Pastebėjus kraują ant dantų šepetėlio, pirmoji reakcija dažniausiai būna tokia pati: valyti švelniau, rečiau arba tą vietą išvis aplenkti. Odontologai sako, kad tai viena dažniausių klaidų. Kraujavimas paprastai reiškia ne tai, kad dantenas valote per daug, o tai, kad jos uždegusios, ir būtent tose vietose apnašų liko per daug.
Kodėl taip nutinka ir kada nebeužtenka namų priežiūros?
Kodėl dantenos apskritai kraujuoja?
Sveikos dantenos įprastai nekraujuoja nei valant, nei naudojant dantų siūlą. Kai prie dantenų krašto ilgiau kaupiasi apnašos – minkštas bakterijų sluoksnis – organizmas reaguoja uždegimu. Dantenos parausta, šiek tiek patinsta, tampa jautrios ir kraujuoja nuo menkiausio prisilietimo. Šis ankstyvas etapas vadinamas gingivitu. Jis gali atsirasti bet kuriame amžiuje – ir paaugliams, ir vyresniems žmonėms, dažnai be jokio skausmo, todėl ilgai lieka nepastebėtas. Kartais vienintelis ženklas yra rausvos dėmelės ant kriauklės išspjovus pastą.
Gera žinia ta, kad gingivitas yra grįžtamas. Pašalinus apnašas ir laikantis tinkamos priežiūros, dantenos dažniausiai nurimsta per kelias savaites.
Kodėl „aplenkti“ kraujuojančią vietą – blogiausia, ką galima padaryti?
Jei kraujuojanti vieta nevaloma, apnašų ten tik daugėja, o uždegimas stiprėja. Laikui bėgant apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Juos jau galima pašalinti tik klinikoje, nes akmenų nenuvalo nei šepetėlis, nei siūlas.
Todėl specialistai pataria elgtis priešingai: valyti kruopščiai, bet švelniai, minkštu šepetėliu, nukreiptu į dantenų kraštą, ir būtinai valyti tarpdančius. Pirmas kelias dienas kraujavimas gali net šiek tiek padidėti, tačiau jei apnašos šalinamos reguliariai, jis paprastai mažėja.
Valymo technika taip pat turi reikšmės. Šepetėlį patariama laikyti maždaug 45 laipsnių kampu į dantenų kraštą ir daryti nedidelius judesius, o ne braukyti stipriai pirmyn atgal per visą dantų eilę. Pastarasis būdas palieka apnašas tarp dantenų ir dantų, o kartu dar ir dildo emalį prie danties kaklelio.
Tarpdančiai – vieta, kurią praleidžia dauguma
Dantų šepetėlis išvalo išorinius, vidinius ir kramtomuosius paviršius, tačiau tarpai tarp dantų lieka nepasiekti. Būtent ten dantenų uždegimas dažnai prasideda. Dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai – ne papildoma prabanga, o būtina kasdienės priežiūros dalis.
„Pacientai neretai sako, kad dantų siūlą bandė, bet dantenos nuo jo kraujuoja, todėl metė. Iš tikrųjų tai ženklas, kad siūlas reikalingiausias būtent ten. Kasdienė burnos higiena tarpdančiuose per kelias savaites dažniausiai šią problemą išsprendžia“, – sako burnos higienistė (plačiau – burnos higiena klinikos svetainėje).
Kada kraujavimas jau signalizuoja daugiau?
Jei net ir kruopščiai valant kraujavimas neišnyksta per porą savaičių, dantenos atrodo atsitraukusios, dantys atrodo ilgesni, o burnoje jaučiamas nemalonus kvapas ar skonis, uždegimas gali būti perėjęs į gilesnius audinius. Tokia būklė vadinama periodontitu. Ji pažeidžia ne tik dantenas, bet ir dantis laikantį kaulą, o negydoma gali lemti dantų klibėjimą.
Periodontito savaime „išvalyti“ namuose nepavyks: reikia profesionalaus akmenų ir apnašų šalinimo, kartais ir po dantenomis, bei gydytojo stebėjimo.
Laiku pradėtas gydymas leidžia procesą sustabdyti, todėl svarbiausia – nelaukti, kol dantys pradės klibėti.
Kam reikia būti ypač atidiems?
Rūkantiesiems. Rūkymas siaurina kraujagysles, todėl rūkančiųjų dantenos kraujuoja mažiau. Tai klaidinanti ramybė: uždegimas gali progresuoti, nors įspėjamojo ženklo – kraujo – nesimato.
Nėščiosioms. Hormonų pokyčiai nėštumo metu daro dantenas jautresnes, todėl kraujavimas tuo metu pasitaiko dažniau. Profesionalus dantų valymas nėštumo metu laikomas saugiu, dažniausiai rekomenduojamas antrąjį trimestrą.
Sergantiesiems cukriniu diabetu. Tyrimai rodo abipusį ryšį: diabetas didina dantenų ligų riziką, o nekontroliuojamas dantenų uždegimas gali apsunkinti cukraus kiekio kraujyje valdymą.
Ar elektrinis šepetėlis geresnis?
Elektrinis šepetėlis nėra stebuklingas, tačiau daugeliui žmonių padeda valyti kruopščiau, ypač jei jis turi laikmatį ir spaudimo jutiklį. Pastarasis įspėja, kai šepetėlis spaudžiamas per stipriai – o būtent per didelis spaudimas dažnai traumuoja dantenas ir skatina jų atsitraukimą. Rankiniu šepetėliu galima išvalyti dantis ne prasčiau, jei valoma pakankamai ilgai, apie dvi minutes, ir sistemingai.
Nepriklausomai nuo tipo, šepetėlį ar jo galvutę verta keisti kas tris ar keturis mėnesius arba anksčiau, jei šereliai išsikraipė. Susidėvėjęs šepetėlis apnašas šalina gerokai prasčiau.
Ar padeda specialios pastos ir skalavimo skysčiai?
Kai kurios dantų pastos ir skalavimo skysčiai gali padėti mažinti dantenų uždegimą, tačiau jie neatstoja mechaninio apnašų šalinimo. Vaistinių skalavimo skysčių su antiseptikais ilgai naudoti be gydytojo rekomendacijos nepatartina, nes kai kurie iš jų gali dažyti dantis ar keisti skonio pojūtį.
Ką verta prisiminti
Kraujas ant šepetėlio – tai ne priežastis valyti mažiau, o priminimas valyti geriau. Jei jis nedingsta per kelias savaites, verta užsukti pas burnos higienistą. Klaipėdoje, pavyzdžiui, profesionalų dantų valymą atlieka „Pi klinika“ – tačiau svarbiausia ne vieta, o tai, kad uždegimas būtų sustabdytas, kol jis dar grįžtamas.
