Oda yra didžiausias mūsų organas, todėl bet kokie jos pakitimai ar atsiradę neįprasti simptomai dažnai sukelia nerimą bei diskomfortą. Vienas iš labiausiai paplitusių, tačiau vis dar daug klausimų ir mitų keliančių odos susirgimų yra egzema. Tai lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingi nenuspėjami paūmėjimo ir remisijos periodai. Nors daugelis žmonių yra girdėję šį terminą, toli gražu ne kiekvienas gali tiksliai pasakyti, kaip iš tiesų atrodo ši liga pačioje jos pradžioje ir kuo ji skiriasi nuo paprasto odos išsausėjimo. Ankstyvas egzemos atpažinimas yra nepaprastai svarbus procesas, nes laiku pritaikytos odos priežiūros priemonės, medicininis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Užleista liga gali lemti antrines odos infekcijas, randėjimą ar net reikšmingą psichologinės būklės pablogėjimą dėl nuolatinio diskomforto. Egzema gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms – nuo vos kelių mėnesių naujagimių iki senyvo amžiaus asmenų. Svarbu paminėti, kad jos vizualinė išraiška dažnai priklauso ne tik nuo paciento amžiaus, bet ir nuo konkrečios ligos formos, individualių organizmo savybių bei aplinkos veiksnių.
Pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys egzemos simptomai
Nors egzemos formų dermatologijoje yra išskiriama ne viena, daugelis jų dalijasi bendrais vizualiniais ir fiziniais simptomais, kurie leidžia įtarti būtent šį susirgimą. Pats ryškiausias, labiausiai varginantis ir bene kiekvieną pacientą lydintis šios odos ligos požymis yra nenumaldomas niežulys. Gydytojai dažnai pabrėžia, kad egzema kartais prasideda tiesiog kaip niežulys, kuris dėl nuolatinio kasymosi galiausiai sukelia matomą išbėrimą. Nuolatinis mechaninis odos dirginimas kasymosi metu pažeidžia natūralų apsauginį odos barjerą, todėl atsiveria kelias uždegimui ir atsiranda kiti vizualūs simptomai.
- Odos paraudimas ir spalvos pokyčiai (eritema): Ant šviesios odos egzemos pažeistos vietos dažniausiai atrodo ryškiai raudonos arba rožinės, aiškiai išsiskiriančios iš sveikos odos ploto. Tamsesnės odos savininkams šie uždegiminiai plotai gali atrodyti tamsiai rudi, purpuriniai ar net pilkšvi. Dėl šios priežasties tamsesnio gymio žmonėms egzemą kartais būna sunkiau vizualiai diagnozuoti ankstyvose stadijose.
- Intensyvus sausumas ir pleiskanojimas: Egzemos pažeista oda nesugeba išlaikyti drėgmės, ji netenka lipidų, todėl tampa itin sausa, šiurkšti ir pleiskanojanti. Paviršiuje dažnai matomi smulkūs, balti odos žvyneliai, primenantys miltus.
- Pūslelės, šlapiavimas ir šašelių susidarymas: Ligos paūmėjimo metu, ypač ūmiai fazei esant, labai dažnai susidaro smulkios, skysčio prisipildžiusios pūslelės. Jas nusikasius ar joms pačioms trūkus, išsiskiria skaidrus serozinis skystis. Šiam skysčiui džiūstant ant odos paviršiaus, susidaro gelsvi, ploni šašeliai, kurie rodo atvirą odos pažeidimą.
- Odos sustorėjimas (likenizacija): Jei liga tęsiasi ilgai ir pacientas sunkiai suvaldo norą kasytis, oda pradeda natūraliai gintis. Ji praranda savo elastingumą, tampa labai stora, grublėta, išryškėja natūralus odos piešinys. Tokia oda vizualiai gali priminti medžio žievę arba dramblio odą. Šis lėtinis procesas medicinoje vadinamas likenizacija.
Kaip egzema atrodo skirtingose kūno vietose?
Egzemos pažeidimų lokalizacija nėra atsitiktinė – ji dažnai kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir vystymosi etapų. Tai, kaip liga atrodo ir kuriose kūno zonose ji koncentruojasi, yra vienas iš svarbiausių klinikinių faktorių, padedančių dermatologams tiksliai atpažinti ligos pobūdį ir paskirti efektyviausią gydymo metodiką.
Kūdikių ir mažų vaikučių pažeidimų zonos
Kūdikiams pirmieji egzemos simptomai dažniausiai pasireiškia dar pirmaisiais gyvenimo metais, ypač per pirmuosius šešis mėnesius. Pagrindinės ir labiausiai pastebimos pažeidimų vietos yra veido sritis – ypač skruostai, smakras ir kakta. Oda tose vietose tampa labai raudona, sausa, gali atsirasti šlapiuojančių pūslelių, vaikas būna neramus, nuolat trina veiduką į patalynę. Kūdikiui augant ir pradėjus šliaužioti bei ropoti, bėrimai labai dažnai išplinta ant rankų ir kojų išorinių paviršių – kelių ir alkūnių. Taip nutinka todėl, kad šios vietos ropojant patiria nuolatinę mechaninę trintį su kilimais ar grindimis. Verta atkreipti dėmesį, kad kūdikių egzema paprastai nepažeidžia sauskelnių srities, nes ten oda yra nuolat drėkinama ir apsaugota nuo sauso aplinkos oro bei tiesioginio išorės dirgiklių poveikio.
Paauglių ir suaugusiųjų ligos pasireiškimas
Vaikui augant, pasiekus paauglystę, bei suaugusiems žmonėms egzemos bėrimų pobūdis ir jų lokalizacija dramatiškai pasikeičia. Ligos židiniai dažniausiai telkiasi natūraliuose kūno linkiuose. Tipinės, labiausiai pažeidžiamos vietos yra vidinės alkūnių pusės, sritys po keliais, kaklas, riešų vidinės pusės bei čiurnos. Šiose vietose oda yra plonesnė, ji linkusi labiau prakaituoti, čia nuolat vyksta odos lankstymasis judant, todėl susidaro idealios, šiek tiek drėgnos sąlygos uždegimui atsirasti ir odai sudirgti. Suaugusiems pacientams bėrimai būna gerokai rečiau šlapiuojantys nei kūdikiams; suaugusiųjų egzemoje dažniausiai vyrauja kraštutinis odos sausumas, intensyvus pleiskanojimas ir ryškus odos sustorėjimas. Taip pat suaugusiems labai dažnai pažeidžiamos plaštakos bei pirštai, o tai gali sukelti didžiulį diskomfortą atliekant kasdienius darbus, spausdinant klaviatūra ar dirbant su vandeniu.
Skirtingos egzemos rūšys ir jų specifiniai vizualiniai požymiai
Terminas egzema nėra vienalytis – jis apima visą grupę susijusių odos uždegiminių susirgimų. Norint tinkamai atpažinti simptomus, nepaprastai svarbu suprasti, kad skirtingos ligos formos vizualiai ir simptomiškai gali šiek tiek skirtis. Pateikiame tris pačias dažniausiai sutinkamas egzemos rūšis ir detalias jų charakteristikas.
Atopinis dermatitas
Tai neabejotinai pati dažniausia, sunkiausia ir labiausiai žinoma egzemos forma pasaulyje. Atopinis dermatitas yra glaudžiai susijęs su paveldimu genetiniu polinkiu ir labai dažnai pasireiškia kartu su kitomis atopinėmis ligomis, tokiomis kaip alerginė astma, šienligė ar maisto alergijos. Vizualiai atopinis dermatitas pasižymi išplitusiais sausos, stipriai paraudusios odos plotais, kuriems būdingas simetriškumas – jei pažeidžiama viena alkūnė, labai tikėtina, kad pažeista bus ir kita. Ligos remisijos, ramybės metu oda gali atrodyti tiesiog itin sausa, pleiskanojanti ir ypač jautri bet kokiems išorės dirgikliams, tačiau paūmėjimo metu atsiranda ryškus uždegiminis procesas, intensyvus niežulys ir atsiranda gilūs odos įtrūkimai.
Kontaktinis dermatitas
Kaip aiškiai sufleruoja pats pavadinimas, ši egzemos rūšis atsiranda odai turėjus tiesioginį, fizinį kontaktą su dirginančia medžiaga, chemikalu ar alergenu. Tai gali būti kasdien naudojama kosmetika, stiprūs skalbimo milteliai, valymo priemonės, nikelis (labai dažnai randamas bižuterijoje, diržų sagtyse ar drabužių užtrauktukuose) ar net tam tikri gamtoje augantys augalai. Kontaktinio dermatito išvaizda yra labai specifinė ir lokalizuota – bėrimas dažniausiai atsiranda išimtinai tik toje vietoje, kur oda turėjo tiesioginį sąlytį su alergizuojančiu dirgikliu. Pavyzdžiui, jei esate alergiški metalinei diržo sagčiai, bėrimas bus tik ant pilvo ir tiksliai atkartos sagties formą. Oda toje vietoje staiga parausta, patinsta, atsiranda stiprus deginimo jausmas, perštėjimas, o sunkesniais atvejais gali iškilti ir vandeningų pūslelių.
Dishidrotinė egzema
Tai labai unikali ir vizualiai išsiskirianti egzemos forma, kuri paveikia tik specifines kūno vietas – plaštakas ir pėdas. Pagrindinis skiriamasis dishidrotinės egzemos bruožas yra mažos, giliai odoje esančios ir skysčio pripildytos pūslelės, kurios dermatologijoje dažnai lyginamos su tapiokos perliukais. Šios pūslelės dažniausiai atsiranda simetriškai ant pirštų šoninių paviršių, delnų centrų ir pėdų padų. Jos sukelia itin stiprų, pulsuojantį, deginantį niežulį, kurį numalšinti būna nepaprastai sunku. Pūslelėms po kurio laiko pradėjus džiūti, oda tose vietose pradeda smarkiai pleiskanoti ir luptis dideliais plotais, po savęs palikdama jautrią, ploną odą ir skausmingus įtrūkimus, trukdančius normaliai vaikščioti ar atlikti smulkius darbus rankomis.
Į ką atkreipti dėmesį norint nesupainioti egzemos su kitomis ligomis
Kadangi daugelio dermatologinių ligų simptomai ankstyvose stadijose labai dažnai persidengia, egzemą paprastam žmogui nesunku supainioti su kitais susirgimais, tokiais kaip psoriazė (žvynelinė), dilgėlinė, kontaktinės alergijos ar net užkrečiamos grybelinės infekcijos. Visgi, atidžiau panagrinėjus, egzistuoja keletas esminių vizualinių gairių, kurios padeda preliminariai atskirti šias ligas.
- Egzema lyginant su psoriaze: Psoriazei (žvynelinei) būdingos labai aiškių, griežtų ribų, iškilios raudonos odos plokštelės, kurios paviršiuje yra gausiai padengtos storais, sidabriškai baltais, sunkiai nusilupančiais žvynais. Egzemos pažeidimų ribos dažniausiai būna gerokai mažiau apibrėžtos, jos būna išplaukusios į sveiką odą, o pats pleiskanojimas yra kur kas smulkesnis, retesnis. Be to, psoriazė labai dažnai atsiranda išoriniuose sąnarių paviršiuose (tiesiai ant pačių kelių gumburų ir alkūnių), plaukuotoje galvos dalyje, tuo tarpu egzema suaugusiems koncentruojasi vidiniuose linkiuose.
- Egzema lyginant su grybelinėmis infekcijomis: Odos grybelinės infekcijos, pavyzdžiui, žiedinis grybelis, vizualiai dažniausiai suformuoja labai taisyklingus raudonus žiedus su aiškiu, šiek tiek iškilusiu, pleiskanojančiu kraštu ir vizualiai sveikesniu, šviesesniu pažeidimo centru. Egzemos pažeidimai neformuoja tokių griežtų geometrinių žiedų formų ir dažniausiai būna tolygiai paraudę bei uždegiminiai visame apimtame plote be išryškėjusio sveikesnio centro.
- Egzema lyginant su dilgėline: Dilgėlinės bėrimai išvaizda labai primena stiprius uodų įkandimus arba odos nudegimą tikromis dilgėlėmis. Tai greitai atsirandančios, paburkusios, iškilusios, rausvos pūslės (pūkšlės), kurios, skirtingai nei egzema, yra labai trumpos trukmės – jos gali atsirasti ir visiškai išnykti be jokių pėdsakų per kelias valandas, o vėliau staiga atsirasti visiškai kitoje kūno vietoje. Egzemos pažeidimai yra stabilūs ir lėtiniai, jie vystosi palaipsniui, dienomis ar savaitėmis, ir išlieka lokalizuoti toje pačioje vietoje ilgą laiką.
Dažniausiai užduodami klausimai apie odos egzemą
Ar egzema yra užkrečiama ir ar pavojinga kontaktuoti su sergančiuoju?
Vienareikšmiškai ne, egzema nėra užkrečiama odos liga. Jūs jokiu būdu negalite užsikrėsti egzema liečiant sergantį asmenį, sveikinantis, dalinantis tais pačiais rankšluosčiais, dėvint tuos pačius drabužius ar maudantis viename baseine. Egzema yra sudėtinga individualios imuninės sistemos ir apsauginio odos barjero disfunkcija, kuriai didžiausios įtakos turi paciento genetika bei vidiniai uždegiminiai procesai, o ne išoriniai patogenai, tokie kaip užkrečiami virusai, parazitai ar bakterijos.
Ar įmanoma odos egzemą išgydyti visiškai ir visam laikui?
Šiuo metu moderniojoje medicinoje nėra sukurto vieno stebuklingo vaisto, kuris galėtų visiškai ir visam laikui panaikinti polinkį į egzemą, ypač jei kalbame apie genetiškai paveldimą atopinį dermatitą. Tačiau ši odos būklė yra nepaprastai gerai valdoma ir kontroliuojama šiuolaikinėmis priemonėmis. Reguliariai naudojant specialiai pritaikytas drėkinamąsias priemones, išmokus vengti individualių provokuojančių veiksnių ir laikantis kompetentingo gydytojo nurodymų bei skirtos terapijos, daugelis pacientų gali pasiekti visišką ligos ramybę (ilgalaikę remisiją), trunkančią mėnesius ar net dešimtmečius be jokių matomų simptomų.
Kokie aplinkos ar kasdieniai veiksniai dažniausiai išprovokuoja egzemos paūmėjimą?
Ligos paūmėjimą lemiantys veiksniai (vadinami trigeriais) kiekvienam sergančiam žmogui yra labai individualūs. Visgi patys dažniausi ir labiausiai paplitę yra šie: stiprus ir lėtinis psichologinis stresas ar įtampa, staigūs oro temperatūros ir drėgmės pokyčiai (ypatingai neigiamai veikia sausas, šildomas patalpų oras žiemos metu), maudynės pernelyg karštame vandenyje, agresyvūs kūno prausikliai bei muilai, sintetiniai, orui nelaidūs ar šiurkštūs vilnoniai drabužiai. Prie stiprių dirgiklių taip pat priskiriami tam tikri aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkutės, žiedadulkės ar naminių gyvūnų pleiskanos bei seilės.
Ar kasdienė mityba turi reikšmingos įtakos egzemos paūmėjimui?
Tam tikrais ir gana specifiniais atvejais maistas gali būti ligos trigeris, ypač tai pastebima kalbant apie kūdikius ir mažus vaikus, kurių virškinimo bei imuninė sistemos dar tik formuojasi. Dažniausi maistiniai alergenai, statistiškai susiję su mažylių odos būklės pablogėjimu, yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, įvairūs medžių riešutai ir žemės riešutai, kviečiai bei sojos produktai. Tačiau suaugusiems žmonėms tiesioginis mitybos ryšys su egzemos paūmėjimu yra fiksuojamas kur kas rečiau. Medikai griežtai nerekomenduoja savarankiškai, be jokių tyrimų pradėti laikytis drastiškų dietų ir atsisakyti pagrindinių maisto produktų nepasikonsultavus su gydytoju alergologu, nes taip galima sukelti naudingų maistinių medžiagų trūkumą organizme, kuris odos būklės niekaip nepagerins.
Ką daryti pastebėjus pirmuosius odos pakitimus ir kaip palengvinti būklę
Jeigu atidžiai apžiūrėję savo ar savo šeimos narių odą pastebėjote anksčiau minėtus uždegiminius simptomus – sausumą, paraudimą, nesibaigiantį niežulį – jokiu būdu neignoruokite jų tikėdamiesi, kad tai praeis savaime. Tinkama ir laiku pradėta ankstyva odos priežiūra gali žymiai sumažinti nemalonius fizinius pojūčius ir užkirsti kelią tolesniam, agresyvesniam ligos progresavimui. Pirmasis ir pats svarbiausias namų priežiūros žingsnis yra intensyvus, kasdienis odos barjero atkūrimas drėkinant. Rinkitės ir naudokite specialius bekvapius, hipoalerginius emolientus, losjonus ar riebius kremus, kuriuos geriausia tepti iškart po maudynių – per pirmąsias tris minutes, kol išsimaudžiusi oda dar yra šiek tiek drėgna. Toks metodas padeda efektyviai „užrakinti” vertingą drėgmę epidermyje, grąžina elastingumą ir stiprina pažeistą lipidinį apsauginį barjerą.
Labai naudinga kritiškai įvertinti ir prireikus pakeisti savo kasdienius higienos įpročius. Ilgas maudymasis po labai karštu vandeniu, nors ir teikia malonų laikiną palengvėjimą nuo erzinančio niežulio, ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau sausina odą, išplauna likusius natūralius jos riebalus ir galiausiai pablogina situaciją. Rinkitės drungną, kūno temperatūros vandenį ir pasistenkite sutrumpinti maudymosi duše ar vonioje laiką iki penkių ar daugiausiai dešimties minučių. Prausimuisi venkite tradicinių kietųjų, šarminių muilų bei stipriai putojančių dušo želių; vietoje jų verčiau naudokite vaistinėse parduodamus specialius prausimosi aliejus, bemuilius prausiklius ar švelnius sindetus, kurie valo odą jos nedirgindami.
Didelį dėmesį būtina atkreipti ir į dėvimus drabužius, ypač tuos, kurie turi tiesioginį sąlytį su sudirgusiais odos plotais. Geriausias ir saugiausias pasirinkimas sergant egzema yra laisvi, iš 100 procentų natūralios, švelnios medvilnės, bambuko pluošto ar plono lino pagaminti rūbai. Būtina vengti šiurkščios natūralios vilnos ar nekvėpuojančių sintetinių audinių (pavyzdžiui, poliesterio), kurie sulaiko kūno šilumą, skatina gausų prakaitavimą ir sukelia mechaninę trintį, taip akimirksniu sužadindami niežulį. Skalbiant drabužius bei patalynę, būtinai naudokite tik jautriai odai pritaikytas, hipoalergines skalbimo priemones be stiprių sintetinių kvapiklių, dažiklių bei griežtai atsisakykite audinių minkštiklių naudojimo.
Galiausiai, svarbu suvokti, jog nors šie išvardinti patarimai yra kertiniai, būtini kasdienės odos priežiūros elementai, jie niekaip negali visiškai atstoti profesionalios medicininės pagalbos sunkiais ligos atvejais. Jeigu nepaisant intensyvios priežiūros odos būklė negerėja, niežulys tampa toks nevaldomas, jog trukdo naktį miegoti ar susikaupti dienos metu, ar ant odos pastebite galimos bakterinės infekcijos požymių – tokių kaip pūlingų išskyrų atsiradimas, storų, geltonų, medaus spalvos šašų susidarymas, stiprus skausmas bei neįprastai padidėjusi šiluma pažeistoje vietoje, būtina nedelsiant ir nelaukiant kreiptis į gydytoją dermatologą. Tik patyręs odos ligų specialistas gali po apžiūros nustatyti tikslią klinikinę diagnozę ir, esant realiam poreikiui, paskirti receptinius vaistinius preparatus. Tai gali būti vietinio poveikio kortikosteroidiniai tepalai, kalcineurino inhibitoriai ar kiti inovatyvūs priešuždegiminiai vaistai, kurie efektyviausiai, greitai ir saugiai numalšins įsisiūbavusį odos uždegimą, grąžins odai sveiką išvaizdą ir sugrąžins prarastą gyvenimo kokybę.
