Storosios žarnos uždegimas, dar vadinamas kolitu, yra gana dažna būklė, galinti paveikti bet kurio amžiaus žmones. Uždegimas gali būti trumpalaikis arba lėtinis, o jo simptomai svyruoja nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir sutrikusio virškinimo. Suprasti, kaip pasireiškia ši būklė, kas ją sukelia ir kokie požymiai rodo būtinybę kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, gali padėti laiku pasirūpinti savo sveikata.
Kas yra storosios žarnos uždegimas?
Storosios žarnos uždegimas – tai būklė, kai vidinis žarnos sluoksnis tampa sudirgęs, patinsta ir gali pradėti skaudėti. Uždegimas gali paveikti visą storąją žarną arba tik jos dalį. Priklausomai nuo kilmės, kolitas skirstomas į kelias formas, tarp kurių dažniausios yra infekcinis, išeminės kilmės, alerginis, medikamentinis ir lėtinis uždegiminis kolitas.
Storosios žarnos uždegimas gali prasidėti staiga, pavyzdžiui, dėl apsinuodijimo maistu, arba vystytis palaipsniui, kaip atsitinka sergant lėtinėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ar Krono liga.
Dažniausios priežastys
Storosios žarnos uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Nors kai kuriais atvejais tikslios priežasties nustatyti nepavyksta, daugelis jų yra gana gerai žinomos.
- Infekcijos: bakterijos, virusai ar parazitai gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sukelti trumpalaikį uždegimą.
- Uždegiminės žarnyno ligos: tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, dažniausiai būna lėtinės ir pasireiškia paūmėjimų bei remisijos laikotarpiais.
- Netolerancijos ar alergijos maistui: kai kuriems žmonėms tam tikros medžiagos gali sukelti žarnyno sudirginimą.
- Medikamentai: ilgas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas gali dirginti žarnyną.
- Kraujotakos sutrikimai: jei į storąją žarną patenka per mažai kraujo, gali vystytis išeminis kolitas.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Storosios žarnos uždegimo požymiai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo priežasties ir uždegimo intensyvumo. Kai kurie simptomai būna lengvi, kiti – gana ryškūs ir trikdantys kasdienę veiklą.
- Pilvo skausmas ar spazmai.
- Viduriavimas, kartais su gleivėmis ar kraujo pėdsakais.
- Nuolatinis noras tuštintis, net ir tuščiu žarnynu.
- Pūtimasis ir dujų kaupimasis.
- Karščiavimas (dažniau esant infekcijai).
- Silpnumas, nuovargis.
Jeigu simptomai nepraeina kelias dienas arba ima stiprėti, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta tiksli būklės priežastis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors lengvi ir trumpalaikiai žarnyno sutrikimai dažnai praeina savaime, kai kurie požymiai gali rodyti rimtesnę būklę. Sveikatos priežiūros specialisto konsultacija reikalinga, jei:
- viduriavimas ar pilvo skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas;
- išmatose pastebima kraujo;
- atsiranda aukšta temperatūra ar stiprus silpnumas;
- skausmas tampa stiprus arba nepraeina;
- greitai netenkama svorio be aiškios priežasties;
- simptomai atsiranda po kelionės į užsienį ar įtariant apsinuodijimą maistu.
Specialistas gali paskirti reikiamus tyrimus, tokius kaip kraujo ar išmatų analizės, ultragarsinis tyrimas ar kolonoskopija, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pritaikytas gydymas.
Gydymo galimybės
Gydymo būdas priklauso nuo uždegimo priežasties. Infekcinio kolito atveju dažnai pakanka skysčių, poilsio ir lengvos dietos. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antibakteriniai arba antivirusiniai vaistai.
Jei uždegimą sukelia lėtinė žarnyno liga, gydymas dažniausiai yra ilgesnis ir apima uždegimą slopinančius, imuninę sistemą reguliuojančius ar net biologinius vaistus. Esant medikamentinio ar alerginio kolito požymiams, gali tekti atsisakyti tam tikrų medžiagų ar pakeisti vartojamus vaistus.
Mityba ir gyvenimo būdas
Net ir po to, kai ūmūs simptomai sumažėja, tinkama mityba ir gyvenimo būdas turi didelę reikšmę žarnyno sveikatai. Nors universalios dietos nėra, kai kurie patarimai daugeliui žmonių gali padėti jaustis geriau.
- Vengti riebių, aštrių ar sunkiai virškinamų produktų.
- Rinktis švelnesnius maisto produktus, tokius kaip virti ryžiai, bulvės, trintos sriubos.
- Gerti pakankamai vandens.
- Valgyti reguliariai ir mažomis porcijomis.
- Stebėti, kurie produktai sukelia daugiau diskomforto.
Be mitybos, svarbūs ir tokie veiksniai kaip pakankamas miegas, streso valdymas bei fizinis aktyvumas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar storosios žarnos uždegimas gali praeiti savaime?
Kai kuriais atvejais, ypač jei uždegimą sukėlė lengva infekcija ar trumpalaikis sudirginimas, simptomai gali sumažėti per kelias dienas. Tačiau jei jie užsitęsia, svarbu kreiptis į specialistus.
Ar storosios žarnos uždegimas užkrečiamas?
Tai priklauso nuo priežasties. Infekcinis kolitas gali būti užkrečiamas, o lėtinės žarnyno ligos nėra perduodamos žmogui žmogui.
Ar galima sportuoti turint žarnyno uždegimą?
Esant ūmiems simptomams, rekomenduojama leisti organizmui pailsėti. Kai savijauta pagerėja, lengvas fizinis aktyvumas paprastai yra naudingas.
Ką valgyti, jei uždegimas pasikartoja?
Rinktis lengvai virškinamą maistą, vengti produktų, kurie sukelia pūtimą ar skausmą, ir gerti daug skysčių. Jei simptomai kartojasi dažnai, būtina pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Kas gali padėti sumažinti diskomfortą kasdienybėje
Storosios žarnos uždegimas gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, tačiau tinkamai prižiūrint sveikatą, daugumai žmonių pavyksta sumažinti simptomus. Palaikant subalansuotą mitybą, stebint organizmo reakcijas ir laiku kreipiantis į specialistus, galima gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
