Žemas kraujospūdis, dar vadinamas hipotenzija, gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir trikdyti kasdienę savijautą. Nors daugelis žmonių daugiau dėmesio skiria aukštam kraujospūdžiui, pernelyg žemas spaudimas taip pat gali tapti rimta problema, ypač jei sukelia galvos svaigimą, silpnumą ar alpimą. Norint geriau suprasti, kas gali lemti žemą spaudimą ir kaip su tuo tvarkytis, svarbu žinoti pagrindinius veiksnius, požymius bei gydymo ir profilaktikos galimybes.
Kokios yra žemo kraujospūdžio priežastys
Žemas spaudimas gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių, ir ne visuomet tai yra ženklas, kad organizme kažkas negerai. Kai kuriems žmonėms žemesnis kraujospūdis yra visiškai normalus ir nesukelia jokių problemų. Vis dėlto yra situacijų, kai hipotenzija signalizuoja apie sveikatos sutrikimus arba vidaus organų funkcijos pokyčius.
Dažniausios žemo kraujospūdžio priežastys:
- Nesubalansuota mityba arba skysčių trūkumas.
- Staigus kūno padėties keitimas (ortostatinė hipotenzija).
- Endokrininės sistemos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės nepakankamumas.
- Širdies veiklos sutrikimai, įskaitant lėtesnį širdies ritmą.
- Nėštumas, ypač pirmojoje jo pusėje.
- Ilgalaikis stovėjimas arba didelis fizinis nuovargis.
- Stiprios alerginės reakcijos ar infekcijos.
- Tam tikrų vaistų vartojimas, ypač tų, kurie mažina kraujospūdį.
Žemo kraujospūdžio simptomai
Žemas spaudimas ne visada sukelia simptomus, tačiau kai jie pasireiškia, gali gerokai sumažinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai žmonės, kuriuos vargina hipotenzija, skundžiasi silpnumu, nestabilia savijauta ir greitu nuovargiu.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus.
- Alpimo epizodai arba artėjimo prie alpimo pojūtis.
- Neryškus matymas arba „juodos dėmės” prieš akis.
- Šaltos rankos ir kojos.
- Bendras silpnumas ir energijos stoka.
- Pykinimas, ypač rytais.
- Koncentracijos sunkumai.
Kada žemas spaudimas gali būti pavojingas
Nors dažniausiai žemas kraujospūdis laikomas ne tokia pavojinga būkle kaip aukštas, kai kuriais atvejais jis gali sukelti rimtų komplikacijų. Staigus kraujospūdžio kritimas gali sumažinti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip smegenys ar širdis.
Pavojingesnėmis situacijomis laikomi šie atvejai:
- Kraujospūdis smarkiai krenta per trumpą laiką.
- Pasireiškia alpimas ar sąmonės praradimas.
- Atsiranda stiprus širdies ritmas, krūtinės skausmas ar dusulys.
- Kraujospūdį lydi infekciniai simptomai, tokie kaip karščiavimas ir šaltkrėtis.
Kaip pakelti žemą kraujospūdį natūraliai
Jeigu žemas kraujospūdis yra nuolatinė problema, vertėtų išbandyti kelias paprastas priemones, kurios padeda stabilizuoti būklę. Natūralios priemonės dažnai yra pirmasis pasirinkimas prieš pradedant medikamentinį gydymą.
Rekomenduojami būdai:
- Padidinti suvartojamo vandens kiekį — dehidratacija yra viena dažniausių hipotenzijos priežasčių.
- Valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, kad būtų palaikomas pastovus cukraus kiekis kraujyje.
- Įtraukti daugiau druskos į mitybą, jei tai leidžia gydytojas.
- Vengti staiga atsikelti iš lovos ar greitai keisti kūno padėtį.
- Stiprinti kojų raumenis ir skatinti kraujotaką lengva mankšta.
- Dėvėti kompresines kojines, jeigu kraujospūdis krinta dėl prastos venų kraujotakos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors daugeliu atvejų žemas kraujospūdis nėra pavojingas, svarbu nepraleisti situacijų, kai būtinas profesionalus įvertinimas. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, širdies veiklos vertinimą ir kitus diagnostinius testus, kad nustatytų tikrąją priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Kreiptis pagalbos rekomenduojama, jei:
- Spaudimo kritimai kartojasi dažnai.
- Pasireiškia alpimas.
- Simptomai trukdo atlikti kasdienes veiklas.
- Kraujospūdis nuolat žemas net ir taikant rekomenduojamas priemones.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žemas kraujospūdis visada yra žalingas?
Ne, kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra normalus ir nekelia jokių simptomų. Problema tampa tik tuomet, kai žemas spaudimas sukelia negalavimus ar pablogina savijautą.
Ar galima žemą spaudimą padidinti maistu?
Taip, tam tikri maisto produktai gali padėti pakelti kraujospūdį, pavyzdžiui, sūdytos užkandžiai, pakankamas vandens kiekis, baltymingas maistas ar produktai, turintys natūralaus kofeino.
Ar kava padeda nuo žemo kraujospūdžio?
Kava gali laikinai padidinti kraujospūdį, tačiau nereikėtų ja piktnaudžiauti. Ji turėtų būti naudojama tik kaip trumpalaikė priemonė.
Ar žemas kraujospūdis paveldimas?
Taip, kai kurie žmonės paveldi polinkį turėti žemesnį kraujospūdį, tačiau tai nebūtinai sukelia sveikatos problemų.
Kasdieniai įpročiai, padedantys stabilizuoti savijautą
Tinkamai parinkti įpročiai gali padėti išvengti staigių kraujospūdžio svyravimų ir pagerinti bendrą savijautą. Pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, pakankamas vandens suvartojimas ir subalansuota mityba yra pagrindiniai veiksniai, padedantys užtikrinti normalią kraujotaką. Be to, pravartu stebėti savo organizmo reakcijas ir identifikuoti situacijas, kurios sukelia spaudimo kritimą, kad būtų galima jų išvengti ateityje.
