Ką reiškia diastolinis spaudimas 50?
Normalus diastolinis spaudimas laikomas 70–80 mmHg ribose. Kai jis krenta žemiau 60 mmHg, kalbama apie žemą diastolinį spaudimą. Rodiklis 50 mmHg yra pakankamai žemas, kad sukeltų simptomus ir sveikatos riziką, ypač jei jis pasikartoja reguliariai. Tai reiškia, kad arterijose slėgis per mažas, todėl organai gali gauti nepakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
Galimos priežastys
Yra daugybė priežasčių, kodėl diastolinis spaudimas gali nukristi iki 50 mmHg. Dažniausios jų:
- Dehidratacija – skysčių trūkumas organizme sumažina kraujo tūrį.
- Kraujavimas – vidinis ar išorinis kraujo netekimas gali ženkliai sumažinti spaudimą.
- Širdies vožtuvų ligos – pavyzdžiui, aortos vožtuvo nesandarumas.
- Skydliaukės sutrikimai – tiek padidėjusi, tiek sumažėjusi funkcija gali paveikti spaudimą.
- Vaistų poveikis – kai kurie vaistai nuo hipertenzijos ar depresijos gali sumažinti diastolinį spaudimą.
- Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms kraujagyslės tampa mažiau elastingos, todėl spaudimas reguliuojamas sunkiau.
Kokie simptomai pasireiškia?
Diastolinis spaudimas 50 dažnai pasireiškia šiais simptomais: galvos svaigimu, nuovargiu, šaltomis galūnėmis, sutrikusia koncentracija, neryškiu matymu. Kai kuriais atvejais gali atsirasti dusulys, širdies plakimo sutrikimai ar net sąmonės praradimas. Tai aiškūs ženklai, kad organizmas gauna per mažai deguonies.
Kada kreiptis į medikus?
Vienkartinis diastolinio spaudimo kritimas iki 50 mmHg gali būti nulemtas nuovargio ar skysčių trūkumo, tačiau jei tokie epizodai kartojasi arba lydi ryškūs simptomai, būtina pasitarti su gydytoju. Skubi pagalba reikalinga, jei žmogus alpsta, praranda sąmonę, jaučia stiprų krūtinės skausmą ar dusulį.
Ką galima padaryti dabar?
Jeigu pajutote žemo spaudimo simptomus, pirmiausia stenkitės užtikrinti saugumą – atsisėskite ar atsigulkite, pakelkite kojas aukščiau, kad kraujas lengviau tekėtų į smegenis. Išgerkite stiklinę vandens, ypač jei yra įtarimas dėl dehidratacijos. Nedideli užkandžiai su šiek tiek druskos taip pat gali padėti laikinai pakelti spaudimą. Jei simptomai nepraeina arba pasikartoja dažnai, nedelskite kreiptis į gydytoją.
Kaip gydytojas tiria ir gydo?
Diagnozuojant žemą diastolinį spaudimą, gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, širdies echoskopiją, elektrokardiogramą ar kitus tyrimus. Gydymas priklauso nuo priežasties – pavyzdžiui, skysčių atstatymas dehidratacijos atveju, vaistų korekcija ar širdies ligų gydymas. Labai svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai.
Gyvensenos pokyčiai
Norint išvengti diastolinio spaudimo kritimų, rekomenduojama laikytis sveikos mitybos, vartoti pakankamai skysčių, vengti per ilgo stovėjimo vienoje vietoje ir reguliariai mankštintis. Kofeinas kai kuriais atvejais gali padėti laikinai pakelti spaudimą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Labai svarbu užtikrinti pakankamą miegą ir vengti streso, nes jis daro tiesioginę įtaką kraujospūdžio svyravimams.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar diastolinis spaudimas 50 pavojingas?
Taip, ypač jei jis kartojasi reguliariai. Tai rodo, kad organai gali negauti pakankamai kraujo.
Ar galima savarankiškai padidinti spaudimą?
Laikinai padėti gali skysčių vartojimas, druskos turintys užkandžiai ar kojų pakėlimas. Tačiau tai nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Kokios ligos dažniausiai sukelia tokį spaudimą?
Širdies vožtuvų ligos, endokrininiai sutrikimai, gausus kraujo netekimas ar stipri dehidratacija.
Kada reikia kviesti greitąją pagalbą?
Jei spaudimas 50 lydi sąmonės praradimas, krūtinės skausmas ar stiprus dusulys – būtina kviesti medikus nedelsiant.
Ką verta įsiminti artimiesiems
Žemas diastolinis spaudimas yra signalas, kad širdies ir kraujagyslių sistema gali neveikti tinkamai. Artimieji gali padėti pastebėdami simptomus, skatindami laiku kreiptis į gydytoją ir palaikydami sveikus įpročius. Toks rūpestis dažnai padeda užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir suteikia žmogui daugiau saugumo kasdienybėje.
