerai toleruojamos magnio formos. Magnio citratas taip pat gerai pasisavinamas, tačiau dažniau veikia žarnyno veiklą. Galutinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo sudėties, vartojimo tikslo ir individualaus toleravimo.
