Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, padedantis įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Nors dauguma žmonių žino, kad spaudimas turi būti „normalus“, mažiau aišku, koks tas normalumas iš tikrųjų yra ir kas gali turėti įtakos jo svyravimams. Supratę pagrindinius spaudimo veikimo principus, galime laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Kas laikoma normaliu kraujo spaudimu?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutinis) ir diastoliniu (apatinis) spaudimu. Sistolinis spaudimas parodo, kokį jėgos lygį kraujas sukuria širdžiai susitraukiant, o diastolinis – kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir daugumos kardiologų vertinimu, normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl nedideli nuokrypiai į viršų ar žemyn vis dar gali būti laikomi norma, jei žmogus jaučiasi gerai.
Kada spaudimas laikomas padidėjusiu?
Padidėjusiu kraujo spaudimu laikoma situacija, kai rodmenys viršija 130/85 mmHg ribą. Jei spaudimas siekia arba viršija 140/90 mmHg, tokia būklė vadinama hipertenzija. Ji gali būti pavojinga todėl, kad ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų, tačiau kraujagyslės ir širdis patiria nuolatinį stresą.
Būtina nuolat sekti spaudimą žmonėms, kurie susiduria su šiais rizikos veiksniais:
- antsvoriu arba nutukimu
- mažu fiziniu aktyvumu
- naujausiomis ar lėtinėmis inkstų ligomis
- genetine hipertenzijos rizika
- rūkymu ir alkoholio vartojimu
- nuolatiniu stresu
Kada spaudimas laikomas per žemu?
Per žemas kraujo spaudimas vadinamas hipotenzija. Dažniausiai jis nustatomas tada, kai sistolinis spaudimas nukrenta žemiau 100 mmHg. Nors daugeliui žmonių žemas spaudimas nėra pavojingas, kai kuriems jis gali sukelti simptomus.
Dažniausi hipotenzijos požymiai:
- svaigstanti galva
- silpnumas ar energijos trūkumas
- pritemęs matymas
- šalti galūnių pirštai
- alpimo epizodai
Per žemas spaudimas gali būti laikinas, tačiau kartais jis signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, hormoninius pokyčius, dehidrataciją ar širdies ritmo sutrikimus.
Kas gali daryti įtaką kraujo spaudimui?
Kraujo spaudimas yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugybės veiksnių. Net ir visiškai sveikam žmogui jis gali pakilti ar nukristi dėl išorinių arba vidinių pokyčių.
Dažniausi kraujo spaudimą veikiantys veiksniai:
- Stresas. Emocinė įtampa gali laikinai pakelti spaudimą.
- Mityba. Per didelis druskos, kavos ar alkoholio vartojimas kelia spaudimą.
- Fizinis aktyvumas. Aktyvumo stoka gali kelti riziką hipertenzijai.
- Amžius. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau kinta kraujagyslių elastingumas.
- Kūno svoris. Antsvoris didina spaudimo padidėjimo riziką.
- Vaistai. Kai kurie vaistai gali tiek kelti, tiek mažinti spaudimą.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Norint tiksliai įvertinti sveikatos būklę, labai svarbu teisingai matuoti kraujo spaudimą. Netinkami matavimo įpročiai gali duoti klaidingus rezultatus.
Rekomendacijos teisingam matavimui:
- matavimas turi būti atliekamas ramybės būsenoje
- nerekomenduojama matuoti iškart po sporto ar stiprios emocinės įtampos
- ranką reikia padėti širdies lygyje
- matavimą atlikti kelis kartus ir apskaičiuoti vidurkį
- naudoti tinkamo dydžio manžetę
Dažniausiai užduodami klausimai
Šioje dalyje pateikiami populiariausi klausimai apie kraujo spaudimą.
- Koks spaudimas yra pavojingas?
Labai pavojingu laikomas spaudimas, viršijantis 180/120 mmHg. Tokia būklė gali kelti ūminio insulto ar infarkto riziką ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. - Ar jauni žmonės gali turėti hipertenziją?
Taip, hipertenzija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ypač jei yra genetinis polinkis arba netinkami gyvenimo įpročiai. - Ar galima jausti, kad spaudimas padidėjo?
Daugeliu atvejų padidėjęs spaudimas nejaučiamas, todėl jis vadinamas „tyliuoju žudiku“. - Ar kavos vartojimas didina spaudimą?
Kava trumpam gali padidinti spaudimą, tačiau ilgalaikis poveikis priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo. - Kada kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas dažnai viršija 140/90 mmHg arba nuolat jaučiami simptomai, būtina pasitarti su gydytoju.
Gyvensena, padedanti palaikyti sveiką kraujo spaudimą
Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo sveikatos gerinimo kasdieniais pasirinkimais. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra svarbiausi įpročiai palaikant normalų kraujo spaudimą.
Naudingi patarimai:
- mažinti druskos vartojimą ir rinktis daugiau šviežių produktų
- gerti pakankamai vandens
- rinktis reguliarią fizinę veiklą – bent 30 minučių per dieną
- stengtis išlaikyti normalų kūno svorį
- riboti alkoholio vartojimą ir atsisakyti rūkymo
- ugdyti streso valdymo įgūdžius, pavyzdžiui, meditaciją ar kvėpavimo pratimus
Kaip dažnai reikėtų tikrinti kraujo spaudimą?
Net jei žmogus jaučiasi visiškai sveikas, patariama kraujo spaudimą tikrinti bent kelis kartus per metus. Vyresniems nei 40 metų žmonėms arba tiems, kurie turi rizikos veiksnių, spaudimą rekomenduojama matuoti dažniau – kartą per mėnesį arba pagal gydytojo nurodymus. Reguliarūs matavimai leidžia pastebėti pokyčius laiku ir imtis reikiamų veiksmų.
