Opinis kolitas: simptomai, kurių nevalia ignoruoti

Daugelis iš mūsų retkarčiais susiduria su virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu ar laikinu diskomfortu, todėl dažnai esame linkę ignoruoti pirmuosius organizmo siunčiamus pavojaus signalus. Tačiau kai šie simptomai tampa nuolatiniai, varginantys ir pradeda trikdyti kasdienę veiklą, tai gali būti kur kas rimtesnės būklės nei paprastas apsinuodijimas maistu požymis. Opinis kolitas yra viena iš tų ligų, kurios sėlina lėtai, tačiau smogia stipriai, sukeldama ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį emocinį krūvį. Tai lėtinė uždegiminė žarnyno liga, kuri reikalauja ypatingo dėmesio, savalaikės diagnostikos ir nuoseklaus gydymo, o negydoma gali sukelti pavojingas komplikacijas. Suprasti šios ligos prigimtį ir atpažinti jos simptomus yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis siekiant suvaldyti uždegimą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę.

Kas yra opinis kolitas ir kaip jis veikia organizmą?

Opinis kolitas priklauso uždegiminių žarnyno ligų (UŽL) grupei. Skirtingai nei dirgliosios žarnos sindromas, kuris yra funkcinis sutrikimas, opinis kolitas sukelia matomus organinius pakitimus virškinamajame trakte. Ši liga specifiškai pažeidžia storąją žarną (gaubtinę žarną) ir tiesiąją žarną. Uždegimas paprastai prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali išplisti į viršų, apimdamas dalį arba visą storąją žarną.

Esminis šios ligos bruožas yra tai, kad uždegimas pažeidžia tik vidinį žarnos sluoksnį – gleivinę. Ilgainiui dėl nuolatinio uždegimo gleivinėje susiformuoja mažos žaizdelės, vadinamos opomis. Šios opos gali kraujuoti, gaminti pūlius ir gleives. Svarbu suprasti, kad opinis kolitas yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atpažįsta nekenksmingas žarnyno bakterijas ar maisto medžiagas kaip svetimkūnius ir pradeda juos atakuoti, sukeldama lėtinį uždegimą, kuris negydomas pats nepraeina.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Ligos eiga gali būti labai įvairi: vieniems ji pasireiškia lengvais negalavimais, kitiems – staigiais ir sunkiais priepuoliais. Simptomų intensyvumas dažnai priklauso nuo uždegimo apimties ir lokalizacijos. Tačiau egzistuoja tam tikri klinikiniai požymiai, kurie yra būdingi daugumai pacientų.

Virškinamojo trakto simptomai

  • Viduriavimas su krauju: Tai yra pats dažniausias ir ryškiausias opinio kolito simptomas. Kraujas gali būti šviesus arba tamsus, dažnai sumišęs su gleivėmis ar pūliais.
  • Pilvo skausmas ir spazmai: Skausmas dažniausiai jaučiamas kairėje pilvo pusėje, tačiau gali apimti ir visą pilvą. Spazmai dažnai sustiprėja prieš tuštinimąsi.
  • Tenesmai: Tai skausmingas, staigus ir nevaldomas noras tuštintis, net jei žarnynas yra tuščias. Tai sukelia uždegimas tiesiojoje žarnoje.
  • Svorio kritimas: Dėl nuolatinio viduriavimo organizmas praranda skysčius ir maistines medžiagas. Be to, daugelis pacientų vengia valgyti bijodami skausmo, todėl svoris ima kristi.

Bendrieji ir sisteminiai simptomai

Nors liga lokalizuojasi žarnyne, uždegimas veikia visą organizmą. Pacientai dažnai skundžiasi lėtiniu nuovargiu, bendru silpnumu ir energijos stoka. Sunkesniais atvejais gali pakilti temperatūra, atsirasti karščiavimas. Dėl lėtinio kraujavimo dažnai išsivysto mažakraujystė (anemija), kuri dar labiau sustiprina silpnumo jausmą.

Įdomu tai, kad opinis kolitas gali pasireikšti ir už žarnyno ribų. Tai vadinamieji ekstraintestinaliniai simptomai, kurie apima sąnarių skausmus ar uždegimą (artritą), odos bėrimus, akių uždegimus (pvz., uveitą) bei kepenų veiklos sutrikimus.

Kodėl susergama opiniu kolitu?

Mokslininkai vis dar ieško tikslios atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga šia liga, o kiti – ne. Manoma, kad ligos atsiradimą lemia sudėtinga veiksnių sąveika:

  1. Genetika: Jei jūsų artimas giminaitis (tėvai, broliai ar seserys) serga opiniu kolitu, rizika susirgti jums yra didesnė, nors tai nereiškia, kad liga tikrai bus paveldėta.
  2. Aplinkos veiksniai: Mityba, kurioje gausu riebalų ir rafinuoto cukraus, bei gyvenimas didmiesčiuose yra siejami su didesniu sergamumu. Rūkymas turi paradoksalų poveikį – jis didina riziką susirgti Krono liga, bet kai kuriais atvejais gali šiek tiek sušvelninti opinio kolito eigą (tačiau dėl kitų sveikatos rizikų rūkyti griežtai nerekomenduojama).
  3. Imuninės sistemos sutrikimai: Kaip minėta anksčiau, nenormali imuninė reakcija į žarnyno mikroflorą yra pagrindinis uždegimo variklis.

Diagnostikos kelias: nuo įtarimo iki patvirtinimo

Opinio kolito diagnozė negali būti nustatyta vien remiantis paciento pasakojimu. Gydytojai gastroenterologai naudoja keletą tyrimų metodų, kad patvirtintų ligą ir atmestų kitas panašias būkles, pavyzdžiui, infekcijas ar Krono ligą.

Pagrindinis tyrimas yra kolonoskopija. Jos metu gydytojas specialiu lanksčiu prietaisu su kamera apžiūri visą storąją žarną. Procedūros metu paimama biopsija – mažas gleivinės gabalėlis, kuris vėliau tiriamas mikroskopu. Tik histologinis tyrimas gali galutinai patvirtinti diagnozę. Papildomai atliekami kraujo tyrimai (ieškoma uždegimo rodiklių, anemijos) ir išmatų tyrimas, skirtas nustatyti kalprotektiną – specifinį baltymą, kuris parodo žarnyno uždegimo lygį.

Šiuolaikiniai gydymo metodai

Nors opinis kolitas šiuo metu nėra visiškai išgydomas (išskyrus chirurginį storosios žarnos pašalinimą), šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai kontroliuoti ligą. Gydymo tikslas yra pasiekti ir išlaikyti remisiją – būseną, kai simptomai išnyksta, o žarnyno gleivinė sugyja.

Medikamentinis gydymas

Gydymas dažniausiai pradedamas nuo priešuždegiminių vaistų, vadinamų aminosalicilatais (5-ASA). Jie veikia tiesiogiai žarnyno gleivinę ir mažina uždegimą. Esant ligos paūmėjimui, skiriami kortikosteroidai, kurie greitai slopina imuninę sistemą, tačiau dėl šalutinio poveikio jie vartojami tik trumpą laiką.

Jei liga yra vidutinio sunkumo arba sunki, gali būti skiriami imunosupresantai arba biologinė terapija. Biologiniai vaistai yra pažangus gydymo metodas – tai antikūnai, kurie blokuoja specifines uždegimą sukeliančias molekules. Jie padeda daugeliui pacientų išvengti operacijos ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Chirurginis gydymas

Kai vaistai nepadeda arba išsivysto gyvybei pavojingos komplikacijos (pvz., gausus kraujavimas ar žarnos prakiurimas), prireikia operacijos. Dažniausiai atliekama kolektomija – visos storosios žarnos pašalinimas. Tai iš esmės „išgydo” opinį kolitą, nes pašalinamas organas, kuriame vyksta uždegimas, tačiau tai keičia paciento gyvenimo būdą ir tuštinimosi procesą.

Mitybos vaidmuo kontroliuojant ligą

Nėra vienos dietos, kuri tiktų visiems sergantiems opiniu kolitu, tačiau mityba vaidina svarbų vaidmenį valdant simptomus. Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama vengti maisto, kuris dirgina žarnyną:

  • Aštrūs prieskoniai ir padažai.
  • Daug ląstelienos turintys produktai (žalios daržovės, riešutai, sėklos) – paūmėjimo metu jie gali didinti viduriavimą.
  • Pieno produktai (jei netoleruojama laktozė).
  • Kofeinas ir alkoholis, kurie skatina dehidrataciją ir žarnyno judesius.

Remisijos metu pacientai skatinami valgyti kuo įvairesnį maistą, kad gautų visas reikalingas medžiagas. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Gyvenant su lėtine liga natūraliai kyla daug klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pacientams rūpimus klausimus apie opinį kolitą.

  • Ar opinis kolitas yra užkrečiamas?

    Ne, opinis kolitas nėra infekcinė liga. Jūs negalite užkrėsti šeimos narių ar aplinkinių žmonių.
  • Ar stresas sukelia opinį kolitą?

    Stresas pats savaime nesukelia opinio kolito, tačiau jis gali išprovokuoti ligos paūmėjimą (atkrytį) arba sustiprinti esamus simptomus. Emocinės sveikatos valdymas yra svarbi gydymo dalis.
  • Ar sergant šia liga didėja vėžio rizika?

    Taip, ilgai (daugiau nei 8–10 metų) sergant opiniu kolitu, ypač jei pažeista visa storoji žarna, storosios žarnos vėžio rizika šiek tiek padidėja. Todėl pacientams rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktines kolonoskopijas vėžinių pakitimų stebėsenai.
  • Ar moterys, sergančios opiniu kolitu, gali susilaukti vaikų?

    Taip, dauguma sergančių moterų gali sėkmingai pastoti ir pagimdyti sveikus vaikus. Svarbiausia planuoti nėštumą remisijos fazėje, kai liga yra suvaldyta, ir konsultuotis su gydytoju dėl vartojamų vaistų saugumo.

Ilgalaikė sveikatos priežiūra ir gyvenimo kokybė

Gyvenimas su opiniu kolitu reikalauja nuolatinio budrumo ir bendradarbiavimo su medicinos specialistais. Net ir pasiekus remisiją, kai atrodo, kad liga pasitraukė, negalima savavališkai nutraukti vaistų vartojimo. Lėtinis uždegimas gali rusenti net nejaučiant simptomų, tyliai žalodamas žarnyno audinius ir didindamas komplikacijų riziką ateityje. Reguliarūs vizitai pas gastroenterologą, kraujo ir išmatų tyrimų stebėsena bei laiku atliekamos endoskopinės procedūros yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti ligos progresavimo.

Šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja, atsiranda vis naujų, efektyvesnių biologinių vaistų ir mažų molekulių terapijų, kurios suteikia vilties net ir sunkiausiomis formomis sergantiems pacientams. Svarbiausia – neužsidaryti savyje, ieškoti patikimos informacijos, bendrauti su pacientų organizacijomis ir suprasti, kad tinkamai valdant ligą, opinis kolitas netampa nuosprendžiu, o tik viena iš gyvenimo aplinkybių, su kuria įmanoma kokybiškai gyventi.