Insultas – tai viena iš labiausiai bauginančių ir sunkiausias pasekmes sukeliančių medicininių būklių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga kasmet paliečia milijonus žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar socialinio statuso. Vis dėlto, medikai vieningai sutaria: laikas yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis paciento išgyvenamumą ir tolesnę gyvenimo kokybę po priepuolio. Nors šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja, net ir moderniausios gydymo įstaigos negali sugrąžinti prarasto laiko, jei pacientas ar jo artimieji laiku neatpažįsta pavojaus signalų. Būtent todėl žinios apie tai, kaip vystosi ši klastinga liga ir kokie yra pirmieji jos pranašai, tampa tiesiogine prasme gyvybę gelbstinčiu įrankiu.
Kiekviena uždelsta minutė prasidėjus priepuoliui reiškia beveik du milijonus negrįžtamai žuvusių smegenų ląstelių. Žmogaus smegenys yra itin jautrios deguonies ir maistinių medžiagų trūkumui, todėl delsimas kreiptis pagalbos yra pats didžiausias priešas. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad smegenų kraujotakos sutrikimai ištinka tik senyvo amžiaus asmenis, tačiau gydytojų klinikinė praktika rodo visai ką kita – pacientų amžius nuolat jaunėja, o greitas reagavimas yra būtinas absoliučiai kiekvienam. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kokie procesai vyksta žmogaus organizme priepuolio metu, kaip greitai atpažinti grėsmę, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai ir kokių veiksmų būtina imtis nedelsiant.
Kas iš tiesų yra insultas ir kodėl jis toks pavojingas?
Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Ši kritinė būklė išsivysto tada, kai staiga nutrūksta kraujo, o kartu ir gyvybiškai svarbaus deguonies bei gliukozės, tiekimas į tam tikrą smegenų dalį. Kraujas smegenims yra būtinas, kad jos galėtų normaliai funkcionuoti, siųsti signalus ir valdyti visą mūsų kūną. Kai kraujotaka sustoja, smegenų audinys pradeda iš karto badauti. Jei kraujo tekėjimas neatkuriamas per labai trumpą laiką, toje zonoje esantys neuronai pradeda nykti ir galiausiai žūva. Dėl šios priežasties atsiranda įvairūs neurologiniai sutrikimai, galintys palikti neatitaisomas pasekmes ar net sukelti mirtį.
Didžiausias pavojus slypi tame, kad pažeistos smegenų dalys nebegali atlikti savo specifinių funkcijų. Kadangi skirtingos smegenų zonos yra atsakingos už skirtingus procesus – judėjimą, kalbą, regėjimą, atmintį, koordinaciją ar emocijas – pasekmės visada priklauso nuo to, kurioje vietoje įvyko pažeidimas ir kokio jis dydžio. Gydytojai nuolat pabrėžia, kad net ir sąlyginai nedidelis kraujotakos sutrikimas strategiškai svarbioje smegenų vietoje gali lemti visišką paciento neįgalumą. Būtent todėl prevencija, akylas organizmo stebėjimas ir greitas atpažinimas yra kertiniai akmenys siekiant išvengti asmeninės katastrofos.
Pagrindinės insulto rūšys: išeminis ir hemoraginis
Klinikinėje medicinoje išskiriami du pagrindiniai šios ligos tipai, kurie drastiškai skiriasi savo atsiradimo mechanizmu, tačiau abu reikalauja absoliučiai neatidėliotinos profesionalios pagalbos. Taip pat egzistuoja ir trečioji būklė, kuri veikia kaip labai rimtas įspėjamasis signalas prieš artėjančią nelaimę.
Išeminis insultas
Tai pati dažniausia forma, pasauliniu mastu sudaranti net apie 80–85 procentus visų fiksuojamų atvejų. Išeminis kraujotakos sutrikimas įvyksta tuomet, kai kraujagyslę, tiekiančią kraują į smegenis, staiga užkemša trombas (kraujo krešulys) arba nuo kraujagyslės sienelės atplyšusi aterosklerozinė plokštelė. Užsikimšus arterijai, kraujas negali fiziškai pratekėti, todėl tam tikra smegenų sritis lieka be mitybos. Šios rūšies priepuoliai yra labai dažnai susiję su širdies ritmo sutrikimais, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimu. Tokiu atveju širdyje susidaręs kraujo krešulys stambiosiomis kraujagyslėmis nukeliauja tiesiai į smegenų arterijas ir jas užblokuoja.
Hemoraginis insultas
Nors ši rūšis pasitaiko gerokai rečiau (sudaro apie 15–20 procentų atvejų), ji dažnai būna kur kas mirtingesnė ir sunkiau suvaldoma. Hemoraginis priepuolis įvyksta, kai smegenyse esanti kraujagyslė tiesiog plyšta ir kraujas išsilieja tiesiai į smegenų audinį arba į aplink jį esančius skysčio tarpus. Išsiliejęs kraujas sukelia didžiulį mechaninį spaudimą aplinkinėms smegenų ląstelėms, jas tiesiogiai žaloja, sukelia tinimą ir sutrikdo normalią veiklą. Pagrindinės šios būklės priežastys yra dešimtmečiais negydomas aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija), kraujagyslių sienelių nusilpimas ir kraujagyslių anomalijos, tokios kaip aneurizmos.
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP)
Visuomenėje dažnai vadinamas „mikroinsultu“, PSIP yra trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas. Simptomatika šiuo atveju yra lygiai tokia pati kaip ir tikrojo išeminio priepuolio, tačiau esminis skirtumas tas, kad kraujotaka atsistato savaime, o neurologiniai simptomai visiškai išnyksta per 24 valandas (nors dažniausiai tai trunka vos kelias valandas ar net minutes). Gydytojai griežtai įspėja: PSIP jokiu būdu negalima ignoruoti. Tai yra pats stipriausias organizmo pavojaus signalas, tiesiogiai rodantis, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis pacientą greičiausiai ištiks pilno masto išeminis smūgis.
FAST metodas: kaip greitai atpažinti pirmuosius simptomus
Siekiant padėti visuomenei kuo greičiau ir paprasčiau atpažinti pavojų, pasaulio medikų bendruomenė sukūrė lengvai įsimenamą ir itin efektyvią sistemą, pavadintą FAST akronimu (iš anglų kalbos žodžio, reiškiančio „greitai“). Kiekviena šio žodžio raidė nurodo konkretų veiksmą arba simptomą, kurį reikia nedelsiant patikrinti, vos tik kyla įtarimas dėl neurologinio sutrikimo.
- F (Face – Veidas): Paprašykite žmogaus nusišypsoti ar parodyti dantis. Įdėmiai stebėkite, ar viena veido pusė nėra nukarusi, ar šypsena netapo akivaizdžiai kreiva. Veido asimetrija, nusileidęs burnos kampas, negalėjimas pilnai užmerkti vienos akies ar prarasta mimika vienoje veido pusėje yra vienas ryškiausių ir anksčiausiai pastebimų pavojaus požymių.
- A (Arms – Rankos): Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas priešais save į vienodą aukštį ir išlaikyti jas tokioje padėtyje bent 10 sekundžių. Jei viena ranka silpsta, neklauso, palaipsniui krenta žemyn arba žmogus apskritai negali jos pakelti nuo pat pradžių, tai tiesiogiai rodo vienos kūno pusės paralyžių ar ryškų raumenų silpnumą.
- S (Speech – Kalba): Paprašykite žmogaus ištarti paprastą, rišlų sakinį, pavyzdžiui, „Šiandien lauke šviečia saulė“. Atkreipkite dėmesį, ar paciento kalba nėra neaiški, „veliasi“, ar jis nekalba sumišusiai. Taip pat vertinkite, ar žmogus išvis randa tinkamus žodžius, ar supranta, ką jam sakote. Kalbos sutrikimai (mediciniškai vadinami afazija) pasitaiko ypač dažnai.
- T (Time – Laikas): Jei pastebėjote bent vieną iš šių aukščiau išvardintų simptomų (net jei jie atrodo neryškūs), laikas tampa jūsų pačiu svarbiausiu resursu. Nedelsdami, tą pačią minutę, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Niekada nelaukite, kol simptomai praeis, nebandykite duoti atsigerti ar pamiegoti. Taip pat nebandykite patys vežti paciento į ligoninę savo automobiliu – greitosios medicinos pagalbos medikai gali pradėti teikti gyvybę gelbstinčią pagalbą dar pakeliui ir iš anksto informuoti specializuotą insulto centrą apie atvykstantį kritinį pacientą.
Kiti svarbūs, bet rečiau atpažįstami insulto požymiai
Nors klasikinis FAST metodas apima pačius dažniausius ir lengviausiai plika akimi pastebimus požymius, gydytojai neurologai atkreipia dėmesį, kad klinikinis vaizdas kartais gali būti kur kas įvairesnis ir painesnis. Kartais pirmieji simptomai būna netipiški, ypač moterims arba esant kraujotakos sutrikimams specifinėse smegenų dalyse (pavyzdžiui, smegenėlėse ar pačiame smegenų kamiene). Todėl gyvybiškai svarbu atkreipti dėmesį ir į šiuos papildomus simptomus, ypač jeigu jie atsiranda be jokio išankstinio įspėjimo:
- Staigus ir nepaaiškinamas regėjimo sutrikimas: Žmogus gali staiga, per kelias sekundes, apakti viena ar net abiem akimis. Taip pat gali atsirasti dvejinimasis akyse, regėjimas gali stipriai susilieti, tapti miglotas arba iškristi visa pusė regėjimo lauko (žmogus mato tik tai, kas yra vienoje pusėje).
- Ūmus, sprogstamojo pobūdžio galvos skausmas: Šis simptomas ypatingai būdingas hemoraginiam tipui (kai plyšta kraujagyslė). Pacientai, išgyvenę šią būklę, dažnai jį apibūdina kaip patį baisiausią ir stipriausią skausmą savo gyvenime, kuris atsiranda per kelias sekundes, tarsi „žaibo smūgis iš giedro dangaus“. Skausmą labai dažnai lydi pykinimas, vėmimas ir kaklo sustingimas.
- Pusiausvyros ir judesių koordinacijos praradimas: Žmogui gali kilti staigus, stiprus svaigulys, negebėjimas paeiti tiesiai, nuolatinis svyravimas į vieną pusę, nepaaiškinamas griuvimas be priežasties. Pasidaro sunku atlikti net paprasčiausius tikslius judesius.
- Staigus ir gilus sumišimas: Žmogus gali staiga visiškai nebesiorientuoti aplinkoje, netikėtai neatpažinti artimų žmonių, nežinoti, kur jis yra, koks dabar paros laikas ar net kokie jo paties vardas bei pavardė. Elgesys gali tapti neadekvatus situacijai.
- Sumažėjęs kūno jautrumas: Vienos kūno pusės (dažniausiai veido, vienos rankos ar kojos) tirpimas, nejautra arba nemalonus dilgčiojimas. Žmogus gali jaustis taip, tarsi galūnė būtų visiškai „nusėdėta“ ar atšalusi, tačiau priešingai nei buitinio nutirpimo atveju, šis jausmas nepraeina pakeitus pozą.
Rizikos veiksniai: kas didina tikimybę susirgti?
Nors kai kurių rizikos veiksnių, tokių kaip žmogaus amžius, lytis (vyrai serga dažniau, nors moterų mirštamumas didesnis) ar šeimos genetinė istorija, mes pakeisti neturime jokios galimybės, didžioji dalis veiksnių yra tiesiogiai susiję su mūsų kasdienio gyvenimo būdu ir asmeninės sveikatos priežiūra. Gydytojai nuolatos akcentuoja, kad ligos profilaktika yra nepalyginamai efektyvesnė ir pigesnė nei jos katastrofiškų pasekmių gydymas. Pagrindiniai ir patys svarbiausi rizikos faktoriai, į kuriuos būtina atkreipti maksimalų dėmesį, yra šie:
- Aukštas kraujospūdis (Arterinė hipertenzija): Tai yra pats didžiausias ir pavojingiausias pavienis rizikos veiksnys. Nuolat ir nevaldomai padidėjęs spaudimas ilgainiui žaloja kraujagyslių sieneles iš vidaus, darydamas jas pažeidžiamas tiek plyšimui (hemoraginis tipas), tiek palankias krešulių bei aterosklerozinių plokštelių formavimuisi (išeminis tipas).
- Širdies ligos ir aritmijos: Ypatingai pavojingas yra prieširdžių virpėjimas. Taip pat širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų patologijos ar anksčiau persirgtas miokardo infarktas reikšmingai didina pavojingų trombų susidarymo riziką visoje kraujotakos sistemoje.
- Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas: Nikotinas, smalkės ir kitos toksiškos medžiagos drastiškai mažina deguonies kiekį kraujyje, skatina aterosklerozės vystymąsi, kietina kraujagysles ir tiesiogiai didina kraujo krešėjimą.
- Cukrinis diabetas: Nuolat padidėjęs ir nekontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje per ilgą laiką pažeidžia visą žmogaus kraujagyslių sistemą – pradedant nuo mažiausių kapiliarų ir baigiant stambiomis smegenis maitinančiomis arterijomis.
- Aukštas cholesterolio lygis: Taip vadinamas „blogasis“ cholesterolis po truputį nusėda ant vidinių kraujagyslių sienelių, formuodamas kietas plokšteles, kurios vis labiau siaurina kraujagyslės spindį ir drastiškai blogina natūralią kraujotaką.
- Netaisyklinga mityba, viršsvoris ir nutukimas: Per didelis valgomosios druskos, sočiųjų gyvulinių riebalų, transriebalų ir pridėtinio cukraus suvartojimas skatina iškart kelių anksčiau minėtų ligų (hipertenzijos, diabeto) vystymąsi.
- Sėslus gyvenimo būdas ir piktnaudžiavimas alkoholiu: Judėjimo trūkumas silpnina širdies ir kraujagyslių sistemą, o nesaikingas alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas tiesiogiai veikia kraujospūdžio šuolius ir provokuoja širdies ritmo sutrikimus.
Ką daryti įtarus insultą: pirmieji žingsniai
Jei atpažinote nors vieną iš aukščiau išsamiai aprašytų simptomų, svarbiausia taisyklė – būtina išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir veikti žaibiškai. Modernioje medicinoje ir specializuotose ligoninėse egzistuoja vadinamasis „terapinis langas“ – labai griežtas laiko tarpas (paprastai trunkantis iki 4,5 valandų nuo paties pirmojo simptomo atsiradimo pradžios), per kurį dar galima pacientui pritaikyti intraveninę trombolizę (specialiais medikamentais ištirpdyti kraujagyslę užkimšusį krešulį) arba atlikti mechaninę trombektomiją (krešulio ištraukimą zondais). Jei šis kritinis laikas yra praleidžiamas, galimybės išgelbėti mirštantį smegenų audinį drastiškai sumažėja, o komplikacijų rizika išauga.
Kol su nerimu laukiate atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažo, turite pasirūpinti paciento saugumu. Atsargiai paguldykite žmogų ant nugaros taip, kad jo galva ir pečiai būtų šiek tiek pakelti (pavyzdžiui, padėkite pagalvę) – tai padės šiek tiek sumažinti pavojingą spaudimą smegenyse. Nedelsiant atlaisvinkite visus veržiančius drabužius, atsekite apykaklę, nuimkite kaklaraiščius ar atlaisvinkite diržus, kad maksimaliai palengvintumėte kvėpavimą. Griežtai draudžiama duoti pacientui valgyti, gerti vandenį ar savavališkai vartoti bet kokius vaistus (ypač aspiriną ar kraujospūdį mažinančias tabletes iš namų vaistinėlės). Dėl dažno rijimo reflekso sutrikimo žmogus gali paprasčiausiai užspringti ir uždusti. Be to, nežinant tikslaus insulto tipo (kurį gali nustatyti tik kompiuterinė tomografija), kraują skystinantys vaistai gali mirtinai pabloginti situaciją hemoraginio priepuolio atveju. Būtinai užfiksuokite ir užsirašykite tikslų laiką, kada simptomai pasireiškė patį pirmą kartą – šis skaičius medikams bus gyvybiškai svarbus priimant neatidėliotinus sprendimus dėl gydymo taktikos ligoninėje.
Profilaktika: kaip apsaugoti savo smegenis
Gydytojai neurologai kasdieniame darbe nuolat primena vieną auksinę taisyklę: daugelio kraujotakos sutrikimų galima visiškai išvengti tiesiog sąmoningai rūpinantis savo sveikata ir keičiant kasdienius įpročius. Pirmiausia, absoliučiai kiekvienas suaugęs žmogus privalo reguliariai matuotis kraujospūdį ir, jeigu jis yra bent kiek padidėjęs, griežtai laikytis šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymų jį koreguojant vaistais. Ne ką mažiau svarbu yra reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir kontroliuoti cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje profilaktinių patikrinimų metu.
Kasdienė mityba atlieka milžinišką ir dažnai nuvertinamą vaidmenį kraujagyslių sistemos sveikatai. Dietologai ir neurologai rekomenduoja griežtai laikytis Viduržemio jūros dietos principų: valgyti kur kas daugiau šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riebios jūrinės žuvies ir naudoti kokybišką alyvuogių aliejų, tuo pat metu drastiškai mažinant raudonos mėsos, pusfabrikačių, perdirbtų maisto produktų bei druskos suvartojimą kasdienėje mityboje. Taip pat labai svarbus yra kasdienis fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija primygtinai pataria visiems suaugusiems žmonėms skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai per savaitę. Net ir paprastas, bet reguliarus kasdienis pasivaikščiojimas spartesniu žingsniu gryname ore, važiavimas dviračiu ar plaukimas gali reikšmingai sustiprinti jūsų širdies ir kraujagyslių sistemą bei padėti išvengti šios sunkios ligos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie insultą
Pacientams ir jų išsigandusiems artimiesiems dažnai kyla daugybė klausimų, susijusių su šia sudėtinga ir sunkia liga. Žemiau pateikiame medikų atsakymus į pačius aktualiausius, dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančius iš jų.
- Ar jauni ir sportuojantys žmonės gali patirti insultą?
Taip, tikrai gali. Nors ši liga tradiciškai kur kas dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims, per pastaruosius dešimtmečius pastebima itin nerimą kelianti tendencija – liga vis dažniau paliečia darbingo amžiaus, 30–50 metų žmones. Jauniems asmenims priepuolius dažniausiai išprovokuoja ilgą laiką negydomas padidėjęs kraujospūdis, įgimtos, bet nediagnozuotos širdies ydos, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nesveikas gyvenimo būdas ar lėtinis, labai didelis stresas darbe. - Ar smegenų kraujotakos sutrikimas visada sukelia fizinį skausmą?
Tikrai ne. Išeminis priepuolis (kuris, kaip minėta, yra pats dažniausias) labai dažnai būna visiškai, šimtu procentų neskausmingas. Tai yra viena iš pačių pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai kartais tragiškai delsia kviesti greitąją pagalbą, naiviai manydami, kad veido tirpimas ar rankos silpnumas yra tiesiog nuovargis ir praeis savaime pamiegojus. Tikrasis fizinis skausmas (ir labai stiprus) dažniau lydi tik hemoraginius atvejus, kai plyšta kraujagyslė. - Ar žmogus gali vėl sėsti prie vairo po to, kai jam diagnozuojama ši būklė?
Tai visiškai priklauso nuo smegenų pažeidimo sunkumo, likutinių neurologinių reiškinių ir to, kaip greitai ir sėkmingai atsistato prarastos funkcijos. Dažniausiai mediciniškai vairuoti griežtai draudžiama mažiausiai vieną mėnesį po išrašymo iš gydymo įstaigos. Vėliau individualų sprendimą priima specializuota gydytojų komisija, nuodugniai įvertinusi paciento regėjimą, judesių koordinaciją, reakcijos laiką ir kognityvines (mąstymo) funkcijas. - Ar po vieną kartą persirgto smūgio yra didesnė rizika susirgti juo vėl?
Taip, deja, bet asmenys, kurie jau kartą savo gyvenime patyrė smegenų išemiją ar kraujo išsiliejimą, automatiškai patenka į ypač aukštos rizikos grupę. Būtent todėl antrinė profilaktika – griežta ir nuolatinė kraujospūdžio kontrolė, specialių vaistų (pavyzdžiui, antikoaguliantų ar antiagregantų) kasdienis vartojimas pagal kardiologo ar neurologo paskyrimą ir kardinalus gyvenimo būdo keitimas – yra absoliučiai privaloma sąlyga siekiant išvengti pasikartojimo.
Gyvenimas po insulto: reabilitacija ir atsigavimas
Išgyvenus pačią sunkiausią, ūmią ligos fazę reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, pacientui prasideda ne mažiau svarbus, ilgas ir dažnai emociškai bei fiziškai be galo sudėtingas etapas – reabilitacija. Žmogaus smegenys pasižymi išties unikalia biologine savybe, vadinama neuroplastiškumu. Tai reiškia, kad sveikosios, nepažeistos smegenų ląstelės, esant intensyviai ir tinkamai reabilitacinei stimuliacijai, ilgainiui gali perimti dalį ar net daugumą žuvusių ląstelių funkcijų. Nors šis smegenų persitvarkymo procesas reikalauja milžiniškos kantrybės, laiko ir kasdienių pastangų, jis atveria realų kelią į prarastų funkcijų atstatymą ir žmogaus savarankiškumo susigrąžinimą.
Reabilitacijos komandą specializuotose įstaigose paprastai sudaro didelė daugiadalykė medicinos specialistų grupė. Kvalifikuoti kineziterapeutai kasdienių mankštų metu padeda pacientui atkurti prarastą raumenų jėgą, padidinti judėjimo amplitudę ir išmokyti jį iš naujo saugiai vaikščioti ar bent jau palaikyti kūno pusiausvyrą. Ergoterapeutai savo ruožtu labiau koncentruojasi į smulkiosios motorikos lavinimą ir pačių svarbiausių kasdienių buitinių įgūdžių (tokių kaip savarankiškas apsirengimas, įrankių laikymas ir valgymas, asmens higienos palaikymas) grąžinimą, taip pat padeda protingai pritaikyti namų aplinką prie pasikeitusių, ribotų žmogaus galimybių. Jei priepuolio metu buvo pažeistas paciento kalbos centras, į ilgalaikę pagalbą būtinai pasitelkiamas logopedas, kuris taiko specialius, kartais mėnesius trunkančius pratimus kalbos generavimo, kitų kalbos supratimo bei saugaus rijimo funkcijoms gerinti.
Gydytojai reabilitologai ir psichiatrai nuolat pabrėžia, kad šiame sunkiame kelyje atgal į gyvenimą kritiškai svarbus faktorius yra artimųjų šeimos narių palaikymas ir profesionali psichologinė pagalba. Pacientai, iš aktyvaus gyvenimo staiga susidūrę su sunkiu neįgalumu, labai dažnai išgyvena gilią depresiją, didžiulį nerimą, nuolat jaučiasi bejėgiai, naštos kitiems ir izoliuoti nuo normalios visuomenės. Žmogaus vidinis emocinis stabilumas, užsispyrimas ir asmeninė motyvacija kasdien aktyviai dalyvauti reabilitacijos užsiėmimuose tiesiogiai koreliuoja su galutiniais pasiekiamais fiziniais rezultatais. Todėl sėkmingas ir pilnavertis atsigavimas apima ne tik fizinio kūno ir raumenų treniravimą, bet ir visapusišką dvasinės gerovės ir ramybės užtikrinimą, po truputį mokantis prisitaikyti prie visiškai naujos realybės ir žingsnis po kantraus žingsnio susigrąžinant prarastą gyvenimo džiaugsmą bei kokybę.
