Daugeliui žmonių žemas kraujospūdis, moksliškai vadinamas arterine hipotenzija, dažnai atrodo kaip mažesnė problema nei aukštas kraujospūdis. Juk visuomenėje esame įpratę girdėti apie insulto ar infarkto riziką, susijusią su hipertenzija, todėl žemi skaičiai tonometro ekrane kartais priimami su palengvėjimu. Visgi, nors daugeliu atvejų žemas kraujospūdis yra tiesiog individuali organizmo ypatybė, nereikalaujanti jokio gydymo, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus. Kai organizmo audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo, kyla reali grėsmė sveikatai, todėl svarbu suprasti, kada verta suklusti, o kada galima tiesiog ramiai gyventi toliau.
Kada kraujospūdis laikomas žemu?
Mediciniškai hipotenzija diagnozuojama tada, kai kraujospūdis nukrenta žemiau 90/60 mmHg ribos. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai yra orientaciniai. Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus: vienam asmeniui 100/70 mmHg yra visiškai normalus, kasdienis rodiklis, su kuriuo jis jaučiasi puikiai ir energingai, o kitam, kurio įprastas spaudimas yra 130/80 mmHg, toks kritimas gali sukelti stiprų silpnumą ar galvos svaigimą. Todėl diagnozuojant hipotenziją gydytojai visada vertina ne tik skaičius, bet ir klinikinę paciento būklę bei lydinčius simptomus.
Yra išskiriami keli hipotenzijos tipai:
- Ortostatinė (posturalinė) hipotenzija: tai staigus kraujospūdžio kritimas staigiai stojantis iš gulimos ar sėdimos padėties. Tai dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau pasitaiko ir jaunų asmenų tarpe.
- Postprandinė hipotenzija: kraujospūdžio kritimas po valgio, ypač gausaus. Kraujas telkiasi virškinimo sistemoje, todėl kitoms kūno dalims jo gali pritrūkti.
- Neurališkai medijuota hipotenzija: pasireiškia ilgai stovint. Dažniausiai susijusi su nervų sistemos signalų sutrikimais.
- Sunki hipotenzija (šokas): gyvybei pavojinga būklė, kai kraujospūdis tampa per mažas, kad užtikrintų svarbiausių organų funkcionavimą.
Kodėl kraujospūdis nukrenta?
Priežastys, lemiančios žemą kraujospūdį, yra labai įvairios. Kartais tai gali būti fiziologinė norma, o kartais – organizmo šauksmas pagalbos. Pagrindiniai veiksniai yra šie:
- Skysčių trūkumas (dehidratacija): kai organizme trūksta vandens, mažėja bendras cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl slėgis arterijose krenta. Tai ypač aktualu vasarą, sergant karščiavimu, viduriuojant ar intensyviai sportuojant.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: širdis nepajėgia išpumpuoti pakankamo kraujo kiekio, pavyzdžiui, dėl bradikardijos (lėto širdies ritmo), vožtuvų problemų ar širdies nepakankamumo.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: skydliaukės veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas ar antinksčių funkcijos nepakankamumas gali daryti tiesioginę įtaką kraujospūdžio reguliavimui.
- Vaistų šalutinis poveikis: kraujospūdį gali mažinti ne tik specialūs vaistai nuo hipertenzijos, bet ir diuretikai, antidepresantai, kai kurie vaistai nuo skausmo ar erekcijos sutrikimų.
- Maistinių medžiagų trūkumas: geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties stoka organizme lemia mažakraujystę (anemiją), kuri dažnai pasireiškia silpnumu ir žemu kraujospūdžiu.
- Didelis kraujo netekimas: ūmus kraujavimas (išorinis ar vidinis) sukelia kritinį kraujospūdžio sumažėjimą.
Simptomai: į ką būtina atkreipti dėmesį
Daugeliu atvejų žemas kraujospūdis pats savaime nėra problema, jei žmogus jaučiasi gerai. Tačiau, kai kraujospūdis tampa per mažas, smegenys ir kiti organai negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda įvairūs negalavimai. Būdingi simptomai yra:
- Galvos svaigimas arba lengvas „nebuvimo“ jausmas.
- Neryškus matymas, „žvaigždutės“ akyse atsistojus.
- Pykinimas.
- Koncentracijos stoka, „rūkas“ galvoje.
- Nuovargis, apatija, energijos trūkumas.
- Šaltos, drėgnos galūnės, odos blyškumas.
- Sąmonės netekimas (apalpimas).
Jeigu simptomai pasireiškia dažnai, stiprėja arba pradeda trukdyti įprastinei veiklai, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač pavojingas yra staigus apalpimas, nes kyla rizika susižeisti krentant.
Kaip sau padėti gyvenimo būdo priemonėmis
Jeigu gydytojas patvirtino, kad žemas kraujospūdis nėra susijęs su pavojinga liga, galite imtis veiksmų, kurie padės subalansuoti savijautą ir išvengti nemalonių simptomų:
Daugiau skysčių. Vanduo didina kraujo tūrį ir padeda išvengti dehidratacijos. Svarbu gerti reguliariai visą dieną, nelaukiant troškulio pojūčio. Karštuoju metų laiku rekomenduojama gerti ir mineralinio vandens, kad būtų atstatytas prarastų elektrolitų balansas.
Druskos vartojimas. Nors dažniausiai rekomenduojama riboti druskos kiekį, žmonėms su žemu kraujospūdžiu nedidelis druskos kiekio padidinimas gali padėti pakelti kraujospūdį. Tačiau tai reikia daryti saikingai ir tik pasitarus su gydytoju, nes perteklius gali turėti kitų neigiamų pasekmių.
Maitinimosi įpročiai. Vietoj trijų didelių patiekalų geriau valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Tai padeda išvengti staigaus kraujospūdžio kritimo po valgio, ypač jei maiste gausu angliavandenių. Po valgio patartina kurį laiką nesistoti staigiai.
Fizinė veikla ir pozicijų keitimas. Venkite ilgai stovėti vienoje vietoje. Jei tenka ilgai stovėti, nuolat pajudinkite kojų raumenis, tai skatina kraujo grįžimą į širdį. Atsikeliant iš lovos ar kėdės, darykite tai lėtai ir etapais: pirmiausia pasėdėkite, o tik tada stojkitės. Miegokite su šiek tiek pakelta galvūgaliu.
Kompresinės kojinės. Jei vargina ortostatinė hipotenzija, specialios kompresinės kojinės gali padėti pagerinti kraujo cirkuliaciją kojose ir neleisti jam kauptis apatinėje kūno dalyje.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Yra situacijų, kai žemas kraujospūdis tampa tikru gyvybės ir mirties klausimu. Tai vadinama šoku. Jei kartu su žemu kraujospūdžiu pastebite šiuos simptomus, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą:
- Sutrikusi sąmonė (sumišimas, agresija, letargija).
- Labai šalta, blyški, drėgna oda.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Silpnas, bet labai greitas pulsas.
- Sąmonės netekimas, kurio nepavyksta greitai atstatyti.
Tai yra požymiai, rodantys, kad organai negauna kraujo ir kyla jų nepataisomo pažeidimo ar net mirties grėsmė. Tokiais atvejais delsti negalima nė minutės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kava tikrai padeda pakelti kraujospūdį?
Taip, kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį. Tačiau šis poveikis yra trumpalaikis ir individualus. Be to, ilgalaikis piktnaudžiavimas kofeinu gali sukelti pripratimą, ir norimo efekto nebebus. Todėl kava turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis būdas spręsti problemą.
Ar žemas kraujospūdis yra paveldimas?
Dažnai taip. Jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo žemą kraujospūdį ir jautėsi gerai, didelė tikimybė, kad tai yra tiesiog jūsų konstitucinis ypatumas. Jei jaučiatės gerai, paprastai tai nėra priežastis nerimauti.
Kiek laiko galima „gydytis“ pačiam prieš kreipiantis į gydytoją?
Jei simptomai yra silpni, retkarčiais pasireiškiantys ir nekeliantys didelio diskomforto – galite bandyti koreguoti mitybą bei skysčių vartojimą. Tačiau, jei simptomai tampa nuolatiniai, pradėjote alpėti arba jaučiate stiprų silpnumą, vizitas pas šeimos gydytoją yra būtinas. Gydytojas atliks tyrimus, kad atmestų kitas, galimai rimtas ligas.
Ar sportas naudingas esant žemam kraujospūdžiui?
Taip, nuosaikus fizinis aktyvumas yra labai naudingas. Sportuojant stiprinamas širdies raumuo ir gerinamas kraujagyslių tonusas. Svarbu tik vengti labai staigių judesių ar per intensyvių krūvių, jei po jų jaučiatės blogai. Geriausia rinktis plaukimą, vaikščiojimą, lėtą jogą.
Ar žemas kraujospūdis reiškia, kad ilgiau gyvensiu?
Nors egzistuoja mitas, kad žemas kraujospūdis yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme (nes širdžiai tenka mažesnis krūvis), tai nėra tiesa. Svarbiausia yra ne skaičiai, o bendra sveikatos būklė, subalansuota mityba, žalingų įpročių neturėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Svarbiausia, kad organizmas gautų pakankamai deguonies, o kraujospūdis atitiktų jūsų fiziologinius poreikius.
Diagnostika ir specialistų pagalba
Jeigu nusprendėte kreiptis į medikus, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jis išklausys nusiskundimus, įvertins kraujospūdį, pulsą bei bendrą fizinę būklę. Dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG), siekiant patikrinti širdies ritmą ir elektrinį aktyvumą. Taip pat skiriami kraujo tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti, ar nėra anemijos, sutrikusios skydliaukės veiklos ar elektrolitų disbalanso.
Priklausomai nuo rezultatų, šeimos gydytojas gali nukreipti pas kardiologą (jei įtariamos širdies problemos), endokrinologą (jei įtariami hormonų sutrikimai) ar neurologą. Svarbu nesigydyti savarankiškai „stiprinančiais“ vaistais ar maisto papildais be konsultacijos, nes kai kurie preparatai gali sąveikauti su kitais vaistais arba būti neefektyvūs, jei priežastis yra visai kitur.
Atminkite, kad jūsų sveikata yra jūsų rankose. Stebėkite savo organizmą, fiksuokite, kada ir kokie simptomai atsiranda – tai padės gydytojui tiksliau nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą pagalbą. Dažniausiai teisingas gyvenimo būdas yra pats geriausias vaistas, padedantis susigrąžinti gyvenimo kokybę ir jaustis pilnaverčiu žmogumi.
