Kraujospūdis – vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Dauguma žmonių yra girdėję apie aukštą kraujospūdį, tačiau mažiau kalbama apie priešingą problemą – žemą diastolinį spaudimą. Šis rodiklis gali atskleisti, kad širdis ar kraujagyslės nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, ir kartais signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Norint tinkamai įvertinti situaciją, verta suprasti, ką reiškia diastolinis spaudimas ir kodėl jo sumažėjimas gali būti pavojingas.
Ką reiškia diastolinis spaudimas?
Kraujospūdžio matavimas visada pateikiamas dviem skaičiais – pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius (sistolinis spaudimas) rodo slėgį arterijose, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują. Antrasis – diastolinis spaudimas – parodo, koks yra slėgis, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Kitaip tariant, tai spaudimas kraujagyslėse širdies atsipalaidavimo metu. Diastolinis spaudimas yra labai svarbus, nes rodo kraujagyslių elastingumą ir širdies gebėjimą palaikyti pastovų kraujo tekėjimą organizme.
Kada diastolinis spaudimas laikomas žemu?
Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja nuo 70 iki 90 mmHg. Jei šis rodiklis krenta žemiau 60 mmHg ribos, galima kalbėti apie žemą diastolinį spaudimą (hipotenziją). Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius organizmo ypatumus – kai kuriems žmonėms šiek tiek žemesnis spaudimas gali būti natūralus ir nesukelti jokių simptomų, tuo tarpu kiti gali jausti diskomfortą net ir esant 65 mmHg.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Žemas diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo laikino nuovargio iki rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys yra šios:
- Dehidratacija – skysčių trūkumas mažina kraujo tūrį, todėl krenta spaudimas.
- Širdies silpnumas ar nepakankamumas – kai širdis nesugeba tinkamai pumpuoti kraujo, sumažėja spaudimas arterijose.
- Kraujagyslių išsiplėtimas – dažnai pasitaiko dėl šilumos, alkoholio ar tam tikrų vaistų poveikio.
- Endokrininiai sutrikimai – skydliaukės ar antinksčių veiklos sutrikimai gali daryti įtaką kraujospūdžiui.
- Didelis fizinis krūvis – po intensyvios treniruotės organizmas gali reaguoti trumpalaikiu spaudimo sumažėjimu.
- Mitybos nepakankamumas – per mažas druskos ar geležies kiekis gali sumažinti spaudimą.
Kartais žemas diastolinis spaudimas atsiranda vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju dėl dozės koregavimo.
Kokie simptomai rodo, kad spaudimas per žemas?
Žemą diastolinį spaudimą gali išduoti šie simptomai:
- Galvos svaigimas ar silpnumas, ypač stojantis iš sėdimos padėties
- Nuovargis ir mieguistumas
- Prastas koncentracijos gebėjimas
- Šaltos rankos ir pėdos
- Greitas širdies plakimas (kompensacinė reakcija)
- Nepastovus regėjimas
Jei šie simptomai pasireiškia nuolat, tai gali reikšti, kad organizmas negauna pakankamai deguonies dėl silpnesnės kraujotakos. Tokiu atveju rekomenduojama pasitikrinti pas gydytoją.
Kada žemas diastolinis spaudimas pavojingas?
Trumpalaikis diastolinio spaudimo sumažėjimas nėra pavojingas, tačiau ilgalaikiai nukrypimai gali būti žalingi. Jei diastolinis spaudimas ilgą laiką išlieka mažesnis nei 60 mmHg, tai gali sukelti:
- Neišvystytą kraujo tėkmę į širdį ir smegenis
- Širdies raumens apkrovos pokyčius
- Sąmonės praradimo ar griuvimo riziką
- Lėtinį nuovargį ir organų deguonies stygių
Vyresnio amžiaus žmonėms ši būklė gali būti ypač pavojinga, nes silpnesnis kraujo tekėjimas gali prisidėti prie širdies ar smegenų funkcijų sutrikimų.
Kaip natūraliai pakelti žemą diastolinį spaudimą?
Lengvais atvejais diastolinį spaudimą galima pakelti pakeitus gyvenimo būdą. Svarbiausia – palaikyti tinkamą skysčių balansą, pakankamai ilsėtis ir subalansuotai maitintis. Naudingi patarimai:
- Gerkite daugiau vandens – mažiausiai 1,5–2 litrus per dieną
- Didinkite druskos kiekį (jei gydytojas neprieštarauja)
- Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis
- Venkite ilgalaikio stovėjimo
- Keltis iš lovos lėtai, kad išvengtumėte staigaus spaudimo kritimo
- Vartokite maisto produktus, turinčius geležies ir vitamino B12
Jei priežastis susijusi su širdies veikla ar hormonų pusiausvyra, būtinas gydytojo įsikišimas ir tikslingas gydymas.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas diastolinis spaudimas visada yra blogai?
Nebūtinai. Kai kuriems žmonėms tai natūrali būklė, nesukelianti jokių simptomų. Problema atsiranda, kai kartu jaučiamas silpnumas ar galvos svaigimas.
Ar žemas diastolinis spaudimas gali būti paveldimas?
Taip, tam tikrais atvejais žemesni spaudimo rodikliai gali būti paveldėti, tačiau svarbu atmesti kitus galimus sveikatos sutrikimus.
Ar kava gali padėti pakelti žemą spaudimą?
Trumpam – taip, nes kofeinas stimuliuoja kraujagysles. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis gali sukelti priešingą efektą, todėl vartoti reikia saikingai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas žemas ilgą laiką ir kartu pasireiškia svaigimas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai ar nuolatinis nuovargis – būtina medicininė konsultacija.
Ar galima sportuoti, jei diastolinis spaudimas mažas?
Galima, tačiau būtina vengti pernelyg intensyvaus krūvio. Rekomenduojamos lengvos veiklos – vaikščiojimas, joga, plaukimas.
Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti pusiausvyrą
Žemas diastolinis spaudimas dažnai priklauso nuo kasdienių įpročių – skysčių vartojimo, mitybos, poilsio ir fizinio aktyvumo. Net mažos korekcijos gali padaryti didelį skirtumą: reguliarus miegas, subalansuota mityba ir pakankamas judėjimas padeda palaikyti sveiką kraujotaką. Svarbiausia – klausytis savo kūno ir laiku reaguoti į jo siunčiamus signalus, nes sveikas spaudimo balansas yra pagrindas gerai savijautai ir energijai kiekvieną dieną.
